Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. birželio 8 d., turėdamas objektyvią galimybę vykdyti, nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigotas per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo iškelta bankroto byla, turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir dokumentus, iki 2012 m. birželio 8 d. minėto turto bei dokumentų neperdavė.

Motyvuojamoji dalis

Taip E. K. padarė BK 245 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, E. K. trukdė antstolio veiklai, o būtent jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d., kai antstolio D. B. jam buvo pateikti procesiniai dokumentai – raginimas, „sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus“ aktą Nr.0035/10/02415, iki 2011 m. birželio 8 d. neteikdamas antstoliui D. B. jokios informacijos, nevykdydamas antstolio D. B. reikalavimų, nepateikdamas reikalaujamų dokumentų trukdė antstoliui D. B. vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. B2-5541-258/2010 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei dokumentacijos perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip E. K. padarė BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamojo E. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2005 m. sausio jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ administraciniame pastate. Ten pat buvo ir sandėlis, kuriame buvo saugoma įranga bei statybinių medžiagų likučiai. Taip pat minėtame administraciniame pastate buvo saugomi įmonės buhalteriniai dokumentai. 2010 m. įmonei buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto iškėlimo dienai jo vadovaujama bendrovė turėjo buhalterinėje apskaitoje esantį, nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Toyota Tundra“, kuris buvo Salininkuose remontuojamas, automobilį „VW Transporter“, kuris buvo nevažiuojantis ir liko „(duomenys neskelbtini) teritorijoje“, automobilį „Hunday XG“, kurį pasiėmė „(duomenys neskelbtini)“ ir išvežė į Klaipėdą, betono siurblį, kurį pasiėmė bankroto administratorius, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio likimas jam nežinomas. Bendrovė turėjo sąskaitą viename banke – tai buvo AB „Swedbank“. Bankroto iškėlimo dienai lėšų sąskaitoje nebuvo. Taip pat lizingas pasiėmė 2 sunkvežimius „IVECO“ ir 3 betono siurblius, o taip pat automobilį „Citroen Berlingo“. Įmonė buvo skolinga „Vilniaus kranams“ už teritorijos nuomą. Koks buvo automobilio „VW Transporter“ likimas, nežino. Maždaug prieš pusmetį iki bankroto paskelbimo „(duomenys neskelbtini)“ neįleido jų bendrovės darbuotojų nei į sandėlį, nei į ofisą, kadangi įmonė buvo skolinga už nuomą. Tuo metu įmonė praktiškai jokios veiklos nevykdė. Kiek atsimena, sandėlyje liko kompresorius, 2 betono siurbliai, dvi betono glaistymo mašinos, betonavimo šlangų gal 100 m, polisterolio, vata ir visokių smulkių įrankių, kurių jau tiksliai neprisimena. Tuomet A. V. per advokatą „išmušė“ leidimą patekti į sandėlį. Atvažiavo A. V. sūnus Julius, jis pats buvo kartu, bet kai „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis atrakino duris, jis Julių paliko ir pastarasis viską iš sandėlio išsivežė. Sekančią dieną jis atvažiavo į sandėlį ir pamatė, kad sandėlis tuščias. Atrodo, kad Julius išvežė visą turtą iki bankroto paskelbimo. Šiuo metu pas jį yra daiktai, kuriuos jis pats išsinešė iš sandėlio – lazerinis nivelyras „HILTI“, nivelyras NIVCOM aukščiams matuoti, glaistyklė. Minėtus daiktus gali perduoti bankroto administratoriui. Buhalterinius dokumentus pasiėmė jis ir šiuo metu tai, kas buvo likę, yra pas jį. Dokumentaciją gali perduoti. Iš ofiso turtą, t. y. 3 kompiuterius, printerį pasiėmė Julius. Taip pat Julius pasiėmė Skaidiškių buto inventorizacijos bylą. Visa tai vyko iki bankroto paskelbimo. Visas minėtas turtas buvo bendrovės balanse, kadangi nebuvo sutvarkyta buhalterija, nebuvo pateiktos ataskaitos. 2005 m., 2006 m. ir dalis 2007 m. buhalterijos iki rugpjūčio mėnesio buvo perduota buhalterijos atstatymui ir taip ir liko. Mano, kad turėtų būti pas minėtą buhalterę, kurios pavardės šiuo metu neatsimena. Pripažįsta, kad jis neperdavė dokumentacijos ir dalies turto, kuriuos turėjo ir nebendravo su antstoliu, nors gavo pranešimus ir patvarkymus iš teismo ir iš antstolio. Dėl padaryto gailisi (b. l. 93).

