Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.B. (V.B.) skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas akcentavo, jog Utenos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 16-1262 yra neteisėtas. Atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punktu, kuris numato, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims parduodami, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį, neatitinkantiems šios dalies 12, 13 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas nenaudojo ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip 1 metus iki 2006 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, jog ūkininkas - fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Tame pačiame straipsnyje apibrėžta, kad ūkininko partneriai - fiziniai asmenys (ūkininko sutuoktinis, pilnamečiai šeimos nariai ar kiti fiziniai asmenys), kurie kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo I.Š. ūkio nariu ir išsinuomotais žemės sklypais naudojosi bei naudojasi šiuo metu nepertraukiamai. Nors santuoka buvo sudaryta 2003 m., tačiau jis ūkio nariu buvo nuo 2000 m. Tai byloje patvirtino apklaustas liudytojas B.D. (I.Š.tėvas), liudytojai E.B., J.V.. Visi liudytojai nurodė, kad šeima ūkininkavo bendrai ir dirbo žemės daugiau kaip 200 ha, kasmet žemės plotai didėjo. Būdamas I.Š.ūkio nariu, jis kartu su savo žmona naudojo žemės sklypus, kuriuos I.S. nuomojo iš valstybės. Pareiškėjas, 2004 m. rugsėjo 22 d. įregistravęs savo ūkį, ir toliau naudojosi tais pačiais žemės sklypais kaip ir I.Š.ūkis, nes A.B. buvo mažametis ir negalėjo pats savarankiškai jais naudotis. Be to, I.Š. 2003 m. buvo išnuomoti didesni kaip 1 ha plotai ir naudojami daugiau nei 1 metus, nes ši žemės nuomos sutartis galiojo iki 2008 m.

Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad nuomos sutartys neįrodo, jog pareiškėjas naudojo ne mažesnį nei 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 9 punktas numato, jog žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo pardavimą, turėdamas nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kuris yra ne mažesnis kaip 1 hektaras ir kurį asmuo naudoja ne mažiau kaip vienerius metus, plano ir pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas arba žemės sklypo, kuris yra ne mažesnis kaip 1 hektaras ir kurį asmuo naudoja ne mažiau kaip vienerius metus, naudojimo teisę suteikiančių dokumentų (žemės sklypo nuomos, panaudos ar kitais žemės sklypo naudojimo teisę suteikiančiais pagrindais sudarytos sutarties) bei šio žemės sklypo plano teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (kai asmuo pageidauja pirkti žemės sklypą pirmumo teise (9.8.punktas). Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo anksčiau nurodytas nuomos sutartis, sudarytas tiek I.Š., tiek pareiškėjo. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo atstovė D.M., nes atsakovas buvo viena iš nuomos sutarčių šalimi.

Be to, teismo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, nereikalavo iš pareiškėjo papildomų dokumentų, kurie patvirtintų, jog jis naudojo ne mažesnį nei 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus. Šią aplinkybę patvirtino atsakovo atstovė D.M.. Pareiškėjas pagrįstai manė, kad papildomų dokumentų nereikėjo pateikti, nes Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 16-696 buvo galiojantis. Atsakovas matydamas, kad trūksta dokumentų, kad sudarytos nuomos sutartys neįrodo žemės naudojimo fakto, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, privalėjo pareikalauti jų iš pareiškėjo, tačiau to nepadarė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. spalio 17 d. raštas pareiškėjo neįpareigojo pateikti papildomų dokumentų. Taip pat šiame rašte visiškai nekalbama apie ūkininko ūkio narius ir jų teises. Pareiškėjas Anykščių r. savivaldybės, Kavarsko žemėtvarkos skyriui 2008 m. vasario 29 d. taip pat pateikė visus reikiamus dokumentus, kurie patvirtino, kad jis yra nuomotų valstybinės žemės sklypų naudotojas.

Teismas akcentavo, jog atsakovas negalėjo priimti skundžiamo įsakymo, teigdamas, kad Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. 16-696 buvo padaryta klaida. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1999 m. birželio 17 d. Nr. V1II-1234 (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 35 straipsnyje numatyta klaidų ištaisymo procedūra. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Teismas pažymėjo, kad Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 4 d. įsakyme nebuvo padaryta rašytinė ar techninė klaida. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Utenos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 16-1262 Dėl Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 16-696 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektavimo papildymo patvirtinimo Anykščių rajone" pakeitimo yra neteisėtas ir naikintinas. Atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas, teismas patenkinęs pareiškėjo skundą, pareiškėjui priteisė ir jo turėtas atstovavimo išlaidos - 3080,00 Lt.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 16-1262, kuriuo buvo pripažinta netekusia galios Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 16-696 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Anykščių rajone" patvirtinto piliečių, kuriems rengiant Anykščių rajono Šerių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašo 51 eilutė. Taip pat į laisvos valstybines žemės fondą perduotas plotas 69,82 ha, kuris buvo suprojektuotas pareiškėjui pirkti iš valstybės kaip 15 eilės pretendentui Anykščių rajono Šerių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Ginčijamas įsakymas grindžiamas tuo, kad Utenos apskrities viršininko 2006 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintame Šerių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui žemės sklypai suprojektuoti neteisėtai, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad naudojo ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip 1 metus.

