Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.1; 1.1.4.2; 1.2.3.2.5; 1.1.5.1.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6; 2.1.3.9; 2.3.2.2; 2.3.6.4.5; 1.1.8.13; 2.1.15.3.3; 2.1.8

2014 m. lapkričio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Bronės Vidzėnienės,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Š. rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis A. rajono D. seniūnijos A. kaime, turintis neįgalumą, nevedęs, pradinio išsilavinimo, 2007-02-21 Kauno apygardos teismo nutartimi pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, bei 2010-06-10 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2013 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. A. r., D. sen., A. k., A. socialinės globos namų koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio vieną kartą peiliu dūrė D. L. peiliu į nugarą, taip jam padarydamas durtinį-pjautinį krūtinės ląstos (nugaros) kairės pusės sužalojimą su kairio plaučio pažeidimu, dėl ko nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia nužudė D. L..

Taip pat V. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. A. r., D. sen., A. k., A. socialinės globos namuose, savo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) , peiliu dūrė du kartus nukentėjusiajam D. L. į pilvo ir krūtinės sritis, padarydamas jam durtinį-pjautinį pilvo kairės pusės kiauryminį sužalojimą su didžiosios taukinės pažeidimu bei durtinį-pjautinį nekiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, bei S. P. dūrė vieną kartą į pilvą, padarydamas jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą su žarnų pasaito arterijos bei plonosios žarnos sužalojimu, taip sunkiai sutrikdė S. P. sveikatą, bet šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes S. P. pabėgo, tokiu būdu V. M. pasikėsino tyčia nužudyti du žmones S. P. ir D. L., t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymu.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną apie 11.30 val. pensionate, kambaryje, keturiese – jis, V., D., dar vienas žmogus, kartu gėrė alų. Išgėrė kiekvienas po du litrinius butelius. Jis R. (Z.) davė parduoti savo daiktus ir paprašė nupirkti dar alaus, tačiau po kiek laiko išgirdęs, kad R. geria alų, pirktą už jo pinigus, su S. P. ir D. L. S. P. kambaryje, atėjo į tą kambarį ir pradėjo muštynes, mušėsi su S. P., koridoriuje juos sanitarai išskyrė. Šių muštynių metu nei jis, nei S. P. sužaloti nebuvo. Praėjus kelioms valandoms po muštynių, būdamas pas save kambaryje, išgirdo durų daužymą, jas atidarius D. L. ir S. P. be žodžių puolė jį kambaryje daužyti rankomis, spardyti, jis trenkėsi galva į palangę, tada jis iš karto pačiupo nuo stalo, buvusio šalia prie lango, peilį apsiginti ir po kelis kartus kiekvienam sudavė peiliu į pilvą. Prieš paimdamas peilį, gindamasis jiems sudavė rankomis ir kojomis. Sužaloti S. P. ir D. L. pabėgo iš kambario, o D. L. jis pasivijo pirmame aukšte ir peiliu dūrė jam į nugarą, sudavė smūgius rankomis į šonus, po ko žmonės juos išskyrė, jis į savo kambarį nebegrįžo. Taip pasielgė, nes buvo užpultas bei dėl to, kad D. L. pas jį anksčiau buvo atėjęs ir sakęs, kad jį užmuš. D. L. nusivijo, nes nebesusilaikė iš pykčio. Pyktis praėjo po visko, kai atsisėdo ant fotelio, nusiramino ir suprato, kad blogai pasielgė. Peilį numetė kažkur lauke, nepamena, ar prieš ateinant sanitarui, ar po jo atėjimo. Dėl ko buvo mušamas, nesuprato. Iki įvykio su S. P. ir D. L. daug nebendravo, draugais nebuvo, taip pat nėra mušęsi. Gydytojai jam nėra uždraudę vartoti alkoholį. Kai jis puolė su peiliu, vos jautė alkoholio poveikį, jei nebūtų gėręs, vis tiek būtų gynęsis. Po įvykio jis buvo nuvežtas į A. gydytojų apžiūrai, nes buvo sužalotas.

Su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka, nes jis buvo užpultas ir gynėsi.

Savo duotus parodymus V. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 4–11).

Nukentėjusysis S. P. paaiškino, kad įvykio dieną kambaryje jis, D, R, P, G gėrė alų iki 15 val. Jiems visiems išėjus, atėjo V. M.. Kai jis, nukentėjusysis, išėjo iš kambario ir vėl grįžo, pamatė, kad V. M. kažką paėmė už kaklo ir sakė duoti alaus. Jis jam pasakė, kad alaus nėra, tada V. M. atsistojo, paėmė jį už kaklo ir ištempė iš kambario, pradėjo dusinti ir mušti. Juos išskyrė R su P. Po to jis pradėjo daužyti V. M., bet juos vėl išskyrė.

