- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2YT-941-1000/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00118-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis H. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos S. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog po pareiškėjo sutuoktinio motinos mirties liko nekilnojamasis turtas – 1,99 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės S. V. atkurtos 1999-08-30 Apskrities viršininko sprendimu jau po S. V. mirties. Pareiškėjos sutuoktinis po jo motinos mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, jam 1997-08-08 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Kadangi S. V. nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą atkurtos tik 1999 m., todėl šis žemės sklypas nebuvo nurodytas 1997-08-08 išduotame paveldėjimo teisės liudijime. Pareiškėjos sutuoktinis yra vienintelis S. V. palikimo paveldėtojas. Jis rūpinosi visu paveldėtu turtu, taip pat ir minėtu žemės sklypu, jį šienavo, prižiūrėjo, vėliau žodiniu sutarimu leido šiuo žemės sklypu naudotis kaimynui, kuris sklypą naudoja grūdų auginimui. Tai rodo, jog H. A. V. palikimą (žemės sklypą) priėmė faktiniu valdymu. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, jog Tarnyba neturi žinių, ar yra kitų pretendentų ir šie pretendentai nepretenduoja į mirusiosios palikimą, tai pat neturi duomenų, kas ir kada faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
3. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis H. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos S. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šį faktą pareiškėja prašo nustatyti tam, kad ji galėtų priimti palikimą po vyro H. A. V. mirties, nes nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos nuosavybės teisių tinkamas įgyvendinimas.
4. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis, miręs (duomenys neskelbtini), yra palikėjos S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojas ir vienintelis įpėdinis. Palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl jos turtą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėjos sutuoktinis H. A. V., kuris po motinos mirties kreipėsi į Panevėžio rajono notaro biurą ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro gyvenamasis namas, ūkio pastatai, kiemo įrenginiai. Pareiškėjos sutuoktinis tinkamai įgyvendino savo paveldėjimo teisę į po motinos mirties likusį turtą. Tačiau S. V. 1999-08-30 Apskrites viršininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 1,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas nebuvo nurodytas pareiškėjos sutuoktiniui 1997-08-08 išduotame paveldėjimo teisės liudijime, kadangi nuosavybės teisės atkurtos praėjus dvejiems metams po liudijimo išdavimo.
6. Iš byloje esančių pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjos sutuoktinis po savo motinos mirties rūpinosi šalia paveldėto gyvenamojo namo ir statinių esančiu žemės sklypu, jį šienavo ir prižiūrėjo, vėliau leido žemės sklypu naudotis kaimynui grūdų auginimui. Duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis būtų atsisakęs motinos palikimo, neįgyvendinęs savo teisių paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po S. V. mirties pareiškėjos sutuoktinis H. A. V., faktiškai pradėdamas turtą valdyti, priėmė mirusiosios palikimą.
7. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad H. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, tame tarpe ir 1,99 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kad pareiškėja D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galėtų tinkamai įgyvendinti paveldėjimo teises į po jos vyro H. A. V. mirties likusį palikimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.