Byloje nagrinėjamus teisinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas bei jį įgyvendinantys kiti teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punktą vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose penkioliktąja eile (15), kai „parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį, neatitinkantiems šios dalies 12, 13 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus“.

Iš šios teisės normos matyti, kad asmuo gali būti įtrauktas į minėtą eilę, kai jis nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį ir naudojo ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.

Byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra ta minėtos teisės normos nuostata, kuri nustato reikalavimą - ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai naudoti ne mažiau kaip metus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1538 redakcija) 9.8; 9.9 punktai numatė, kad „Žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo pardavimą, turėdamas šiuos dokumentus: <...> žemės sklypo, kuris yra ne mažesnis kaip 1 hektaras ir kurį asmuo naudoja ne mažiau kaip vienerius metus, naudojimo teisę suteikiančių dokumentų (žemės sklypo nuomos, panaudos ar kitais žemės sklypo naudojimo teisę suteikiančiais pagrindais sudarytos sutarties) bei šio žemės sklypo plano teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (kai asmuo pageidauja pirkti žemės sklypą pirmumo teise); dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu (jeigu šis sklypas jam buvo suteiktas naudotis)“.

Šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 nurodyti dokumentai (žemės sklypo nuomos, panaudos sutartys), kurie patvirtina žemės sklypo, naudojimo ne mažiau kaip vienerius metus, faktą, įrodymų vertinimo prasme, pripažintini leistinais bei tiesioginiais įrodymų šaltiniais, sprendžiant žemės sklypo naudojimo ne mažiau kaip vienerius metus, klausimą. Tačiau minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dokumentų, patvirtinančių aptariamą faktą, sąrašas nėra baigtinis, nes leidžiame šį faktą įrodinėti ir „kitais žemės sklypo naudojimo teisę suteikiančiais pagrindais sudarytos sutarties“ kopijomis.

Tai lemia, kad minėtą faktą asmuo gali įrodinėti ne tik tiesioginiais bei pirminiais įrodymais, bet ir visomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2000 m. buvo I.Š.ūkio nariu. Su I.Š. susituokė 2003 m. bei augino jų sūnų A.B.. I.Š. nuo 2003 m. iki 2008 m. buvo išnuomoti ginčo žemės sklypai. Po I.Š. mirties 2004 m. gegužės 14 d., pareiškėjas 2004 m. rugsėjo 22 d. įregistravo savo ūkininko ūkį, o pirminė nuomos sutartis, sudaryta 2003 m. lapkričio 10 d. su I.Š. ir atsakovu, pakeista 2005 m. birželio 13 d., nuomininku nurodant I.Š. įpėdinį - A.B., kurį atstovauja pareiškėjas. Šios sutarties pakeitimo pagrindu nurodytas paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas 2005 m. vasario 14 d. (t. 1 b. l. 67).

Tai, kad pareiškėjas ir faktiškai žemės ūkio veiklai naudojo ginčo žemės sklypus patvirtina taip pat byloje apklausti liudytojai B.D. (I.Š. tėvas), liudytojai E.B., J.V. bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 5 punktą, „Mirus žemės sklypo naudotojui, teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį įgyja jo įpėdiniai.“

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562 straipsnio 2 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad ginčo žemės sklypų nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta 2003 m. lapkričio 10 d. su I.Š. ir atsakovu, po I.Š.mirties, jos teises perėmus jos įpėdiniui A.B. bei atitinkamai 2005 m. birželio 13 d. pakeitus šią nuomos sutartį, nuomos teisiniai santykiai tarp šalių nenutrūko, t. y. ši sutartis atsakovui bei I.Š. teisių perėmėjui (A.B.), kurio įstatyminis atstovas yra pareiškėjas, galioja nuo šios sutarties sudarymo momento - 2003 m. lapkričio 10 d..

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį, iki 2006 m. sausio 4 d. naudojo ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, kas atitiko Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punkto reikalavimus. Dėl ko priešingi atsakovo teiginiai šiuo klausimu yra nepagrįsti, nes atsakovas netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes dėl žemės nuomos teisinių santykių, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Dėl paminėtų priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.