- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-10776-907/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05024-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Suinteresuotas asmuo
- G. R., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. R., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina Marijona G. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas S. R. pareiškime nurodė, jog jo motina buvo M. G. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini), tėvas buvo S. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai susituokė 1965 m. gruodžio 29 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos biure. Tėvai turėjo du vaikus: sūnų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą G. R., gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras Viktoras Žilinskas 2019 m. liepos 1 d. išdavė pareiškėjui ir jo seseriai G. R., kurią pagal notarinį įgaliojimą atstovauja pareiškėjas, liudijimą apie mirusios motinos M. G. R. palikimo priėmimą. Dėl 1999 m. kovo 5 d. mirusio pareiškėjo tėvo S. R. palikimo priėmimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė, iki šiol nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jo palikimą. Šiuo atveju mirusio S. R. palikimą faktiškai valdydama priėmė jo sutuoktinė, pareiškėjo motina M. G. R., likusi toliau gyventi bendrai santuokoje įgytame nekilnojamame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, juo naudodamasi, rūpindamasi, mokėdama mokesčius. Kadangi namas su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, viešajame registre įregistruotas M. G. R. vardu, niekam iš artimųjų nekilo abejonės, kad turtas nėra vien tik jos nuosavybė, o taip pat teisinių žinių neturėdami ir niekada anksčiau su tuo nesusidūrę mirusiojo artimieji net nesusimąstė ir niekas jiems nepatarė kreiptis į vietos notarą dėl mirusiojo palikimo priėmimo. Šiuo atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad palikėja M. G. R. po sutuoktinio S. R. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.
3. Suinteresuotam asmeniui G. R. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimas negautas, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta.
4. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjo S. R. prašymas būtų patenkintas (b. l. 30-32).
5. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad jeigu teismas įsitikins, kad yra visos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti sąlygos, neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo patenkinimui (b. l. 36-37).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Iš pateiktos sutuoktuvių liudijimo kopijos matyti, kad S. R. ir M. G. R. (buvusi – Mačytė) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 773 (b. l. 6-7). Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėjo S. R., (duomenys neskelbtini), tėvai yra S. R. ir M. G. R. (b. l. 10). Iš medicininio mirties liudijimo kopijos matyti, kad M. G. R. (duomenys neskelbtini), iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad S. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad M. G. R. vardu registruotas santuokos metu įgytas bendras sutuoktinių nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), t. y., šis nekilnojamasis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
7. Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnį teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.
8. Pareiškėjo tėvas mirė 1999 m. kovo 5 d. (b. l. 12), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad po tėvo mirties likusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjo motina M. G. R. įgijo teisę paveldėti po savo vyro mirties (CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
9. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
10. S. R. testamento nepaliko, jo sutuoktinė M. G. R. iš karto po palikėjo S. R. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto turto dalį, t. y. dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, prižiūrėjo tiek savo, tiek sutuoktinio turto dalį, turtą valdė, mokėjo mokesčius. Faktines aplinkybes, kad pareiškėjo motina paveldėtą sutuoktinio turtą po palikėjo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, jame gyveno tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po jo mirties, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius, patvirtina byloje pateikti už suvartotas gamtines dujas, vandenį, elektros energiją sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai (b. l. 41-50). Pareiškėjo motinos palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio turtą fakto neginčijo suinteresuoti asmenys. Po S. R. mirties nei jo sutuoktinė M. G. R., nei palikėjo vaikai nesikreipė į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo paduodant notarui pareiškimą (b. l. 19). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. G. R. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą sutuoktinio turto dalį.
11. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad M. G. R. mirusio sutuoktinio S. R. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2019 m. birželio 23 d., po sutuoktinio S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1999 m. kovo 5 d., mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.