Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1316-230/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-10-30
Bylos Nr.: 2A-1316-230/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė
Atsakovas: V. K.
Ieškovas: Ž. T.
Trečiasis asmuo: Z. J., E. L.

Kategorijos

28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1316-230/2012

Pirmosios instancijos teisėja Rūta Neveckienė

Procesinio sprendimo kategorija: 28.1; 42.4; 43.2; 121.14; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-570/2011 pagal ieškovo Ž. T. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims Z. J. ir E. L. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 60 000 Lt be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. spalio mėn. viduryje atsakovas pasiūlė jam tarpininkauti įsigyjant kelis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) iš Z. J., kurį jis, kaip advokatas, atstovauja teismuose dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo. Jis pats su Z. J. buvo nepažįstamas ir jokių derybų dėl žemės įsigijimo nevedė. Ieškovas su atsakovu susitiko jo kontoroje ir perdavė jam 50 000 Lt avanso už būsimą žemę pagal 2007-10-30 preliminarią sutartį ir 10 000 Lt avansą už teisines paslaugas. Likusius pinigus už žemę turėjo sumokėti sudarius žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Perduodant pinigus atsakovas pasirašė pakvitavimą ir susitarė, kad preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta 2007-10-30. Kadangi jis skubiai turėjo išvykti į užsienį, 2007-10-30 Lietuvoje nebuvo ir jokios preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutarties nei su atsakovu, nei žemės pardavėju Z. J. nesudarė. Vėliau sugrįžus atsakovas jam teigė, kad dėl minėtos žemės vyksta teisminiai ginčai, ji dar nėra trečiojo asmens Z. J. nuosavybė, todėl jo klientas jos parduoti negalintis. Preliminarios sutarties sudarymas vis buvo atidedamas, todėl 2009 m. raštu jis kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti avansu sumokėtus pinigus, nes jokia sutartis su juo nesudaroma, pinigai negrąžinti. Be to, jau nagrinėjant civilinę bylą dėl pinigų grąžinimo paaiškėjo, jog dėl tos pačios žemės įsigijimo trečiasis asmuo Z. J. 2007-10-30 yra sudaręs su E. L. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-padavimo sutarties sudarymo, todėl su ieškovu žemės sklypo preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis ir negalėjo būti sudaryta. Kadangi ieškovas nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniui Z. J. jokių sutarčių nesudarė, Z. J. ginčo žemę įsipareigojo ateityje parduoti visai kitam asmeniui E. L., todėl ieškovas prašė priteisti atsakovui be pagrindo perduotą 60 000 Lt išankstinį mokėjimą (avansą) LR CK 6.237 str. 1 d. pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 60 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 1 800 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (be bylinėjimosi išlaidų), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-11-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, o valstybei - 70,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas 2007 m. spalio mėn. (tiksli data nenustatyta) atvykęs pas atsakovą į jo advokato kontorą jam perdavė 60 000 Lt avanso už iš trečiojo asmens Z. J. ketinamą įsigyti žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovas pasirašė pakvitavimą, kad šiuos pinigus iš ieškovo gavo, jame išskirta, kad 50 000 Lt perduodamas kaip avansas už trečiojo asmens Z. J. žemę, o 10 000 Lt - avansas už teisines paslaugas (nes dėl žemės nuosavybės atkūrimo vyko ir tebevyksta teisminiai ginčai). Ieškovas perduodamas avansą siekė rezultato - žemės sklypų pirkimo-pardavimo preliminarios sutarties sudarymo. Ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė, kad atsakovo paruoštą preliminarią žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys 2007-10-30 ieškovas bei Z. J., kurį atsakovas atstovavo, kaip advokatas, ir jam buvo pavesta tartis su klientais dėl preliminariosios sutarties sudarymo, pinigų gavimo ir kt. Tačiau preliminarioji žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, ieškovas tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Preliminarioji tų pačių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis tą pačią dieną buvo sudaryta tarp Z. J. ir trečiojo asmens E. L.. Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė įgaliojimo ar pavedimo sutarties, kurių pagrindu trečiasis asmuo E. L. galėjo veikti ieškovo interesais, gauti ieškovo pinigus, sudarinėti sandorius ar pan., todėl atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas buvo gerai informuotas apie jo duotų atsakovui pinigų paskirtį, jų perdavimą Z. J. ir visą derybų procesą, o E. L. veikė kaip ieškovo įgaliotas asmuo. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes iš ieškovo gauti pinigai 2007-10-30 perduoti Z. J., o jis veikė pagal pavedimo sutartį kaip atstovas, nurodydamas, jog atsakovas, gavęs iš ieškovo avansą, neturėjo teisės pinigų perduoti trečiajam asmeniui Z. J., o jeigu kam nors juos perdavė, savarankiškai nuspręsdamas dėl jų įskaitymo pagal kito asmens prievoles, tai veikė savo rizika ir sąskaita. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas yra kvalifikuotas teisininkas, advokatas, todėl turėjo tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir veikti apdairiai bei rūpestingai. Teismas nurodė, jog nors byloje yra 2007-10-30 pakvitavimas, kad Z. J. gavo iš atsakovo 60 000 Lt, tačiau nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad tai buvo būtent ieškovo pinigai. Teismas, nustatęs, kad 2007-10-30 sandoris tarp ieškovo ir trečiojo asmens dėl žemės įsigijimo sudarytas nebuvo, t. y. nėra sutarties ar įstatymo, kurio pagrindu ieškovas turėjo sumokėti atsakovui ar trečiajam asmeniui 60 000 Lt, trečiojo asmens Z. J. ir E. L. 2007-10-30 sudaryta preliminarioji sutartis nenuginčyta, ieškovas šiuo metu neturi jokių teisių į ginčo žemę, jis atsakovui neleido panaudoti savo pinigų kito asmens sutartiniams įsipareigojimas užtikrinti, todėl sprendė, kad pinigai ieškovui turi būti sugrąžinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas priimtas neteisingai taikius ir aiškinus materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, nepilnai išsiaiškinus visas bylos aplinkybes bei netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Neteisingai pritaikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstą asmens praturtėjimą ir pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kadangi teismas nenustatė LR CK 6.237 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto, sudarančio pagrindą tenkinti ieškinį. Nurodo, jog šiuo atveju buvo net du sandoriai, kurių pagrindu apeliantas turėjo teisę gauti iš ieškovo pinigus ir juos perduoti trečiajam asmeniui Z. J.: 1) 2007-10-17 atstovavimo sutartis, kuria apeliantas, kaip advokatas, atstovavo Z. J. ir jam buvo pavesta tartis su klientais dėl preliminarios sutarties sudarymo, pinigų gavimo ir kt. Šios sutarties pagrindu tarp atsakovo ir trečiojo asmens Z. J. susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, todėl apeliantas turėjo teisę priimti iš ieškovo avansą ir surašyti pakvitavimą bei juos perduoti trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pinigus perdavė ne jam, o Z. J., tik pinigai buvo perduoti per jį, kaip trečiojo asmens atstovą. Todėl apeliantas jokių pinigų iš ieškovo realiai nėra gavęs ir jų neturi. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir jų neanalizavo. 2) Ieškovas pinigus atsakovui perdavė preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas gerai žinojo apie 2007-10-30 sudarytą tarp Z. J. ir E. L. preliminariąją žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, nors teigia priešingai. Ieškovui į elektroninį paštą buvo išsiųstas preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties projektas, prieštaravimų dėl jos tuo metu ir vėliau nereiškė. Teismo išvada, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2007-10-25 iki 2007-11-01 turėjo išvykti į turistinę kelionę ir galimai šio laiško galėjo neperskaityti, nepagrįsta, kadangi elektroninis paštas veikia visame pasaulyje. Be to, ieškovas pats telefonu pranešė, kad sutartį atvyks pasirašyti verslo partneris E. L., kuris dirbo ieškovo įmonėje. Tretysis asmuo Z. J. teismui nurodė, jog jis E. L. nepažinojo ir nepažįsta, jokių derybų dėl žemės sklypų su juo nevedė, pinigų iš šio asmens negavo ir E. L. dėl tolimesnio žemės sklypų likimo nesidomėjo. Be to, ieškovas nuo 2007-10-30, kai turėjo būti sudaryta sutartis, iki 2009 m. birželio mėnesio jokių pretenzijų dėl perduotų pinigų taip pat niekam nereiškė. Bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai rodo, kad ieškovas apie jo pageidavimu 2010-10-30 sudarytą sutartį ir jos sudarymo bei pasirašymo aplinkybes žinojo ir pinigus atsakovui perdavė būtent šios sutarties pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, o tik formaliai konstatavo, jog nėra sudaryta preliminari žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens Z. J.. Teismas nepagrįstai rėmėsi LR Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011, kadangi skiriasi šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

2) Teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Nurodo, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad apeliantas iš ieškovo avansu gautus pinigus perdavė trečiajam asmeniui Z. J., todėl jam ir kyla pareiga juos grąžinti. Todėl teismas šioje byloje turėjo aiškinti ir taikyti CK 6.239 straipsnį, kuris yra specialioji norma, reguliuojanti teisinius santykius kai be teisinio pagrindo įgytą turtą asmuo perduoda neatlygintinai kitam asmeniui, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir neanalizavo.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai ir susietai įvertino byloje esančius įrodymus. Skundo argumentai, jog teismas nenustatė sąlygų, kurių pagrindu atsiranda atsakovo prievolė dėl nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo, viseto yra nepagrįsti, kadangi teismas sprendime išsamiai išanalizavo visus byloje esančius įrodymus ir nurodė, jog yra visos sąlygos šiai prievolei atsirasti. Atsakovas pinigus gavo nesant jokiai sudarytai sutarčiai, o gavęs pinigus išdavė pakvitavimą, kurie ateityje turėjo būti panaudoti žemės pirkimui pagal sutartį, pakvitavime nebuvo nurodyta, kad atsakovas priima pinigus, remdamasis atstovavimo sutartimi, ir tokia sutartis pinigų perdavimo metu nebuvo pateikta. Pinigai negalėjo būti perduoti Z. J. sudarytos sutarties tarp E. L. ir Z. J. pagrindu, kadangi atsakovas neturėjo jokių teisių ir įgalinimų užskaityti ieškovo mokėjimą šiai sutarčiai, kurioje ieškovas neminimas, o sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad elektroniniu būdu informavo apie trečiojo asmens E. L. ir Z. J. parengtą preliminarią sutartį, kadangi yra užfiksuotas tik išsiuntimo faktas, o duomenų, kad ieškovas ją gavo ir ją perskaitė, byloje nėra pateikta. Pagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neturėjo teisės perduoti pinigus Z. J., o tai padaręs veikė savo sąskaita ir savo rizika. Kadangi sandoris tarp ieškovo ir Z. J. dėl žemės įsigijimo nebuvo sudarytas, nėra pagrindo, dėl kurio ieškovas turėjo sumokėti atsakovui ir trečiajam asmeniui 60 000 Lt.

Trečiasis asmuo E. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl sprendimą naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas pagrįstai nesiejo atsakovo pakvitavime nurodytos 2007-10-30 preliminarios sutarties su kita jo ir Z. J. sudaryta preliminariąja sutartimi, su kuria ieškovas nėra susijęs. Mano, kad atsakovo atstovavimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau, nei prasidėjo teisminiai ginčai, kadangi ji nebuvo pateikta 2007 m. vykusiose derybose. Nurodo, kad žemės pirkimu domėjosi asmeniškai, o pinigų nei atsakovui, nei Z. J. nėra sumokėjęs, kadangi sutartyje buvo numatyta jam nenaudinga sąlyga, jog tuo atveju, jei Z. J. nebus atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemę, sumokėti 50 000 Lt nebus grąžinti. Todėl buvo bendrai sutarta, kad jis pinigus galės sumokėti vėliau, kai gaus papildomą informaciją apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, ir Z. J. preliminarią sutartį pasirašė negavęs 50 000 Lt avanso. Nurodo, jog 50 000 Lt avansas, kuriuos trečiasis asmuo buvo pasirengęs sumokėti Z. J. preliminarios sutarties pasirašymo metu ir kurių dėl nurodytų priežasčių nesumokėjo, buvo jo asmeniniai pinigai. Trečiojo asmens joks kitas asmuo neprašė už jį paruošti ir pasirašyti sutartį. Be to, jo sudarytoje sutartyje nėra jokios sąlygos dėl 10 000 Lt avanso už teisines paslaugas.