Vakare pas jį į kambarį atėjo D. L., pasakė eiti išsiaiškinti, ko V. M. norėjo. Jis pats D. L. paaiškino, kad V. M. norėjo alaus ir jį sumušė už tai, kad jo negavo. Abu su D. L. ėjo į V. M. kambarį, durų nespardė, tik beldė. Kai įėjo, V. M. stovėjo prie lovos, matė, kad V. M. ranką laikė už nugaros, mano, kad jis jau laikė peilį. D. L. V. M. truputį pastūmė ir paklausė, ko jis norėjo, V. M. pasakė, kad alaus. D. L. pasakė, kad tai jo alus ir V. M. D. L. sudavė peiliu į pilvą. Po to, jis V. M. taip pat pastūmė, stūmė vieną kartą, V. M. negriuvo ir jam sudavė peiliu. Jis V. M. nemušė. Kol V. M. mušėsi su D. L., jis susiėmęs už pilvo išbėgo iš kambario. Bėgo laiptais į pirmą aukštą ir pasuko į dešinę, matė kaip D. L. nubėgo į kairę, V. M. vijosi D. L. iš paskos su peiliu, D. L. nukrito ant kelių ir V. M. peiliu pradėjo jį badyti į nugarą, matė kaip dūrė į galvą.

Palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt žalos atlyginimo už patirtą sužalojimą.

Nukentėjusioji B. L. parodė, kad apie sūnaus mirtį sužinojo iš socialinio darbuotojo. Sūnus A gyveno 6 metus, nes yra psichinis ligonis. Lankydavo jį, bendraudavo ir telefonu. Artimus ryšius su juo palaikydavo ir jos dukra, žuvusiojo sesuo. Sūnus atvažiuodavo vasaros atostogų metu. Po sūnaus mirties praėjus mėnesiui mirė ir vyras, kuriam galvoje buvo auglys, ir jo sveikata pablogėjo po sūnaus mirties. Jos sveikata po sūnaus mirties taip pat pablogėjo. Byloje pareikštą 15 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko.

Nukentėjusioji Ž. L. parodė, kad žuvusysis jos brolis, iki mirties 6 metus jis gyveno pensionate, ji gyvena su mama. Nuo vaikystės su broliu santykiai buvo labai geri. Jis susirgo paauglystėje, į pensionatą pateko dėl ligos. Broliui gyvenant pensionate taip pat bendraudavo, jis atvažiuodavo atostogų metu, per šventes, buvo lankomas mamos, o ji susiskambindavo kelis kartus per dieną. Paskutinį kartą jį matė rugsėjo mėnesį, nes jis gyveno namuose daugiau nei du mėnesius. Atvykęs niekada nebuvo agresyvus, alkoholio nevartojo. Sakydavo, kad pensionate yra asmuo, kuris visus šokdindavo. Brolio netektis labai smarkiai atsiliepė tėčiui, jis mirė. Brolio laidotuves finansavo pensionatas. Palaidotas jis taip pat prie pensionato, nes persivežti į Vilnių neturėjo pinigų. Vilniuje su draugu, mama ir trimis vaikais gyvena vieno kambario bute. Dirba turguje, motina gauna pensiją, draugas gauna darbo biržos išmoką. Už vaikus pašalpų negauna. Mama laidotuvėse nedalyvavo, buvo tik ji. Brolio kapas prižiūrimas, paminklą pastatė pensionatas. Yra kartą buvusi prie kapo, mama – ne. Patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt, civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas R. Z. teismo posėdyje parodė, kad V. M. pažįsta, su juo išgerdavo alaus. Įvykio dieną buvo mokamos pensijos, tą dieną jis gėrė su V. M., išgėrė gal vieną butelį 7,5 laipsnių stiprumo alaus, kurį pirko netoli pensionato. Išgėrinėjo ir pas G. P., po ko, P. jį lydint, pamatė muštynes. Mušėsi V. M. ir S. P., jokio peilio nebuvo. Su P. G. juos išskyrė, tačiau V. M. ir S. P. vėl susikibo, tada juos išskyrė pakviestas P.. Jis grįžo į savo korpusą ir po kiek laiko sužinojo, kad papjovė L.. Tada jis norėjo pakalbėti su V. M. ir nuėjo pas jį kambarį, bet ten jo nerado. Nuėjo į vestibiulį, kur jam pasakė, kad prie administracijos korpuso vestibiulyje kraujuose guli D. L.. Ten ir rado sėdintį V. M., kuris pasakė, kad pas jį atėjo pinigų prašyti, kad skolos neatiduoda, todėl taip ir atsitiko.

