Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. O. G. ir jos atstovui advokatui Albertui Bandžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. O. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių išlaikymo ir teisės į išlaikymą turėjimo faktų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 34). Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (b.l. 33). Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, jog apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 straipsnį. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties; pagal 1 dalies 5 punktą, ši išmoka mokama ir kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą; šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka, o jų nedarbingumo faktas nustatomas NDNT arba teismo sprendimu. Nuostatų 75 punkte nustatyta, kad apdraustajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 punktai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 kalendorinių dienų po jo mirties. Nuostatų 94.6 punktas nustato, kad siekdamas gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, asmuo be kitų dokumentų privalo pateikti teismo sprendimą, įrodantį prašančiojo asmens išlaikymo faktą. Pagal Nuostatų 76.5 punktą kiti pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakę senatvės pensijos amžių asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą, laikomi nedarbingais mirusiojo išlaikomais asmenimis ir jiems mokama periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, o šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka (...).

Taigi, pareiškėjos prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog ji sūnaus R. G. mirties dieną buvo jo išlaikoma ir turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, pareiškėjai turės juridinę reikšmę, nes jai, remiantis aukščiau paminėtomis teisės normomis, atsirastų subjektinė teisė - gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam R. G. mirus. Pareiškėjai neturint šiuos faktus patvirtinančių dokumentų ir negalint kitokiu būdu juos gauti, išlaikymo ir teisės į išlaikymą faktai nustatinėtini teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Įstatyme vartojama sąvoka „išlaikymas“ nėra atskleidžiama. Kalbine prasme „išlaikymas“ reiškia lėšų teikimą asmeniui, kad šis galėtų pragyventi. Taigi galima teigti, kad išlaikymo reikalingumas ar jo faktinis teikimas įstatymų siejamas su tuo, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi pajamų arba jų turi per mažai (nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) arba sveikatos būklės (neįgalus, invalidas), arba kitų svarbių priežasčių (prižiūrėjo, augino mirusiojo nepilnamečius vaikus; mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties).

Kasacinio teismo praktikoje nekart pasakyta, jog bylose dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo teismas turi išsiaiškinti, ar pareiškėjui teikiama turtinė pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis, taip pat išlaikymo trukmę, jeigu ji teisiškai reikšminga. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatyti ne pareiškėjai sūnaus teikto išlaikymo apskritai faktą, bet tokio pareiškėjos išlaikymo, kuris buvo pagrindinis ir nuolatinis jos pragyvenimo šaltinis, faktą, nes tik šis gali turėti juridinę reikšmę – sukelti pareiškėjai teisinių pasekmių (jį nustačius, pareiškėja įgytų teisę į periodinę išmoką apdraustajam mirus, nes pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams). Išlaikymas suvokiamas kaip materialinių ir kitokių asmens pragyvenimui reikalingų išteklių teikimas nuolat ir esminio dydžio (sudaro jo gyvenimo poreikių pagrindinę dalį).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.205 straipsnyje nustatyta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, kitas bylai svarbias aplinkybes, be to, nustatant išlaikymo dydį, privalu atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus. Tokiu pagrindu egzistuojančią išlaikymo prievolę gali patvirtinti faktiškai egzistuojantys išlaikymo santykiai: kai asmeniui išlaikymas yra reikalingas, jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių, o išlaikymą privalantis teikti asmuo tokius išlaikomojo poreikius tenkina, teikdamas būtinas lėšas, maistą, būstą ar kitais būdais.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra R. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b.l. 5). R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenęs(duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki mirties dirbęs UAB „Elsera“ betonuotoju (b.l. 6-7), 2007 m. vasario 28 d. buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe metu ir nuo patirtų sužalojimų mirė (b.l. 6-7, 8, 9-14). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-0364-602/2012 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius įpareigotas 2007 m. vasario 28 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe su R. G. pripažinti draudiminiu įvykiu (b.l. 9-14). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 6-15-234 pareiškėjos sūnui R. G. 2007 m. vasario 28 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu (b.l. 27), o 2012 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 6-18-611 nusprendė A. O. G neskirti periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, nes nėra pateiktas teismo sprendimas, patvirtinantis, kad mirusiojo motina A. O. G buvo mirusiojo išlaikoma ar apdraustojo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą (b.l. 26). A. O. G nuo 1995 m. spalio 24 d. įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir penkis ūkinius pastatus bei kiemo statinius (duomenys neskelbtini) (b.l. 49-51) bei nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. į 0,3885 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 52-51). A. O. G už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d. išmokėta iš viso 523,81 Lt senatvės ir našlių pensijos (b.l. 53-54), 2012 m. vasario 21 d. išmokėta 135600,00 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (b.l. 60).

