- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-726-274/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albertas Milinis (pirm.), Albinas Čeplinskas, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. Š.
- Advokatai
- Dmitrij Aleksandrov
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alberto Milinio, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Arvydo Žibo, rašytinio proceso forma, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-726-274/2008 pagal atsakovo antstolio Jurijaus Kolyško atstovo advokato Dmitrijaus Aleksandrovo atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-04-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-194-559/2008 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams antstoliui J. K., UAB DK „PZU Lietuva“ ir S. B. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-01-23 Jonavos rajono apylinkės teisme priimtas patikslintas ieškovo A. Š. ieškinys atsakovams antstoliui J. K., S. B. ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo (b. l. 43).
2008-01-24 atsakovams išsiųsti teismo pranešimai, kuriuose nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimams į patikslintą ieškinį pateikti (b. l. 56). Atsakovui anstoliui Jurijui Kolyško šis pranešimas įteiktas 2008-01-24 (b. l. 61).
2008-02-25 teisme gautas atsakovo antstolio Jurijaus Kolyško atsiliepimas į patikslintą ieškovo ieškinį ir arašymas atnaujinti praleistą terminą šiam procesiniam dokumentui pateikti. Prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad terminą jis praleidęs dėl užsitęsusios tinkamo ieškovo paieškos ir advokato, kuriam buvo pavesta atstovauti atsakovą byloje, darbo krūvio.
Skundžiama 2008-04-01 nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismas atsisakė patenkinti atsakovo prašymą dėl termino atsiliepimui paduoti atnaujinimo ir motyvavo tai tuo, kad atsakovas savo prašyme nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas ir nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Teismo nuomone, tinkamo atstovo paieška negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios praleistas terminas atsiliepimui paduoti. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, privalo žinoti procesinių terminų praleidimo pasekmes, o matydamas, kad atsiliepimo per teismo nustatytą terminą negalės pateikti, turėjo galimybę kreiptis su prašymu dėl termino pratęsimo.
Šalies argumentai
Atsakovo antstolio Jurijaus Kolyško atstovas advokatas Dmitrijus Aleksandrovas su virš paminėta Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti atsakovui terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti ir šį atsiliepimą priimti.
Atsakovo atstovo nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias terminų paskirtį ir šalies teisės būti išklausyta principą. Pagrindinė procesinių terminų paskirtis esanti užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą, todėl procesinį veiksmą turėtų būti leidžiama atlikti, nors jo atlikimo terminas nežymiai praleistas, jeigu tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
Be to, teismas privalo procesinės teisės normas aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tai atliko formaliai. Atsisakius priimti atsakovo atsiliepimą, kuris yra pagrindinė procesinė gynimosi nuo pareikštų ieškininių reikalavimų priemonė, nukentėjo atsakovo teisė į tinkamą procesą, buvo užkirstas kelias pasiekti pagrindinį proceso tikslą – teisingai išnagrinėti šalių ginčą. Tokiu būdu, svarbios priežastys, leidžiančios atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui paduoti, yra šalių lygiateisiškumo, atsakovo teisės į tinkamą procesą ir teisingo bylos išnagrinėjimo užtikrinimas, nevilkinant proceso. Atsiliepimo pateikimas praleidus nustatytą terminą bylos nagrinėjimo, atsakovo atstovo nuomone, neužvilkino, kadangi šis procesinis dokumentas buvo pateiktas 2008-02-25 teismo posėdyje, atsiliepimo egzemplioriai išdalinti byloje dalyvaujantiems asmenims, o bylos nagrinėjimas paminėtos dienos teismo posėdyje atidėtas dėl kitų priežasčių, kurios su atsakovo atsiliepimo pateikimu yra nesusijusios. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas niekaip neprisidėjo prie operatyvesnio bylos išnagrinėjimo, tačiau, kita vertus, iš esmės pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam.
Ieškovas A. Š. pateiktu atsiliepimu prašo atsakovo antstolio Jurijaus Kolyško skundą atmesti skundžiamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-04-01 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad teismas turėtų leisti atlikti procesinius veiksmus net jeigu procesiniai terminai šių veiksmų atlikimui yra praleisti, jeigu tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Toks teiginys, ieškovo nuomone, reiškia, jog teismas apskritai gali nesivadovauti įstatymu, kuris aiškiai reglamentuoja procesinių terminų skaičiavimo tvarką ir jų praleidimo teisines pasekmes.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka ir su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad terminas atsiliepimui paduoti buvo praleistas nežymiai. Į pirminį 2007-11-19 paduotą ieškinį atsakovas apskritai nepateikė atsiliepimo, todėl didžioji dalis pateikto atsiliepimo argumentų yra skirti atsikirsti į pirminiame ieškinyje pareikštus reikalavimus, o tik nedidelė jų dalis susijusi su patikslintais reikalavimais. Dėl šios priežasties laikytina, jog atsakovas, būdamas profesionalus teisininkas, net du kartus praleido procesinius terminus atsiliepimui į ieškinį ir patikslintą ieškinį pareikšti, o tai liudija sistemingą proceso teisės normų pažeidinėjimą.