Liudytojas R. Z. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos, vykusios 2013-11-22 ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad 2013-11-21 ryte jam V. M. davė savo keletą daiktų (muilo, šampūno ir kt.), kad atneštų alaus. Jis nupirko 2 litrus alaus, o daiktus pasiliko sau. Alų išgėrė su V. M.. Po pietų eidamas koridoriumi pamatė, kad S. P. ir V. M. stumdosi koridoriuje. Apie tai pasakė A. P., kuris jiems liepė eiti į savo kambarius. Dėl ko kilo muštynės, nežino, su S. P. alkoholio tą dieną jis nevartojo, D. L. sutikęs tą dieną nebuvo (1 t., b. l. 128–129).

Liudytojas V. L., parodė, kad įvykio dieną pensionate S. P. kambaryje R. Z., P. G., S. P., D. L. gėrė alų, po to koridoriuje prie jo kambario susimušė S. P. su V. M.. S. P. sakė, kad mušėsi dėl alaus, darbuotojas juos išskyrė. Vėliau pas jį į kambarį atėjo D. L., paprašė pavalgyti, sakė, reikia išspręsti vieną problemą. Jis išėjo į koridorių ir matė, kaip D. L. nuėjo pas S. P. ir jie abu, D. L. ir S. P., nuėjo pas V. M. į kambarį. Matė, kaip iš V. M. kambario išbėgo D. L., o jį V. M. vijosi turėdamas peilį, po to jis D. L. jau matė gulintį pirmame aukšte, o V. M. sėdėjo ramus ant sofos. Girdėjo, kad kažkas klausė V. M., kas atsitiko, o jis pasakė, kad vienu „durniu“ bus mažiau.

Parodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu suklydo sakydamas, kad matė, kaip V. M. grįžo į kambarį su kruvinu peiliu.

Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną apie 15 val. jam būnant savo kabinete atbėgo Š. R. ir pasakė, kad prasidėjo konfliktas. Jis nubėgo į antrą aukštą, pamatė, kad konfliktuoja V. M., R. Z. ir S. P., jie koridoriuje stumdėsi, jis juos išskyrė, iš S. P. kambario paėmė nepilną butelį alaus ir jie išsiskirstė po kambarius. Po to, 17 valandą, būnant valgykloje, atbėgo buhalterė ir pasakė, kad D. L. guli fojė prie administracinio korpuso durų. Nubėgęs pažiūrėti pamatė, kad jam iš burnos bėga kraujas, dantis buvo išmuštas, nugaroje švarkelyje buvo skylė, patikrinus pulsas buvo, tačiau nesuprato, kad D. L. padurtas. Atbėgus į fojė, V. M. jau buvo, jį pamatė prie administracinio įėjimo, gal metro atstumu nuo D. L.. Paklausė, ar tai jo darbas, jis pasakė, kad jo. Liepė V. M. sėstis ant fotelio, jis atsisėdo ir sėdėjo iki atvažiavo policija. Jis paklausė V. M., kur jis padėjo peilį, tačiau V. M. pasakė, kad neprisimena. Kai buvo valgykloje, matė pro šalį prabėgantį S. P., kuris buvo susiėmęs pilvą, būnant prie D. L., atbėgo medikė ir pasakė, kad pas ją atbėgo sužalotas S. P.. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Liudytojas parodė, kad nuo V. M. kambario iki vietos, kur gulėjo D. L., yra nemažas atstumas – koridorius, laiptinė, pirmame aukšte apie 10 metrų.

Liudytojas R. B., parodė, kad dirba pensionate. Ryte atėjus į darbą jo buvo paprašyta paieškoti kieme peilio. Jis peilį rado prie administracijos už krūmelio ant žolės. Peilis buvo paprastas, virtuvinis. Nuo durų iki peilio buvo apie 20 metrų atstumas, nuo durų į tą vietą peilį galima numesti. Rasto peilio jis nelietė.

Liudytoja V. P. parodė, kad dirba globos namuose buhaltere. Įvykio dieną baigusi darbą išėjo iš administracinių patalpų ir pamatė D. L. gulintį kniūbsčią. Šalia gyvenančios mergaitės pasakė, kad kažkas D. L. trenkė ir nubėgo. Ji nubėgo pas medikus, ten pamatė tvarstomą S. P.. Parodė, kad globos namų gyventojams neleidžiama vartoti alkoholio.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2013-11-21 apie 17 val. policija gavo pranešimą, kad A. globos namuose yra įvykis, ten nuvyko dviese su kolega R. R., B. dirbo operatyvinėje grupėje ir atvyko vėliau. Pirmo aukšto fojė prie paradinių durų ant grindų pamatė gulintį vyrą, nugaroje matėsi kraujo dėmė, šalia ant minkštasuolio sėdėjo V. M., kuris elgėsi ramiai, sėdėjo, buvo labai vangus, apatiškas, daug nekalbėjo, paaiškino, kad jį puolė, o jis gynėsi. V. M. paklausus, kur yra peilis, tiksliai pasakyti jis negalėjo, jo kolega peilio nerado. V. M. kambaryje jis nebuvo. Vežant V. M. į policijos komisariatą jis nieko nesakė, nesipriešino, nebuvo agresyvus. V. M. buvo nustatytas nedidelis girtumas. Mano, kad V. M. suprato, ką padarė.