Liudytojos B. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2007 metų vasaros iki 2009 metų, tikslių datų nepamena. Jos darbo vieta buvo Vilniuje, Kirtimuose, tikslaus adreso nepamena. Tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras iki 2008 metų pabaigos. Vėliau, kiek ji pamena, biuras buvo uždarytas. Nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 metų, kol ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji epizodiškai atvažiuodavo į tas patalpas ir tvarkė dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo grindų betonavimu. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai visą laiką buvo saugomi bendrovės biure Kirtimuose. 2009 m. bendrovė jau veiklos nevykdė. Jai išeinant iš darbo bendrovėje, buhalterinės apskaitos dokumentų ji niekam neperdavė, nes nebuvo kam perduoti. Visi dokumentai liko biure Kirtimuose. Perdavimo-priėmimo aktas surašytas nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo butą (duomenys neskelbtini), bei betonavimo įrangą. Kai ji įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine, apskaita buvo apleista, todėl pasakyti, kokia buvo įmonės finansinė padėtis, ji negali. Vėliau 2008 metų pabaigoje dėl neatsiskaitymų už atliktus darbus įmonės padėtis tapo labai bloga, o vėliau ir visai sustojo veikla. Bute (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ji niekada nebuvo. Kas kur buvo, ji nežino. Pagal apskaitos dokumentus butas priklausė įmonei, tačiau kaip jis tarnavo įmonės veiklai – ji nežino. Įmonės biuras buvo Vilniuje, Kirtimuose. Ten taip pat buvo ir išnuomota teritorija, kurioje buvo laikomi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įrenginiai (b. l. 49-51).

Liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Klaipėdoje. Jis yra šios įmonės bendraturčiu. Pastarasis dirbo direktoriaus pavaduotoju. Maždaug prieš 6 metus jie turėjo daug užsakymų Vilniuje ir E. K. tuos užsakymus kuravo. Patogumo dėlei su kitu akcininku nutarė įsteigti atskirą įmonę Vilniuje ir paskirti E. K. direktoriumi. Įstatinis kapitalas buvo suformuotas 100 000 Lt iš jų 90 000 Lt priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 10 000 Lt – jis ir kitas akcininkas asmeniškai padovanojo E. K. kaip paskatinimą gerai dirbti. Tai buvo statybų bumo laikotarpis ir jie augo labai sparčiai. Tuo metu buvo sprendžiamas klausimas, kaip gauti papildomų apyvartinių lėšų, ir butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“ balanse buvo perrašytas „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad galima būtų prašyti banke paskolų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją vedė pasamdyta buhalterinė kompanija. 2007 m. buvo pasamdę konsultacinę įmonę, kuri turėjo įvertinti ir paruošti abi įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pardavimui. Tuomet konsultantas juos informavo, kad jis negali gauti duomenų iš jų buhalterinės įmonės. Tuomet pasamdė buhalterinio audito kompaniją iš Klaipėdos, kuri įvertino įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos būklę. Gavo ataskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad reikia iš naujo padaryti visą įmonės apskaitą nuo pat jos steigimo pradžios. Įmonė pasisiūlė tai padaryti už 45 000 Lt. Minėtos įmonės paslaugų atsisakė ir pasamdė buhalterę, kuri dirbo vietoje. Tai buvo B. B., tačiau ji tvarkė tik einamuosius klausimus, o už prieš tai buvusius laikotarpius ji nebuvo atsakinga ir jai nebuvo tokia užduotis keliama. Pirminiai buhalteriniai dokumentai įmonėje buvo, taip pat buvo sąskaitos-faktūros nuo pat įmonės įsteigimo pradžios, tačiau ši buhalterija buvo niekinė, nes neatitiko tikrovės. B. B. vedė buhalteriją praktiškai iki įmonės bankroto paskelbimo. Buhalteriniai dokumentai buvo pas E. K. ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek jis turėjo buhalterinių dokumentų, tiek atidavė bankroto administratoriui, kiti dokumentai liko pas E. K.. Jeigu šiuo metu buhalteriniai dokumentai yra, tai jie gali būti tik pas E. K.. 2009 m. pavasarį „Swedbank“ lizingo bendrovė pasiėmė pagal lizingo sutartį įsigytus 3 betono siurblius, 2 automobilius „Iveco“ ir vieną automobilį „Citroen Berlingo“. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perimtas bankroto administratoriaus ir šiuo metu yra realizuotas. Automobilį „Toyota Tundra“ jis rado privačiuose garažuose Vilniaus r., kuris buvo atiduotas remontuoti. Jis nurodė bankroto administratoriui, kur yra automobilis, ir jis iš ten buvo paimtas. Taip pat vienas iš darbuotojų buvo paėmęs betono siurblį kaip užstatą, nes jam buvo neišmokėta alga. Jis rado siurblį ir nurodė bankroto administratoriui, kur šis yra. Automobilis „Hunday XG“ buvo suniokotas. Jį pervežė į Klaipėdą, o vėliau perdavė bankroto administratoriui. Automobilis „VW Transporter“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, pas kuriuos buvo nuomojamas ofisas ir sandėlio patalpos, neleido pasiimti, nes „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimą už nuomą. Vėliau šis automobilis kažkur dingo iš teritorijos. Taip pat gali pasakyti, kad iš 2008 m. balanso matėsi, kad sandėlyje turėtų būti daug statybinių medžiagų, tačiau 2009 m. vasarą, kai jis atvažiavo į sandėlį kartu su antstoliu, tai pamatė, kad jis tuščias. Jokių statybinių medžiagų ten nebuvo. Taip pat banko sąskaitose buvo apie 1 000 Lt tuo metu, kai įmonę perėmė bankroto administratorius. Pinigus iš sąskaitų pasisavino E. K., kuris juos nuiminėjo grynaisiais iš bankomato (b. l. 83-84).