Ieškovo manymu, negalima sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, jog atsiliepimo pateikimas po termino nevilkina bylos nagrinėjimo, o taip pat nėra pagrindo laikyti svarbiomis priežastis, kurias atsakovas įvardino kaip nulėmusias termino praleidimą. Pateikus atsiliepimą į ieškinį, kyla būtinumas pateikti atsakovo atsikirtimus paneigiančius įrodymus, paaiškėja naujos byloje įrodinėtinos aplinkybės, atskirais atvejais tenka tikslinti ieškinį, todėl priėmus atsiliepimą, kuris pateiktas praleidus terminą, ginčo šalys atsidurtų pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Dėl atsakovų nurodytų svarbių termino praleidimo priežasčių, ieškovas pažymi, kad svarbiomis šiuo atveju reikia laikyti neįprastas aplinkybes. Pagal analogiją su LR CPK 156 str. 1 d., kuris svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis nelaiko ligos, atostogų, komandiruotės, kitokio užimtumo, šalies atstovo užimtumo kitose bylose ir kitų panašių priežasčių, svarbiomis negalima laikyti ir atsakovo nurodytų termino atsiliepimui paduoti priežasčių. Be to, su prašymu atnaujinti terminą nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų atsakovo vykdytas atstovo paieškas bei advokato, su kuriuo buvo sudaryta atstovavimo sutartis, užimtumą.
Atsakovas taip pat prašo teismą atsižvelgti į tai, kad atsakovui, kaip asmeniui turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą, turi būti keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo bylos atžvilgiu standartai, kad jis turėjęs žinoti apie procesinių terminų praleidimo pasekmes ir jų pratęsimo galimybes.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB DK „PZU LIETUVA“ atstovė E. P. pateiktu atsiliepimu prašo atsakovo antstolio J. Kolyško skundą patenkinti, kadangi šis esantis pagrįstas. Atsakovas pažymi, jog pagrindinė teismo pareiga, kylanti iš Konstitucijos, yra teisingai išspręsti bylą ir nustatyti joje objektyvią tiesą. Taigi, teismas turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertindamas tos bylos faktines aplinkybes. Atsisakius priimti atsakovo atsiliepimą, galimybė nustatyti byloje objektyvią tiesą akivaizdžiai pasunkės. Dėl formalių priežasčių atsisakius priimti atsiliepimą bus pažeistas šalių lygiateisiškumo principą. Kita vertus, atsiliepimo priėmimas nevilkintų proceso, kadangi bylos šalys su jo turiniu jau yra susipažinusios ir atitinkamai neprašys bylos nagrinėjimą atidėti.
Atskirasis skundas atmestinas ir štai dėl kokių priežasčių. LR CPK 78 str. 1 d. nustatyti, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, o tai nuspręsti yra paliekama teismui. Pabrėžtina, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje taip pat nurodoma, jog sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo amžių, išsilavinimą, profesinę veiklą, kitas jo asmenines savybes, materialinę padėtį, sveikatos būklę bei kitas faktines aplinkybes, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1 ir 7 d. d.). Kasacinio teismo praktikoje yra pateikiamas išaiškinimas, jog sąvoka „svarbios priežastys“ reikia suprasti kaip nuorodą į ekstraordinarines aplinkybes (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-05-23 nutartis c. b. A. P. v. V. D., LIAB „Erla investicija“ (bylos nr. 3K-3-589/2001, kat. 92;115).Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti laikomos tiks tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per visą įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Kolegija laiko nesant galima pripažinti, kad atsakovo nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos objektyviai sutrukdžiusiomis paduoti atsiliepimą į patikslintą ieškinį per teismo paskirtą terminą. Juo labiau, negalima pripažinti, kad šios priežastys yra išimtinio (ekstraordinarinio) pobūdžio. Priešingai, kolegija jas laiko esant daugiau subjektyvaus pobūdžio priežastimis. Žinodamas apie teismo paskirtą terminą atsiliepimui pateikti, atsakovas privalėjo taip organizuoti atstovo paiešką, kad procesiniai veiksmai būtų atlikti laiku. Matydamas, jog surasti atstovą per terminą, skirtą pateikti atsiliepimui, turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu terminą pratęsti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia pateikti atsiliepimą laiku, negalima laikyti ir advokato, su kuriuo atsakovas sudarė atstovavimo sutartį, darbo krūvio. Kreipianti į advokatą dėl atstovavimo civilinėje byloje, atsakovui buvo žinoma, jog artimiausias procesinis veiksmas, kurį reikės byloje atlikti, yra atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimas. Žinodamas tai ir minėto veiksmo atlikimo terminą, atsakovas galėjo kreiptis pagalbos į kitą advokatą, kurio užimtumas ir darbo krūvis būtų leidęs atsiliepimą parengti ir jį pateikti teismui laiku, kadangi advokatas Dmitrijus Aleksandrovas nėra vienintelis teikiantis procesinio atstovavimo paslaugas. Tokiu būdu, kolegija laiko, jog atsakovo nurodytos priežastys nėra tokios, kurios objektyviai užkirto kelią atsakovui procesinį veiksmą atlikti laiku. Tai, jog dviejų savaičių bėgyje atsakovas nesuskubo pasirūpinti atstovavimu, o vėliau kreipėsi pagalbos į advokatą, dėl darbo krūvio negalintį laiku suteikti reikalingos teisinės pagalbos, yra subjektyvaus atsakovo pasirinkimo dalykas. Taip pat reikia sutikti su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių priežastis, sąlygojusias termino praleidimą. Byloje iš tiesų nėra jokių duomenų apie tai, į kokius advokatus atsakovas kreipėsi dviejų savaičių laikotarpyje, tačiau per tą laiką nei su vienu nesudarė atstovavimo sutarties, taip pat duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ypatingą advokato Dmitrijaus Aleksandrovo užimtumą per visą laikotarpį, kuriuo reikėjo pateikti atsiliepimą.
Be to, kolegija laiko esant būtina sprendžiant termino atnaujinimo klausimą įvertinti tai, jog atsakovas yra antstolis, t. y. asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, savo profesinėje veikloje neabejotinai nuolatos susiduriantis su vienais ar kitais procesiniais terminais, kuriuos įstatymas numato arba teismas paskiria konkretiems proceso veiksmams atlikti. Atsakovui taip pat neabejotinai yra žinoma, jog LR CPK 7 str. 2 d. įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareigą rūpintis proceso skatinimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais yra grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kolegija laiko atsakovą šiuo atveju nesilaikius rūpestingumo pareigos, kuri pripažįstama bendro pobūdžio pareiga, saistančia tiek civilinių materialinių santykių dalyvius, tiek ir civilinės bylos šalis (ius civile vigilantibus scriptum est).
Atsiliepimas
Dėl atsakovo antstolio J. Kolyško atskirajame skunde ir atsakovo UAB DK „PZU LIETUVA“ išdėstytų argumentų, kad atsisakymas atnaujinti terminą ir priimti atsiliepimą į atskirąjį skundą nulėmė šalių lygiateisiškumo principo ir šalies teisės būti išklausyta neįgyvendinimą, kolegija pasisako, kad civiliniai procesiniai įstatymai (LR CPK 7 str. 2 d.) dalyvaujančius byloje asmenis įpareigoja procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti. Šios pareigos nesilaikant, įstatymo nustatytais būdais ir atvejais procesinės šalies teisės gali būti siaurinamos. Be to, visi civilinio proceso principai, tame skaičiuje ir tinkamo proceso principas, kurio vieną iš aspektų sudaro reikalavimas išklausyti abi ginčo šalis (audiatur et altera pars), yra santykinio pobūdžio. Negalima vieno proceso principo absoliutinti tuo paneigiant kitą procesinį principą. Kaip ir šalies teisė būti išklausytai, taip ir proceso koncentruotumas yra vienas iš tinkamo proceso kriterijų. Šia savo teise šalis negali piktnaudžiauti paneigdama kitų proceso dalyvių teisę į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą.
Dėl atsakovo UAB BK „PZU LIETUVA“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyto argumento, jog atsisakydamas atnaujinti terminą teismas pažeidė esminę savo pareigą nustatyti byloje objektyviąją tiesą, kolegija atsako sekančiai. Teismo pareiga nustatyti byloje tiesą ir teisingai išspręsti šalių ginčą yra susijusi su civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, reiškiančiu, jog kiekviena ginčo šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu. Būtent šios, šalių pateiktos faktinės medžiagos pagrindu teismas priima byloje sprendimą.
Atsižvelgdama į išdėstytą ir vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.