Trečiasis asmuo Z. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, jog 2007-10-17 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta atstovavimo sutartis, šios sutarties pagrindu atsakovas turėjo teisę jo vardu paimti pinigus iš ieškovo ir juos perduoti jam, kas ir buvo faktiškai padaryta, t. y. pinigai perduoti vykdant 2007-10-30 preliminariąją sutartį. Su E. L. jokių derybų dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo nevedė, šio asmens nepažinojo, E. L. pinigų preliminarios sutarties pasirašymo dieną jam neperdavė, dėl tolimesnio žemės sklypų likimo niekada nesidomėjo ir pinigų grąžinti nereikalavo. Būtent ieškovas, o ne trečiasis asmuo E. L. po sutarties sudarymo domėjosi žemės sklypais, o vėliau nukritus nekilnojamojo turto kainoms ėmė reikalauti grąžinti pinigus, tačiau ieškovas turi teisę juos išsireikalauti iš E. L., atsižvelgiant į jų susitarimus, o ne iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis).

Dėl pavedimo santykių ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal rašytinį pakvitavimą iš ieškovo gavo „50 000 Lt sumokėti avansinį mokėjimą pardavėjui Z. J. pagal 2001-10-30 preliminarią sutartį bei 10 000 Lt avansą už teisines paslaugas“ (t. 1, b. l. 6). Preliminarioji sutartis 2007-10-30 buvo sudaryta tarp trečiųjų asmenų - pardavėjo Z. J. ir pirkėjo – E. L. (t. 1, b.l. 83-85), todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 60 000 Lt, kaip jo be pagrindo įgytą turtą.

Be pagrindo įgyto turto grąžinimo prievolė reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą, kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).

Teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu turtas (pinigai) atsakovo gautas ir atitinkamai koks įstatymas reglamentuotų nustatytu pagrindu įgyto turto išreikalavimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ginčijamą sumą atsakovui sumokėjo kaip avansą už iš trečiojo asmens Z. J. ketinamą įsigyti žemę, t. y. ieškovas perduodamas avansą siekė rezultato – žemės sklypo preliminariosios sutarties sudarymo. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, kaip advokatas, atstovavo trečiąjį asmenį Z. J., ir jam buvo pavesta tartis su pirkėjais dėl žemės sklypų preliminariosios sutarties pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pinigų gavimo kt., ką patvirtina ir byloje pateikta 2007 m. spalio 17 d. atstovavimo sutartis, pasirašyta tarp trečiojo asmens Z. J. ir atsakovo – advokato V. K. (t. 1, b. l. 82). Ieškovas taip pat pripažįsta, kad jis ginčo santykiuose bendravo su atsakovu, kaip su trečiojo asmens Z. J. atstovu. Nesant tarp šios bylos šalių (ieškovo ir atsakovo) tiesioginių sutartinių santykių, būtent ši atstovavimo sutartis sudarė atsakovo gautų iš ieškovo piniginių sumų įgijimo materialinį teisinį pagrindą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktinę atstovavimo santykių aplinkybę, iš esmės patvirtino, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį Z. J. siejo pavedimo teisiniai santykiai. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai, t. y. remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatęs nurodytas faktines bylos aplinkybes, vėliau padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės iš ieškovo gautų piniginių lėšų perduoti trečiajam asmeniui Z. J., nors atsakovas būtent Z. J. pavedimo sutarties pagrindu tuos pinigus gavo, todėl jis visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, privalėjo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 straipsnio 5 dalis). Be to, CK 6.760 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad įgaliotinis neturi teisės naudoti gauto vykdant pavedimą turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikimą naudoti turtą duoda įgaliotojas. Todėl atsakovas pavedimo sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu Z. J., pagrindu ne tik kad turėjo teisę, bet ir privalėjo iš ieškovo gautą avansą perduoti trečiajam asmeniui Z. J., priešingu atveju, jis turėtų atlyginti nuostolius įgaliotojui bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas įgaliotojui, kas taip pat numatyta CK 6.760 straipsnio 8 dalyje. Be to, vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CPK 2.133 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktas įgaliotojo (atstovaujamojo), t. y. trečiojo asmens Z. J. pakvitavimas (t. 1, b. l. 86) patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo gautą avansą – 60 000 Lt pagal 2007-10-30 preliminarią sutartį perdavė trečiajam asmeniui - įgaliotojui Z. J.. Tokiu būdu atsakovas šias pinigines lėšas įgijo teisėtu pagrindu pagal atstovavimo sutartį ir jų pinigų perdavimo trečiajam asmeniui metu šis pagrindas nebuvo išnykęs, o pinigų perdavimo faktas reiškė atstovavimo sutarties vykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo ginčo santykiui taikė CPK 6.237 straipsnio nuostatas, o netaikė pavedimo ir atstovavimo santykius reglamentuojančių teisės normų.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, be pagrindo rėmėsi preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybėmis, t. y. tuo, kad ši sutartis buvo sudaryta ne su ieškovu, bet su trečiuoju asmeniu E. L.. Atsakovas negalėjo savarankiškai spręsti dėl sutartinių santykių tarp ieškovo ir trečiojo asmens Z. J. dėl žemės sklypo pardavimo modifikavimo, kadangi tai žemės sklypo pardavėjo ir pirkėjo susitarimo reikalas, o žemės sklypai priklausė trečiajam asmeniui Z. J., o ne atsakovui. Atsakovas tik galėtų atstovauti pardavėjo interesus atstovavimo sutarties pagrindu, sudarant sandorį. Ieškovas avansą sumokėjo trečiojo asmens Z. J. atstovui – atsakovui, tikėdamasis, kad bus sudarytas sandoris dėl žemės sklypo, kuris priklausė trečiajam asmeniui Z. J., pirkimo-pardavimo, todėl toks susitarimas sudarytas faktiškai su sklypo pardavėju, tik per jo atstovą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas savo teises turėtų ginti pareikšdamas ieškinį trečiajam asmeniui Z. J., kuris gavęs avansą, su ieškovu nesudarė preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio atsiskaitymų pagal juos siejančius susitarimus klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi ieškinys pareikštas ne Z. J., o jo atstovui - advokatui.

Visų šių teismo nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo atvejui CK 6.237 straipsnio nuostatos netaikytinos. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškinį, be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Ž. B. v UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3 K-3-137/2011, kaip šioje byloje taikytinu teismo precedentu. Šios ir nagrinėjamos faktinės bylos aplinkybės skiriasi iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje šalis (ieškovą ir atsakovą) siejo sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, kurie nebuvo pripažinti pavedimo santykiais, ir ieškovas prašė priteisti kaip be pagrindo įgytą turtą – atsakovui nepagrįstai sumokėtą atlyginimą už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra kiti ginčo santykiai, t. y. ieškovas reikalauja grąžinti sumokėtą avansą preliminariai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, kuris buvo sumokėtas pardavėjo atstovui. Todėl šiuo atveju svarbus yra pavedimo santykių dėl tam tikrų teisinių veiksmų su trečiaisiais asmenimis atlikimo ir iš jo kilusių teisių ir pareigų aiškinimas, ir šiuo požiūriu artimesniu taikytinu precedentu galėtų būti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ZAO „ Grinvej“ v V. Z. individuali įmonė „Kiaunė“, bylos Nr. 3 K-3-68/2011, kurioje nustatyta, kad išduotas įgaliojimas sudarė teisinį materialinį atsakovo gautų iš ieškovo piniginių sumų įgijimo pagrindą, todėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutas negali būti taikomas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkami aiškino ir taikė materialines teisės normas, jo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), taip pat naikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Ž. T. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Ž. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 800 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o valstybei – 70,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. ir 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo V. K. vardu registruotam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bendrai 60 000 Lt sumai.

Teisėjai: Aušra BaubienėNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė