Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Giedraičio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. G. gynėjo advokato A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 17 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį, už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: laikė prie savęs folijos lankstinuką su 0,983 g augalinės kilmės narkotinių medžiagų – kanapių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 15,0 %, iki 2025 m. birželio 17 d. 17.28 val., kai adresu: (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai, o namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė plastikinį paketą su 31,107 g augalinės kilmės narkotinių medžiagų – kanapių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 11,0 %, bei folijos ritinėlį su 0,913 g augalinės kilmės narkotinių medžiagų – kanapių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 19,8 %, iki 2025 m. birželio 17 d. 17.48 val., kai kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, narkotines medžiagas platino, o būtent: 2025 m. birželio 17 d. apie 13.30 val. prie pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), automobilyje „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), folijos lankstinuką su 4,669 g augalinės kilmės narkotinių medžiagų – kanapių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 10,9 %, už 60 eurų pardavė Ž. P., o 2025 m. birželio 17 d. apie 16.15 val. aikštelėje prie prekybos centro „M“, adresu: (duomenys neskelbtini), folijos lankstinuką su 1,545 g augalinės kilmės narkotinių medžiagų – kanapių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 12,4 %, už 20 eurų pardavė M. G.

2. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi kaltinamojo E. G. gynėjas advokatas A. B., pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, kuriuo prašo pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę į kitą švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su suėmimu.

2.2. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas grėsmės, jog kaltinamasis bėgs ar slėpsis, pagrindą aiškina priešingai, nei nurodo EŽTT, ir griežta už nusikalstamą veiką numatyta sankcija savaime tampa pagrindu skirti suėmimą. Nutartis yra grindžiama faktinės situacijos neatitinkančiais bendro pobūdžio svarstymais ir tai negali būti pripažinta kokybiniais argumentais, leidžiančiais taikyti Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą labiausiai žmogaus teises varžančią procesinės prievartos priemonę. Nutartyje teismas nepateikia jokių naujų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būdamas laisvėje toliau bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo.

2.5. Paskyrus kaltinamajam, bet kurią švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę, būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti baudžiamojo proceso tikslai, nepažeidžiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių. Kauno apylinkės teismas tęsdamas kaltinamajam suėmimą vadovavosi priešinga nuostata, jog suėmimas yra pagrindinė kardomoji priemonė, kurią išimtiniais atvejais gali pakeisti kitos, švelnesnės priemonės.

2.6. Anot gynėjo, pareigūnai turės visas galimybes užtikrinti E. G. dalyvavimą baudžiamajame procese, todėl nėra jokio pagrindo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Byloje nėra jokių objektyvių, pagrįstų duomenų, kad kaltinamasis E. G. ketintų bėgti, slėptis nuo teismo. E. G. supranta proceso reikšmingumą ir būtinumą išsamiai, objektyviai nustatyti buvusias faktines aplinkybes, todėl pasižada, kad pagal šaukimą atvyktų į teismą.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. G. gynėjo advokato A. B. skundas atmetamas.

4. Kaip nustatyta BPK 119 straipsnyje, kardomosios priemonės gali būti skiriamos (jų terminas gali būti pratęsiamas), siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

5. Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo arba jo termino pratęsimo klausimus bylos medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Apygardos teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nevertina įrodymų, o daro tik prielaidą dėl galimai kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei patikrina, ar yra BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai bei sąlygos, todėl šiems klausimams išsiaiškinti nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

6. Šiuo atveju, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad joje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis E. G. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, asmens kratos protokoluose, liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, foto nuotraukose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

7. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi suėmimo terminą kaltinamajam pratęsė nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad darys naujas nusikalstamas veikas. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas.

8. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

9. E. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo padarymu. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas leistų manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga suėmimo taikymui. Kaip numatyta BPK 121 straipsnio 4 dalyje, teismas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (šiuo atveju kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo.

10. Kaltinamasis E. G. praeityje buvo teistas už narkotinių medžiagų vartojimą, taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą. Kaltinamasis iki sulaikymo užsiėmė individualia veikla, tačiau jokių duomenų apie gaunamas legalias pajamas ar jų dydį byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. yra nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje nėra saistomas glaudžiais socialiniais, šeimyniniais ar darbiniais ryšiais.

11. Be to, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), diagnozė - (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šaukiamas atvyktų į teismą, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti kaltinamajam E. G. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą.

12. Be to, atliktos kratos metu kaltinamojo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo rasta galimai narkotinių medžiagų bei kitų daiktų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu, kas leidžia manyti, kad iš nusikalstamos veikos E. G. galimai gaudavo pajamas. Tai rodo, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o turintis savanaudiškų tikslų ir tai gali įtakoti jo norą daryti naujas tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Jo padaryta veika yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų ir yra numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad E. G., būdamas laisvėje ir toliau darytų naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis E. G. gali bėgti arba slėptis nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl konstatuotina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas suėmimo pratęsimo pagrindai nustatyti tinkamai.

14. Pagrindų vietoj suėmimo taikyti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones E. G. atžvilgiu nenustatyta. Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo nuomone, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, būtų įmanoma užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus. Švelnesnės kardomosios priemonės, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti vertinamos kaip pakankamos užtikrinant tinkamą šio baudžiamojo proceso eigą. Taigi, atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimą sąlygojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslus bei proceso stadiją, teisėjų kolegija sprendžia, jog E. G. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones šioje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

15. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo E. G. teises, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam E. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo E. G. gynėjo skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. G. gynėjo advokato A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.