Liudytojo G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad yra antstolio D. B. padėjėjas, tvarko vykdomąsias bylas. 2010 m. gruodžio 15 d. buvo pradėta vykdomoji byla pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, vykdomąjį raštą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Buvo surašytas raginimas buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. K., kuris buvo įteiktas 2010 m. gruodžio 21 d. pasirašytinai E. K. žmonai. 2011 m. sausio 6 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie tai, kad atsakingi asmenys neperdavė bankroto administratoriui jokių dokumentų ir turto. Tuomet buvo surašytas sprendimo neįvykdymo aktas ir tuo pagrindu buvo kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo E. K. už sprendimo nevykdymą. 2011 m. sausio 31 d. buvo priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis skirti E. K. 300 Lt baudą ir įpareigoti E. K. įvykdyti antstolio D. B. raginimą. Daugiau raginimai nebuvo siunčiami, nes pagal Civilinio proceso kodeksą raginimas laikomas tinkamai įteiktu, jeigu jis buvo įteiktas pačiam skolininkui arba jo šeimos nariui (b. l. 85).

Vykdomosios bylos Nr. 0035/10/02415 dokumentais (b. l. 63-82).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. K. nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. birželio 8 d. nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties (sprendimo, nesusijusio su bausme) ir nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. birželio 8 d. neteikdamas antstoliui D. B. jokios informacijos, nevykdydamas antstolio D. B. reikalavimų, nepateikdamas reikalaujamų dokumentų trukdė antstoliui D. B. vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. B2-5541-258/2010. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Veikos yra baigtos. Kaltinamojo E. K. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos kaip baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas, numatyti atitinkamai BK 245 straipsnyje ir 231 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, tačiau norėtų, kad ji būtų mažesnė (b. l. 101).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. E. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ankščiau neteistas (b. l. 94), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 95), šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu (b. l. 96), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 99), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 98). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Ir pats kaltinamasis sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi (b. l. 101). Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokurorės siūlomas galutinis šešių mėnesių bausmės terminas, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui, parinktas tinkamai.

Kaltinamajam E. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Šiuo metu taip pat kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl ji neskirtina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje, ir skirti penkių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų visuomenės labui.

E. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir skirti trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų visuomenės labui

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti E. K. galutinę šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų visuomenės labui.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.