- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- e1-888-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47243-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- K. T.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje K. T. (K. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. T., smurtaudamas, nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. 2024 m. lapkričio 28 d., apie 17.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai nustatytos 2,52 promilės), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu metaline kėde sudavė L. V. (nustatytos 2,59 promilės) į galvos sritį, dėl ko padarė muštinę žaizdą galvoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai L. V. sveikatą bei sukėlė pastarajai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis K. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 28 d. jis, L., pavardės neprisimena, P. V. dirbo pas kaimyną, padėjo jam sutvarkyti malkas. Vakare, kelintą valandą neprisimena, jie Medininkuose parduotuvėje apsipirko, nupirko maisto ir alkoholio. Tada nuvažiavo pas P. namo gerti alkoholį ir valgyti. Jie sėdėjo, bendravo, vartojo alkoholį, tada P. nuėjo miegoti prie stalo, liko jis ir L., jie toliau gėrė. L. pradėjo skambinėti, kviesti greitąją mamai, po to paskambino L. mama ir paklausė kam ji skambina į greitąją. Po to, L. pradėjo žadinti P., bet jai nepavyko ir tada jie išgėrė dar pora stiklinių degtines. L. ėjo prie stalo ir nukrito, atsitrenkė su galva į stalo kampą, ji pradėjo rėkti, paėmė telefoną, pradėjo skambinti į policiją ir tada atsikėlė P. ir jam pasakė, kad jam dabar bus blogai. Jis P. iškart pasakė, kad jis nieko nedarė, ji pati nukrito. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą K. T. parodė, kad 2024 m. lapkričio 28 d., kelintą tiksliai valandą neprisimena, jis atėjo į svečius pas L. ir P., jie gėrė alkoholį. Visų tiksliai aplinkybių neprisimena, nes buvo stipriai išgėręs. Dėl ko tiksliai neprisimena tarp jo ir L. prasidėjo žodinis konfliktas. L. iškvietė policiją ir kol laukė policijos, jis jai vieną kartą trenkė per galvą su metaline kėde. Ką P. tuo momentu darė, neprisimena. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, L. atsiprašė, jie susitaikė. Daugiau neturi ką pasakyti (el. b. t. 1, b. l. 157–161, el. b. t. 2, b. l. 47–49).
Kaltinamojo K. T. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. V. parodė, kad 2024 m. lapkričio 28 d., namuose (duomenys neskelbtini), dviese su sugyventiniu P. V. vartojo alkoholį, o būtent alų. Buvo išgėrę apytiksliai šešis litrus alaus. Apie 17.30 val. pas juos į namus užėjo netoliese, (duomenys neskelbtini) gyvenantis K. T. Jis ankščiau lankydavosi jų namuose, kartu kartais išgerdavo. Kai K. T. užėjo, ji su sugyventiniu P. V. sėdėjo prie stalo kambaryje. Ant stalo stovėjo butelis alaus bei maistas. K. T. pasiprašė išgerti su jais, tačiau jis buvo labai girtas, todėl griežtai jam pasakė, kad alaus jis negaus ir pareikalavo išeiti iš jų namų. Tai galimai papiktino K. T. Jis tyčia numetė nuo stalo puoduką su kava. Tuomet pakėlė prie stalo stovėjusią kėdė su metaliniu rėmu ir tris kartus jai ja sudavė į galvą. Tuomet