Byloje jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos išlaikymo faktą, jos sūnaus iki mirties gautas pajamas nėra. Pareiškėja savo pačios gaunamų pajamų (pensijos) ir sūnaus atlyginimo dydį, tai, kiek sūnus teikė jai išlaikymo, bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes paaiškino nepamenanti. Tik pareiškėjos dukra N. Č. parodė, jog brolis duodavo mamai pinigų vaistams, paremontuodavo motinos namus. Liudytoja A. V. parodė, kad R. G. motinai pirkdavo vaistus, duodavo pinigų, po 200 litų ir daugiau, liudytoja A. J. parodė, jog R. G. motinai parnešdavo maisto. Nei pareiškėja, nei kuri nors jos kviestų liudytojų nepatvirtino fakto, kad R. G. reguliariai teikė motinai materialinį išlaikymą, kuris buvo nuolatinis ir pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis. Kaip parodė apklaustos liudytojos, pareiškėja neturėjo kokių nors specialiųjų poreikių, ji nuosavybės teise valdė sodybą, naudojosi 36 arų žemės sklypu, augino karvę, turėjo daržą, gavo pensiją. Tai, kad pareiškėja turėjo sodybą ir minėtą žemės sklypą, patvirtina ir pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys. Pareiškėjos dukra parodė, jog motinai skiriami vaistai buvo iš dalies kompensuojami. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjai buvo paskirtas nuolatinis gydymas, kad vaistams ji turėjo išleisti dideles pinigų sumas. Pareiškėja taip pat neturėjo jokių išlaikytinių. Pareiškėja sūnaus mirties momentu turėjo nuosavą būstą ir gavo senatvės ir našlės pensijas, iš viso 2007 m. vasario mėnesį jai išmokėta 523,81 Lt. Tuo metu, t.y. nuo 2007 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga buvo 600 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo 1 punktas), taigi, pareiškėja sūnaus mirties momentu gavo pajamas, praktiškai atitinkančias CK 6.461 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertės. Liudytojos parodė, jog R. G. duodavo motinai pinigų, parnešdavo maisto, taip pat paremontavo jos namus, tačiau toks R. G. elgesys, atsižvelgiant į tai, jog jis neturėjo nuosavo būsto ir ilgą laiką gyveno motinos namuose, visiškai suprantamas ir negali būti traktuojamas kaip motinos išlaikymas, nes vedant bendrą ūkį su motina, tokiu būdu R. G. tenkino ir savo paties būtinuosius poreikius. Pareiškėja niekuo nepagrindė, jog jos pačios turimas turtas ir gaunamos pajamos buvo nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Teismas, vertindamas pareiškėjos būtinuosius poreikius, taip pat atsižvelgia į liudytojos N. Č. parodymus, jog šiuo metu pareiškėja pragyvena iš tų pačių pajamų, t.y. senatvės ir našlės pensijų, kurias pareiškėjos dukra naudoja netgi ir savo pačios poreikiams, be to, iki šiol pareiškėja nėra pardavusi savo turimo nekilnojamojo turto, taigi, akivaizdu, kad pareiškėjai iki šiol pakanka tų pačių pajamų ir turimo kito turto jos poreikiams patenkinti.

Teisė reikalauti priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t.y. pirma, išlaikymo reikalaujantys tėvai turi būti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien geranoriškas nereguliarus turtinės pagalbos suteikimas asmeniui savaime nereiškia, jog toks išlaikymas yra pagrindinis remiamo asmens pragyvenimo šaltinis, juolab, kad pareiškėjos sūnus ilgą laiką gyveno jos pačios namuose, naudojosi pareiškėjos turimu turtu. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjai buvo sūnaus teikiama materialinė parama nuolat ir ta parama buvo jos nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog pareiškėja turėjo savo būstą, ji pati kurį laiką netgi sudarė sūnui galimybę gyventi jai priklausančiame name, be to, ji turėjo žemės sklypą ir gavo pajamas, kurių užteko apsirūpinti maistu ir kitų būtinų poreikių tenkinimu. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti egzistavusius išlaikymo santykius ar tai, jog pareiškėja sūnaus mirties momentu atitiko CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus. Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas atmestinas.

Iš pareiškėjos A. O. G valstybei priteistina 28,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Iš pareiškėjos A. O. G priteisti 28,30 Lt (dvidešimt aštuonis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.