Liudytoja J. B. parodė, kad įvykio dieną dirbo operatyvinėje grupėje, gavus pranešimą, kad A. globos namuose yra vienas žmogus sužalotas peiliu, o kitas sužalotas mirtinai ir nuvykus į globos namus, įėjus pro duris, fojė, pirmame aukšte pamatė gulintį apklotą vyro lavoną su kiauryme rūbuose nugaros srityje. Ant kėdžių sėdėjo sulaikytas V. M.. Su ekspertu apžiūrėjo V. M. kambarį, kuris buvo antrame aukšte, gana nemažu atstumu nuo lavono, peilio kambaryje nerado. Žino, kad peilis buvo rastas kitą dieną pensionato teritorijoje. Kai atvyko į įvykio vietą, jau buvo tamsu.

Liudytoja R. M. parodė, kad yra medikė, vyko į įvykio vietą, A. pensionatą, kur medicinos kabinete rado sužalotą pilvo durtine žaizda žmogų, kitą žmogų rado gulintį kniūbsčią, ant pilvo, jį atvertė, nustatė, kad jis miręs, yra durtinės žaizdos pilve, nugaroje, krūtinėje, kruvina burna.

Liudytojas S. G. parodė, kad vyko pagal iškvietimą į A. pensionatą dėl sužalotų dviejų žmonių, atvykus kabinete rado vieną žmogų sužeistą, kitą rado gulintį ant pilvo, nugaros srityje drabužiuose buvo matyti skylė nuo dūrimo, žmogų apvertus, nustatė, kad žmogus miręs. Policija atvyko po jų, kai jie dar nebuvo išvažiavę.

Iš 2013-11-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – A. socialinės globos namai, esantys A. r., D. sen., A. k. Nustatyta, kad pirmojo aukšto koridoriuje ant grindų guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant pilvo, rankos priglaustos prie kūno, kojos ištiestos, galva pasukta į kairę pusę ir nukreipta į paradines duris. Apžiūrėjus lavoną nustatyta durtinės žaizdos nugaroje ir krūtinės srityje. Ant grindų užfiksuotos kraujo dėmės (1 t., b. l. 19–22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. L. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai:

a) durtinis-pjautinis krūtinės ląstos (nugaros) kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu. Sužalojimas padarytas vienu aštraus duriančių-pjaunančių savybių daikto poveikiu. Sužalojimą esant durtiniu-pjautiniu rodo linijinė žaizdos forma, lygūs, neapibrozdinti kraštai, suglaudus kraštus nelieka minkštųjų audinių defekto, žaizdos kanalo buvimas, žaizdos kanalo kryptis yra iš užpakalio į priekį, smailiu kampu iš viršaus žemyn ir nežymiu kampu iš kairės į dešinę, sužalojimo kanalas eina per odą, poodį, kairės pusės VI-tą tarpšonkaulinį tarpą ir kairio plaučio audinį. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį, tą rodo gijimo požymių nebuvimas. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma sunkiai. Šiuo atveju šis sužalojimas, lydymas vidinio nukraujavimo į krūtinės ertmę, buvo D. L. mirties priežastis;

b) durtinis-pjautinis kairės pusės kiauryminis sužalojimas su didžiosios taukinės pažeidimu. Sužalojimas padarytas vienu aštraus, duriančių-pjaunančių savybių daikto poveikiu. Sužalojimą esant durtiniu-pjautiniu rodo linijinė žaizdos forma, lygūs, neapibrozdinti žaizdos kraštai, nebuvimas odos defekto suglaudus žaizdos kraštus, žaizdos kanalo buvimas. Šios žaizdos kryptis yra iš priekio į užpakalį, iš kairės į dešinę ir nežymiu kampu iš viršaus žemyn. Sužalojimo kanalas eina per odą, poodį ir didžiąją taukinę, pasibaigdamas pilvo ertmėje. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį, tą rodo gijimo požymių nebuvimas. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma sunkiai;