pajuto stiprų fizinį skausmą bei parkrito ant grindų. Iš galvos pasipylė kraujas. Tuomet P. V. atėmė iš K. T. kėdę. Ji telefonu 112 iškvietė Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) medikus. T. T. norėjo išeiti, tačiau netrukus atvykę policijos pareigūnai jam neleido to padaryti. GMP medikai ją pristatė į VRUL, kur jai buvo nustatyta galvos žaizda. Po suteiktos medikų pagalbos buvo išleista ambulatoriniam gydymui į namus. Prašo policijos dėl sveikatos sutrikdymo ir sukelto jai fizinio skausmo pradėti ikiteisminį tyrimą, o. K. T. patraukti atsakomybėn. Turtinės žalos įvykio metu nepatyrė. Daugiau įvykio niekas nematė, kitų žmonių namuose nebuvo. Apklausta papildomai nukentėjusioji nurodė, kad kai ji nukrito nuo kėdės, paskambino 112, kad iškviesti policiją. Ji kai skambino nepasakė, kad yra sužalota, nes pamiršo. Medikus jai iškvietė policijos pareigūnai. Tuo momentu, kai K. T. jai trenkė per galvą, P. sėdėjo kartu, po to jis atsigulė miegoti, kai atvyko policija, ji jį pažadino. Kai atvažiavo policija, ji pasakė, kad trenkė tris kartus, nes tuo momentu ji taip pagalvojo, o vėliau prisiminė, kad vieną kartą trenkė per galvą su kėde, jai nelabai skaudėjo iš 10 balų, 8 balais vertina. Daugiau neturi ką pasakyti (el. b. t. 1, b. l. 39–43, 48–51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. V. parodė, kad 2024 m. lapkričio 28 d. namuose, (duomenys neskelbtini), dviese su sugyventine L. V. vartojo alkoholį, o būtent alų. Buvo išgėrę apytiksliai šešis litrus alaus. Apie 17.30 val. pas juos į namus užėjo netoliese, (duomenys neskelbtini) gyvenantis K. T. Jis ankščiau lankydavosi jų namuose, kartu kartais išgerdavo. Kai K. T. užėjo, jie su sugyventine sėdėjo prie stalo kambaryje. Ant stalo stovėjo butelis alaus bei maistas. K. T. prisėdo prie stalo šalia jų ir pasiprašė išgerti su jais. Kadangi jis buvo labai girtas, o girtas elgiasi neadekvačiai, todėl L. V. griežtai jam pasakė, kad alaus jis negaus ir pareikalavo išeiti iš jų namų. Tai galimai papiktino K. T. Jis norėdamas paimti nuo stalo alaus butelį, numetė nuo stalo puoduką su kava. Jis patraukė butelį į šoną. Tuomet K. T. pakėlė prie stalo stovėjusią kėdė su metaliniu rėmu ir tris kartus juo sudavė L. V. į galvą. Pastaroji parkrito ant grindų, iš jos galvos pasipylė kraujas. K. T. norėjo ir jam suduoti kėde, tačiau jam pavyko atimti iš K. T. kėdę. Sugyventinė telefonu 112 iškvietė GMP medikus. K. T. norėjo išeiti, tačiau netrukus atvykę policijos pareigūnai jam neleido to padaryti. GMP medikai L. V. išvežė į VRUL kur jai buvo nustatyta galvos žaizda. Po suteiktos medikų pagalbos sugyventinė išleista ambulatoriniam gydymui į namus. Jis įvykio metu nenukentėjo. Puodukas su kava, kurį nuo stalo numetė K. T., nesudužo. Dėl išpiltos kavos jam pretenzijų neturi. Daugiau dėl įvykio aplinkybių nieko paaiškinti negali. Apklaustas papildomai P. V. nurodė, kad kai K. trenkė L., jis gulėjo ant lovos ir matė, kai jis trenkė tris kartus per galvą. L. paskambino į 112 iškviesti policiją, kad išvežtų K., o trenkė jai per galvą prieš pat atvažiuojant policijai. Daugiau neturi ką pasakyti (el. b. t. 1, b. l. 80–84, 89–92).
