- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- AS-143-548-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00307-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalų komercijos agentūra“
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalų komercijos agentūra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalų komercijos agentūra“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų ir nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Metalų komercijos agentūra“ (toliau – pareiškėjas) 2011 m. balandžio 15 d. skundu, kurį 2011 m. gegužės 6 d. patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) viršininko 2011 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. N2-157 nutraukti mokestinės paskolos sutartį; 2) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 14-14-10721 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. nurodymus Nr. 14-09-10726, Nr. 14-09-10727, Nr. 14-09-10724, Nr. 14-09-10729 nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui vykdyti išieškojimą iš bet kokio jam priklausančio turto bei nurašyti lėšas iš jam priklausančių banko sąskaitų.
Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. kovo 14 d. gavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. kovo 9 d. raginimą Nr. 14-08-4851 sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 142 779,00 Lt. Raginime buvo nurodyta, jog, jo neįvykdžius, t. y. nesumokėjus paminėtos sumos per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos, ji bus išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau, nepraėjus terminui, atsakovas nurašė lėšas iš įmonei priklausančių sąskaitų. Buvo suvaržytos galimybės vykdyti įmonės veiklą, sutrikdyta įmonės finansinė padėtis, o, visiškai išieškojus nurodytą sumą, gali iškilti grėsmė įmonės stabilumui. Išieškoma suma ne tik apsunkintų įmonės ekonominę padėtį, bet ir sutrikdytų atsiskaitymus su kreditoriais, atlyginimų išmokėjimą įmonės darbuotojams – tik padidintų riziką atsirasti įmonės nemokumui bei galimam bankroto bylos iškėlimui. Teigė, jog, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų išsaugotas proporcingumo principas ir užtikrintas viešasis interesas. Priėmus palankų teismo sprendimą ir jau esant įvykdytam išieškojimui, gali atsirasti situacija, jog įmonė bus tapusi nemokia, gali būti iškelta bankroto byla bei atlikti su tuo susiję veiksmai, kurių pašalinimas būtų arba itin sudėtingas, arba netgi neįmanomas. Kadangi atsakovas pradėjo vykdyti išieškojimą, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui vykdyti išieškojimą iš įmonei priklausančio turto.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 68 str. 1 d. 1 p., 71 str.).
Teismas, spręsdamas prašymą, vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1, 2 dalimis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS63-277/2008). Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti išieškojimą iš bet kokio pareiškėjui priklausančio turto bei nurašyti lėšas iš pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų – sieja su aplinkybe, kad visiškai išieškojus 142 779 Lt gali iškilti grėsmė įmonės stabilumui, išieškoma suma ne tik apsunkintų įmonės ekonominę padėtį, bet sutrikdytų atsiskaitymus su kreditoriais, atlyginimų išmokėjimą įmonės darbuotojams ir tik padidintų riziką įmonės nemokumui atsirasti bei galimo bankroto bylai iškelti. Teismo nuomone, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nepateikė jokių apskaičiavimų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, neuždraudus atsakovui vykdyti išieškojimą iš bet kokio pareiškėjui priklausančio turto bei nurašyti lėšas iš pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų, iškiltų rizika įmonės nemokumui atsirasti bei galimo bankroto bylai iškelti. Iš prie skundo pridėtų dokumentų negalima spręsti dėl realios pareiškėjo finansinės būklės, kuri patvirtintų, jog, atsakovui išieškojus 164 145,99 Lt sumą iš pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų, įmonė taps nemokia, jai galbūt bus iškelta bankroto byla ar pan. Be to, pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąjį interesą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas išaiškino, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, todėl ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui prašyti teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones vėliau, t. y. pateikus motyvuotą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstą rašytiniais įrodymais (ABTĮ 71 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Teismas apsiribojo tik abstrakčia fraze, jog nepateikė jokių apskaičiavimų, tačiau nenurodė, kokiais papildomais įrodymais remiantis būtų galima spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo reikalingumo. Pažymi, kad pateikė įrodymus, jog iki šios dienos kreditorinis įsiskolinimas yra 766 699,58 Lt; kas mėnesį darbuotojų atlyginimams išleidžia 22 153,83 Lt. Įmonei siekiant vykdyti veiklą, užtikrinti einamuosius atsiskaitymus, atsiskaityti su kreditoriais ir išlaikyti darbo vietas yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Įmonės įplaukos yra daug mažesnės, nei reikalingi atsiskaitymai su darbuotojais bei tiekėjais, norint ir toliau gauti užsakymus, vykdyti veiklą. Išieškojimas akivaizdžiai sustiprintų įmonės sunkią finansinę būklę. Pareiškėjo manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo netaikytos nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. N2-157 nutraukti mokestinės paskolos sutartį, 2011 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 14-14-10721 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų, 2011 m. kovo 31 d. nurodymų Nr. 14-09-10726, Nr. 14-09-10727, Nr. 14-09-10724, Nr. 14-09-10729 nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo uždrausti atsakovui vykdyti išieškojimą iš bet kokio jam priklausančio turto bei nurašyti lėšas iš jam priklausančių banko sąskaitų (b. l. 2–4, 31–33).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (pareiškėjo teigimu, išieškojimas akivaizdžiai sustiprintų įmonės sunkią finansinę būklę), taip pat reikalavimui užtikrinti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, negalima daryti išvados, kad šiuo metu yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Nepateikti aktualūs ir išsamūs, visapusiški duomenys, patvirtinantys pareiškėjo turtinę padėtį (būtent nuo sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką priėmimo). Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalų komercijos agentūra“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.