c) durtinis-pjautinis nekiauryminis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas. Sužalojimas padarytas vienu aštraus, duriančių-pjaunančių savybių daikto poveikiu. Sužalojimą esant durtiniu-pjautiniu rodo linijinė žaizdos forma, lygūs, neapibrozdinti žaizdos kraštai, nebuvimas minkštųjų audinių defekto suglaudus žaizdos kraštus, žaizdos kanalo buvimas. Žaizdos kanalo kryptis yra nežymiai iš priekio į užpakalį ir smailiu kampu iš kairės į dešinę, kanalas eina per odą, poodį ir pasibaigia krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimas padarytas trumpame prieš pat mirtį, tą rodo gijimo požymių nebuvimas. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nežymiai;

d) odos nubrozdinimas smakre. Sužalojimas susiformavo nuo vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai prieš pat mirtį, tą rodo rusva nubrozdinimo spalva, smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nežymiai; poodinė kraujosruva dešinio dilbio išoriniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto poveikiu, prieš pat mirtį, tą rodo melsvai violetinė kraujosruvos spalva, galimai atsitrenkiant į tokį daiktą ar panašiai. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nežymiai.

D. L. lavono tyrimo metu požymių, kurie nurodytų į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nenustatyta.

Durtiniai-pjautiniai sužalojimai, nustatyti D. L. lavono tyrimo metu, padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, galimai peilio geležte, turinčia išreikštą kairę penties briauną, aštrų smaigalį, žaizdose esant užfiksuotiems plačios grupinės priklausomybės požymiams. Požymių, kurie rodytų, kad žaizdos padarytos skirtingais įrankiais, nenustatyta. Savigynai būdingų sužalojimų D. L. lavono tyrimo metu nenustatyta. Ant D. L. lavono rankų ir kojų sužalojimų, kurie būdingi pačiam nukentėjusiajam smūgiuojant, nenustatyta. D. L. lavono kraujyje rasta 1,21 promilės etilo alkoholio – gyviems asmenims tai atitinka lengvą girtumo laipsnį (1 t., b. l. 52–54).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. P. padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo žaizda su žarnų pasaito arterijos bei plonosios žarnos sužalojimu. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu. S. P. sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., b. l. 108).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dviejų kietų bukų daiktų poveikio, galimai užduotyje nustatytomis aplinkybėmis ir laiku į veido sritį suduodant kumščiu ir panašiai. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame dilbyje padarytas kietu buku daiktu, galimai smūgiuojant kumščiu, įspiriant koja ar panašiai, galimai prisidengiant ranka savigynos metu. Dėl nustatytų sužalojimų V. M. sveikata sutrikdyta nežymiai (2 t., b. l. 26).

Iš 2013-11-22 ir 2014-03-29 apžiūros protokolų bei 2013-11-21 rodomų daiktų atpažinimo protokolo matyti, kad A. socialinės globos namų teritorijoje, A. r., D. sen., A. k., nuo automobilių aikštelės, už tujų, 16 m atstumu pievoje rastas peilis, kurį V. M. atpažino kaip savo peilį, kuriuo jis sužalojo S. P. ir nužudė D. L. (1 t., b. l. 23–26, 179–184).

Iš 2013-11-25 ir 2013-11-27 daiktų pateikimo protokolų bei 2013-12-02 apžiūros protokolo matyti, kad buvo paimti S. P. ir D. L. rūbai (1 t., b. l. 142–154).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tikėtina, kad D. L. pilvo ir nugaros durtinės-pjautinės žaizdos bei D. L. drabužių pažeidimai padaryti peiliu, paimtu įvykio vietos apžiūros metu A. socialinės globos namų teritorijoje. Ar S. P. drabužių pažeidimai padaryti šiuo peiliu, nenustatyta, nes pažeidimuose užsifiksavę morfologiniai požymiai netinkami įrankio nustatymui (1 t., b. l. 160–178).

Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas A.socialinės globos namų, antrojo aukšto koridorius.

Įraše „Event201311211144721012“, data 2013-11-21, 14:52, ties 28 sekunde matyti, kaip atsidaro S. P. kambario durys ir pro jas į koridorių išeina trys vyriškiai, du iš jų susikibę, besistumdydami. Nustatyta, kad stumdėsi S. P. ir V. M..

Įraše „Event2013112111452222012“ įrašo data 2013-11-21 14:57 užfiksuotos besitęsiančios S. P. ir V. M. muštynės, matyti, kaip S. P. kelis kartus suduoda V. M. į galvą. Vyriškius ties įrašo 25 sekunde išskiria A. P..

Įraše „Event20131121165517012“ įrašo data 2013-11-21 16:58 matyti, kaip S. P. ir D. L. prieina prie V. M. kambario durų, D. L. paliečia durų rankeną, o S. P. pasibeldžia ir abu įeina į kambario vidų. Ties 7 sekunde iš kambario pirmas išbėga S. P., už jo D. L. ir V. M.. V. M. laiko sugriebęs už drabužių D. L.. Ties 8 sekunde matyti, kad V. M. laiko rankoje peilį ir bando įdurti V. L., o pastarasis gindamasis sugriebia už V. M. rankos ir ją laiko. Po to abu nubėga link laiptinės į pirmą aukštą. Ties 11 sekunde grįžta į kambarį V. M., jis rankoje laiko peilį (1 t., b. l. 140).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-11-21 17.57 val. V. M. nustatytas 0,50 promilės girtumas (1 t., b. l. 187).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. įtariamos veikos padarymo metu, t. y. 2013-11-21, nustatomi kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos, dėl kurių jis nevisiškai (ribotai) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. M. šiuo metu taip pat nustatomi kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. V. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas, jam rekomenduojamas gydymas pas neurologą laisvės atėmimo vietoje dėl traukulių priepuolių (2 t., b. l. 72–77).

V. M. įrašytas priklausomybės ligų psichiatro įskaitoje, nustatyta diagnozė – epilepsija su demencija (2 t., b. l. 57).

Specialistė A. G. parodė, kad, atsižvelgiant į V. M. psichologines ypatybes, turimą intelekto lygį, t. y. intelekto defektą, į tai, kad jo protinis atsilikimas yra lengvo lygmens, jis gali suprasti faktines įvykio aplinkybes, bet negali visapusiškai ir kritiškai vertinti situacijos todėl, kad negali pilnai prognozuoti įvykio eigos, pasekmių, nors supranta kas vyksta. T. y. jis supranta, kad žudyti negalima, tačiau durdamas peiliu į nugarą jis nevisiškai galėjo suprasti, kad sukels žmogui mirtį. Sudėtingose situacijose, tokiose kaip ir ši, jis ne visada gali priimti konstruktyvius sprendimus. Jis sakėsi gynęsis, dūręs nežiūrėdamas kur. Šiuo atveju nagrinėjamos situacijos supratimui įtakos turėjo žemas intelektas, asmeninės savybės, pykčio emocijos ir alkoholis, visapusiškai ir kritiškai vertinti situacijos jis negalėjo.

Specialistė N. M. parodė byloje atlikusi tyrimą, savo išvadą tvirtina. Tyrimo metu išaiškėjo, kad V. M. intelekto kritimas lengvo sutrikimo lygyje, išreikšti charakterio pakitimai būdingi epilepsijai. Jis turi tam tikrų charakterio bruožų, kurie pasireiškia padidintu jautrumu, greitu pykčiu ir, kai būna toks emocinis antplūdis, tada tuo momentu jis nemąsto, nors supranta, kad žudyti negalima. Jis išdėstė bylos aplinkybes, yra kritiškas savo veiksmams, sunkiai valdo emocijas. Visiškas, sąmoningas suvokimas dėl įvykio atėjo vėliau. Emocijos ir nepakankama socialinė adaptacija trukdo jam iki galo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priepuolių stacionare stebima nebuvo, nes jis vartojo vaistus. Jo tariamai nurodomi priepuoliai pasireiškė emociniais protrūkiais. Jis mažai išsilavinęs, socializacijos lygis yra labai žemas, socialinės globos namuose kaip ir kiti jis gyveno pagal savo supratimą. Įvykio metu jis buvo supykęs, išprovokuotas, buvo neblaivus ir neapsiribojęs užpuolikų išvijimu savo veiką tęsė dėl to, kad yra egocentriška asmenybė, sunkiai išgyvenanti skriaudas, bendrauti su juo labai sunku. Tai nėra lėtinis psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negalėtų visiškai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Tyrimo metu jis nesirgo lėtine psichikos liga ar psichoze. Medicininių duomenų apie V. M. sveikatos pablogėjimą šiandien nėra. Jei būtų nauji medicininiai dokumentai, galima būtų spręsti, ar reikalinga skirti naują ekspertizę. Įtakos jo elgesiui įvykio metu turėjo ir vartotas alkoholis, nes jis atpalaiduoja neigiamus jausmus. Tai buvo išgėrusių asmenų, turinčių tam tikrų charakterio bruožų, santykių aiškinimasis. Tai, kad jis turi lengvą proto defektą, yra tokia aplinkybė, kuri gali sąlygoti ribotą pakaltinamumą, bet neatleidžia visai nuo atsakomybės. Dėl traukulių priepuolių laisvės atėmimo vietoje rekomendavo jam neurologo gydymą – prieštraukulinius vaistus, nes priepuoliai gali pasikartoti bet kuriuo metu. Epilepsija – neurologinė diagnozė. Jis serga epilepsija nuo vaikystės. Jo dabartinė psichikos būklė netrukdo atlikti laisvės atėmimo bausmės, nors tai taip pat nebus teigiamas poveikis jo psichikai. Grįžus į socialinės globos namus, į tokią pačią aplinką, niekas negali garantuoti, kad toks įvykis nepasikartos. Jis galėtų gyventi prižiūrimas, bet niekas iš giminų jo nepriima gyventi.