L. V. protokole-pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 28 d., apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose kartu su sugyventiniu P. V. sėdint prie stalo, į namus užėjęs pažįstamas vietos gyventojas K. T. be priežasties paėmė šalia stalo stovėjusią kėdę ir sudavė jai tris kartus į galvos sritį. Dėl to patyrė stiprų fizinį skausmą. Dėl įvykio GMP medikų buvo pristatyta į VRUL, kur jai buvo nustatyta galvos žaizda. Prašo policijos dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, o K. T. dėl sukelto jai sveikatos sutrikdymo patraukti atsakomybėn (el. b. t. 1, b. l. 31–34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G492/2025(1) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis L. V., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: L. V. nustatyta muštinė žaizda galvoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu. Sužalojimai pagal pateiktus duomenis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal turimus duomenis atsakyti, kokioje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu, negalima (el. b. t. 1, b. l. 201, el. b. t. 2, b. l 1).
2025 m. vasario 19 d. peržiūrėjus keturis vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad tamsiu paros metu pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Juos pasitinka rusiškai kalbantis vyras, kuris paršo išvesti jį iš čia. Paskui jį pareigūnai užeina į gyvenamąjį namą, kur koridoriuje vyras sako pažiūrėti, kokia jos galva ir atidaro dešinėje esančio kambario duris. Kambaryje tamsu, netvarka. Kambaryje ant lovos sėdi vyras – K. T., o ant grindų sėdi moteris – L. V., kurios galva dešinėje pusėje yra kruvina, ant grindų šalia jos yra didelė raudona dėmė, panaši į kraują. Ji rusiškai rėkia, verkdama sako pažiūrėti, kiek kraujo išbėgo, jis krėslu..., ji negali atsistoti, jai silpna. Pareigūnas sako jai, kad tuoj atvyks greitoji. Moteris verkia, sakydama, kad su kėde davė, prašo vandens, teigia, kad jai silpna. Peržiūrėjus antrąjį vaizdo įrašą nustatyta, kad L. V. sako, kad su geležine kėde davė per galvą. K. T., rodydamas į stalo kampą, sako, kad ji pati. Pareigūnas, priėjęs prie jo, sako, kad jo rankos kruvinos. K. T. sako, kad jie gėrė, po to ji išėjo. Toliau pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Vyras pareigūno prašymu duoda L. V. šlapią rankšluostį, kad pridėtų prie žaizdos. Į pareigūno klausimą L. V. atsako, kad iš kedės per galvą jai trenkė tris kartus. Vyras klausia K. T., kodėl jai trenkė. K. T. neigia trenkęs L. V., sako P. V., kad tai jis trenkė. P. V. atsako, kad L. V. jis nelietė. L. V. atsako, kad tai K. T. jai sudavė tris kartus. Toliau pareigūnas užrašo jo ir L. V. duomenis. Vyras prisistato P. V. Trečiame vaizdo įraše užfiksuota kaip kambaryje pareigūnas fotografuoja K. T. rankas. K. T. sako, kad jis L. V. nemušė, o tik kėlė. P. V. rodo į krėslą, sako, kad juo K. T. sudavė L. V., po ko P. V. pastatė krėslą į dabartinę vietą. L. V. patvirtina, kad jai buvo suduota tris kartus, dabar svaigsta ir skauda galvą. Ketvirtame vaizdo įraše užfiksuota kaip K. T. rusiškai sako L. V., kad jai per galvą trenkė P. (P. V.). Į tai L. V. atsako, kad tai ne P., tai jis tris kartus. K. T. toliau kaltę verčia P. V. Tačiau L. V. jam atsako, kad jis ją mušė tris kartus su krėslu. L. V. kelis kartus K. T. pakartoja, kad jis meluoja, kad tai jis ją sumušė, sudaužė galvą. Toliau pareigūnai laukia GMP. K. T. nustatomas 2,52 promilių girtumas, L. V. – 2.59 promilių girtumas. Vėliau atvyksta medikai, apžiūri L. V., išsiveža (el. b. t. 1, b. l. 123–125).
