- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- 1S-660-581/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- M. S.
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. S. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi M. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis M. S. prašo panaikinti skundžiamą 2014 m. birželio 25 d. nutartį ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad sulaikytas nuo 2013-06-25 ir yra suimtas jau vieneri metai laiko. Teismas neteisingai nurodė baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 4 d. Gyvenamąją vietą turi pas tėvus, trukdyti procesui negali, nes byla jau yra teisme. Skunde M. S. taip pat nurodo aplinkybes apie skirtą stacionarią teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo R. S. skundą atmesti. Gynėjas prašė M. S. skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
M. S. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. birželio 22 d., apie 19.05 val. Panevėžyje, Nemuno g. 15, namo laiptinėje, siekdamas pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusios L. M. atžvilgiu, t. y. suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinio skruosto ir dešinės akies apatinio voko srityje, abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą dešinės alkūnės sąnario srityje, taip nežymiai sutrikdžius jai sveikatą, pagrobė nukentėjusiosios L. M. turtą 296 litų vertės, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. S. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. birželio 22 d. apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia dėl kilusio pykčio panaudojo fizinį smurtą nukentėjusios R. M. ir nukentėjusios I. M. atžvilgiu, t. y. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajai R. M. į galvą, tuo padarė poodines kraujosruvas veide, kaukolės veidinės dalies kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, dėl ko, nuo galvos smegenų traumos išsivysčius regresavusio dešinės pusės paralyžiaus, stipraus kojų silpnumo, taip tyčia sunkiai sutrikdė R. M. sveikatą, bei sudavė ne mažiau kaip septyniolika smūgių kumščiais ir kojomis nukentėjusiajai I. M. į įvairias kūno vietas bei smūgį šepečio kotu į dešinę ranką, tuo padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas apatinėje lūpoje ir dešinio skruosto užpakalinėje dalyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniame ir kairiame skruostuose, kaklo dešinėje pusėje, dešiniame ir kairiame žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje ir kairės plaštakos III-ame piršte, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnario srityje, krausjoruvas po abiejų akių junginėmis, taip tyčia nesunkiai sutrikdė I. M. sveikatą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas byloje yra pakankamai ir duomenys yra šie - 2013-06-22, 2013-06-23 įvykio vietų apžiūrų protokolai, daiktų pateikimo ir apžiūrų protokolai, nukentėjusiųjų L. M., I. M. ir R. M., liudytojų J. L., T. P., L. P. apklausų protokolai, 2013-07-16 asmens parodymo atpažinti protokolas, 2013-06-27 specialisto išvada Nr. G840/13(05), 2013-08-20 specialisto išvada Nr. G 1133/13(05), 2013-10-24 specialisto išvada Nr. pG1133/13(05), 2013-09-18 specialisto išvada Nr. 50-5-Is1-850, 2013-11-08 specialisto išvada Nr. 140-1-(00079)-IS1-90 bei kiti tyrimo veiksmų protokolai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu, įtariamasis M. S. buvo laikinai sulaikytas 2013-06-23 14.20 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-25 nutartimi M. S. buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurios terminas nustatytas vienam mėnesiui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-22 nutartimi M. S. kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas trims mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-21 nutartimi kardomosios priemonė – suėmimo – terminas pratęstas dar dviem mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamoji byla buvo gauta 2014-01-30 ir pirmosios instancijos teisme 2014-03-19 bei 2014-06-25 nutartimis suėmimas buvo tęsiamas.
BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.
M. S. kaltinamas tyčinių apysunkio ir sunkaus nusikaltimų, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Nutarties priėmimo momentu nenustatyta jokių aplinkybių, kad galima būtų padaryti išvadą, jog kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ir pratęsimo nurodyti pagrindai ir jo taikymo sąlygos būtų išnykę ar pasikeitę.
Kardomoji priemonė – suėmimas – įtariamajam M. S. buvo skirta ir jos terminas pratęstas esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje 1 ir 3 punktuose nurodytiems pagrindams, t.y. jog įtariamasis M. S. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Susipažinus su pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga matyti, kad nutarties priėmimo momentu šie kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ir pratęsimo nurodyti pagrindai ir jo taikymo sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę.
Įtariamasis M. S. turi gyvenamąją vietą, nevedęs, neįgalus, iki suėmimo niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, yra teistas, teistumai nėra išnykę. M. S. įtariamas apysunkio ir sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu (BK 11 str.), už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Apylinkės teismas suėmimo terminą M. S. pratęsė BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nors griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė duoda pakankamą pagrindą manyti, kad M. S., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. M. S. anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, tik 2013 m. gegužės 24 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs trejų metų laisvės atėmimo bausmę, skirtą 2010-05-27 nuosprendžiu, tačiau nepraėjus nė vienam mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, vėl yra įtariamas įvykdęs dvi nusikalstamas veikas, kurias galimai įvykdė per vieną dieną. Iš Marijampolės pataisos namų pateiktos charakteristikos matyti, jog M. S. paleidžiamas į laisvę turėjo šešiolika galiojančių nuobaudų, jo elgesys buvo vertinamas neigiamai ir charakteristikoje nurodoma, kad tikimybė, jog M. S. nedarys naujų nusikaltimų, gerbs įstatymus yra minimali. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad M. S., būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Teismas daro išvadą, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik kaltinamajam M. S. toliau taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 122 str. 7 d.).
Suimtasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, skundą nagrinėjančio teismo išvada yra ta, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas bylos nagrinėjimo teisme metu yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pagal susiformavusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 3 mėnesių terminas neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti suimtajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.
Iš M. S. skundo galima suprasti, jog jis formuluoja ir visiškai atskirą prašymą skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Toks klausimas byloje jau išspręstas, t. y. ekspertizė atlikta ir surašytas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-I-13/2014 (b. l. 74-79, 4 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, M. S. skundo dalis dėl stacionarinės ekspertizės paliekama nenagrinėta.
Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, M. S. šioje proceso stadijoje pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo M. S. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.