2024 m. gruodžio 15 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktus garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambina moteris prisistačiusi kaip L. V. Prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini), namo numeris (duomenys neskelbtini). Namuose yra nepageidaujamas asmuo K. T., rėkauja, ji negali pamiegoti (el. b. t.1, b. l. 114–118).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – dviejų aukštų gyvenamasis namas. Namas randasi (duomenys neskelbtini). Jis yra gyvenamasis, dviejų aukštų, medinis namas. Namo pagrindinės durys yra medinės, baltos spalvos. Iš dešinės bei kairės pusės yra stikliniai langai. Užėjus į namo vidų, matomos kitos, rudos spalvos, medinės durys, kurios per koridorių veda į įvykio vietos kambarį. Praėjus namo koridorių, jo gale, yra medinė, rudos spalvos lentyna, kurioje prikrauti yra asmeniniai daiktai, o dešinėje pusėje matomos medinės, baltos spalvos durys. Užėjus pro šias duris, į kambarį, iš karto dešinėje pusėje yra prikabinti ant virvės, džiaunami asmenų rūbai. Taipogi dešinėje pusėje, paėjus toliau matomas patekimas į kitą kambarį, kuris nėra atskirtas jokiomis durimis. Stovint prie kambario durų, priekyje matomas medinis, rudos spalvos stalas, ant kurio yra daug įvairaus maisto, stiklinių, stiklainių. Už stalo, prie sienos yra tamsiai rudos spalvos, medinis rėmas su veidrodžiu, prie kurio yra pridėti asmeniniai daiktai, žvakės, plastikiniai maišai. Prie sienos taipogi yra pilkos spalvos televizorius, o sienoje stiklinis langas. Kambario dešinėje pusėje yra rudos spalvos išskleidžiama sofa, ant kurios yra patiesti patalai. Šalia jos yra plastmasiniai kibirai, metalinė, juodos spalvos, keturių kojų kėdė, kurios atloštas yra medžiaginis, šviesiai rudos spalvos. Šalia to, yra dar viena išskleidžiama sofa, kuri yra apklota rožinės spalvos patalu, o ant jos yra prikrauta daugiau įvairių rūbų bei patalų. Ant grindų tarp stalo ir sofos yra didelė raudonos spalvos dėmė panaši į kraują (el. b. t.1, b. l. 14–16).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – metalinė kėdė. Metalinė kėdė yra juodos spalvos, keturių kojų, kurios atlošas yra medžiaginis, šviesiai rudos spalvos (el. b. t.1, b. l. 130–131).
Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 28 d. 18.31 val. K. T. buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 11).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be paties K. T. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai nežymų sveikatos sutrikdymą padarė K. T.; liudytojo P. V. parodymai, kuomet jis nurodė, kad matė kaip K. T. metaline kėde trenkė L. V.; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur ant grindų užfiksuota didelė raudonos spalvos dėmė panaši į kraują; policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kuomet nukentėjusioji nuo pat pradžių teigė, kad jai trenkė į galvą kėde K. T., kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad K. T., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, tyčia, nežymiai sutrikdė L. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Pranešus K. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 76–79). BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. T. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Alkotesterio kvito duomenimis užfiksuota, kad K. T. 2024 m. lapkričio 28 d. 18.31 val. buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 11).
Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. t.2, b. l. 8–16, 50–58), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas šešis kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (el. b. t. 2, b. l. 20–26, 62–68), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nėra duomenų apie K. T. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą (smūgiavo metaline kėde), sukeltas pasekmes (nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. T. už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
K. T. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens padarytą 74,43 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad buvo sužalota L. V. ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 74,43 Eur (el. b. t. 1, b. l. 187–188). Civilinės ieškovės reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis, kaltinamasis jo dydžio neginčijo, įsipareigojime nurodė, kad žalą atlygins per vieną mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jai iš kaltinamojo K. T. 74,43 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
K. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinė kėdė, saugoma Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. T. (K. T.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. T. (K. T.), paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. T. (K. T.), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš K. T. (K. T.) 74,73 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 73 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinę kėdę, saugomą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.