Pirmiau išdėstytais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. V. M. būnant savo kambaryje A. socialinės globos namuose, ten atėjo S. P. su D. L., ir V. M., durdamas jiems peiliu į pilvus, abu juos sužalojo. Po to S. P. ir D. L. iš V. M. kambario išbėgo, V. M. nusivijo D. L. į pastato pirmą aukštą ir ten dūrė peiliu jam dar vieną kartą į nugarą.

Tokių aplinkybių buvimo neneigia ir kaltinamasis, jis pripažįsta, jog sužalojo S. P. ir D. L., tačiau teigia padaręs tai gindamasis.

Neginčytinai nustatyta ir tai, kad prieš šioje byloje nagrinėjamą įvykį, apie 15 valandą globos namų antro aukšto koridoriuje buvo kilęs konfliktas tarp V. M. ir S. P., kuris baigėsi įsikišus pašaliniams asmenims.

Liudytojas V. L. parodė, kad jam D. L. sakė, kad eis išspręsti kažkokios problemos, po to matė, kaip D. L. nuėjo pas S. P., ir jie abu nuėjo į V. M. kambarį.

Nukentėjusysis S. P. parodė, kad į V. M. kambarį kartu su D. L. ėjo pastarojo iniciatyva išsiaiškinti dėl anksčiau buvusio konflikto, V. M. pirma peiliu dūrė jį (V. M.) pastūmusiam D. L., o po to, kai V. M. pastūmė ir S. P. – ir šiam.

V. M. apie šį epizodą parodė, kad jis pasiėmė ant stalo buvusį peilį ir dūrė D. L. ir S. P. po to, kai šie, įsiveržę į jo kambarį, pradėjo jį mušti ir spardyti.

Taigi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis S. P. iš esmės vienodai nurodo V. M. veikos vertinimui reikšmingą aplinkybę, kad S. P. ir D. L. peiliu durdamas jiems į pilvus V. M. sužalojo po to, kai nukentėjusieji, atėję į V. M. kambarį, jo atžvilgiu pradėjo vartoti smurtą.

Taigi prieš šioje byloje nagrinėjamą konfliktą V. M. konfliktavo su S. P., po ko jų santykiai buvo priešiški. Tokiomis aplinkybėmis nekviestų S. P. kartu su D. L. atėjimas į V. M. kambarį, kaip minėta, pagal S. P. parodymus „išsiaiškinti“ dėl anksčiau vykusio (ir pasibaigusio prieš kelias valandas) konflikto, t. y. atėjusiesiems būnant nusiteikus agresyviai, ir V. M. atžvilgiu ten abiejų nukentėjusiųjų vartojamas smurtas vertintinas kaip jų realiai pradėtas pavojingas kėsinimasis kaltinamojo atžvilgiu, nuo kurio pastarasis turėjo teisę aktyviai gintis. Minėta, kad ir teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo būti padarytas nagrinėjamo įvykio metu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo V. M. parodymus, kad šie sužalojimai jam buvo padaryti užpuolimo jo kambaryje metu. Buvusį V. M. užpuolimą taip pat patvirtina ir įvykio V. M. kambaryje nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų lokalizacija ir jų susidarymo mechanizmas, t. y. tai, kad abiem nukentėjusiesiems sužalojimai padaryti pilvuose, rodo, jog S. P. ir D. L. sužalojimo metu buvo atsisukę veidais į V. M., o tai, kad jiems sužalojimai padaryti peiliu rodo, kad tarp nukentėjusiųjų ir peilį turėjusio V. M. sužalojimų padarymo metu buvo nedidelis atstumas.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad V. M. S. P. ir D. L. į pilvus sužalojo gindamasis nuo jų pradėto pavojingo kėsinimosi. Kadangi minimus sužalojimus S. P. ir D. L. V. M. padarė būdamas užpultas savo kambaryje, kuriame nė vienas iš nukentėjusiųjų negyveno. Tai reiškia, kad nukentėjusieji patekti į šį kambarį neturėjo jokio teisėto net formalaus pagrindo, ten pateko neturėdami V. M. leidimo, todėl laikytina, kad šiuo atveju V. M. gynėsi ir nuo įsibrovimo į jo būstą, kas, pagal BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatą, eliminuoja būtinosios ginties ribų peržengiamą. Dėl šios priežasties kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju V. M. panaudota gynyba visiškai atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą ir būtinosios ginties ribos peržengtos nebuvo.

Esant šioms aplinkybėms pastaroji V. M. veika, t. y. tai, kad jis 2013 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. A. r., D. sen., A. k., A. socialinės globos namuose, savo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) , peiliu dūrė du kartus nukentėjusiajam D. L. į pilvo ir krūtinės sritis, padarydamas jam durtinį-pjautinį pilvo kairės pusės kiauryminį sužalojimą su didžiosios taukinės pažeidimu bei durtinį-pjautinį nekiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, bei S. P. dūrė vieną kartą į pilvą, padarydamas jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą su žarnų pasaito arterijos bei plonosios žarnos sužalojimu, taip sunkiai sutrikdė S. P. sveikatą, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nors formaliai turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnio 2 dalyje, V. M. už šią veiką neatsako ir ši baudžiamoji byla dalis nutrauktina. Dėl to, kad šiame epizode S. P. ir D. L. sužalojimai buvo padaryti V. M. ginantis nuo jų užpuolimo, šios V. M. veikos kvalifikavimo kaltinamajame akte klausimas būtų reikšmingas tik, jei būtų pagrindas spręsti dėl V. M. baudžiamosios atsakomybės, todėl kolegija nesprendžia, kokios konkrečiai BK bendrosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius formaliai V. M. veika atitinka.

Tačiau, kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, D. L. mirties priežastimi buvo durtinis-pjautinis krūtinės ląstos (nugaros) kairės pusės sužalojimas su kairiojo plaučio pažeidimu, lydymas vidinio nukraujavimo į krūtinės ertmę. Šį sužalojimą, ką pripažino pats kaltinamasis, taip pat šią aplinkybę nurodė ir nukentėjusysis S. P., V. M. D. L. padarė globos namų pirmo aukšto koridoriuje po to, kai D. L. su S. P. išbėgo iš antrame aukšte esančio V. M. kambario, t. y. kai V. M. užpuolimas jau buvo pasibaigęs. Tai reiškia, kad tuo metu, kai V. M. D. L. padarė šį jo mirtį lėmusį sužalojimą, V. M. sveikatai ar gyvybei grėsmės nebebuvo ir V. M. nebebuvo nuo ko gintis, todėl daroma išvada, kad V. M. gyvybę D. L. atėmė kaltais tyčiniais veiksmais iš pykčio dėl prieš tai sekusio užpuolimo, ir ši V. M. veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Atsižvelgiant į teismo psichologinės psichiatrinės ekspertizės išvadas, taip pat į eksperčių A. G. ir N. M. paaiškinimus teisme apie V. M. psichinę būklę bei jo psichinį santykį su nagrinėjama veika, apie jo ribotą gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, taip pat į aplinkybę, kad D. L. mirtį lėmė vienas dūris peiliu į nugarą, bei į ekspertės psichologės A. G. nurodytą aplinkybę, kad V. M. negalėjo visiškai suvokti, jog dūris peiliu į nugarą sukels nukentėjusiojo mirtį, kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamą veiką V. M. padarė būdamas ribotai pakaltinamu, o atsiradusių pasekmių – D. L. mirties nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Kadangi V. M. padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis), pagal BK 18 straipsnio 3 dalies nuostatą, jis, kaip ribotai pakaltinamas asmuo, vis tiek atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, todėl jam skirtina bausmė.

Skiriant V. M. bausmę atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad V. M. padarė baigtą savo esme tyčinį labai sunkų, sukėlusį nepataisomas pasekmes – kito žmogaus mirtį – nusikaltimą. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą V. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, kaip nurodė jo psichinę būklę tyrusios ekspertės, neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia, į tai, kad V. M. praeityje yra padaręs smurtinio pobūdžio veikas kitų asmenų atžvilgiu dėl ko jam buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, taip pat į tai, kad nagrinėjamą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamu, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, nusikaltimą padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po nukentėjusiojo atliktų kaltinamojo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, ką kolegija vertina kaip provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, turėjusį tiesioginės įtakos nagrinėjamo nusikaltimo padarymui. Pastarosios aplinkybės pripažįstamos V. M. atsakomybę lengvinančiomis (jos yra numatytos BK 59 straipsnio atitinkamai 11, 2 ir 6 punktuose).

Atsižvelgiant į visas pirmiau išvardytas aplinkybes, į jų tarpusavio ryšį ir kiekvienos iš jų reikšmingumą, V. M. skiriama savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamojoje byloje dėl D. L. mirties nukentėjusioji Ž. L. pareiškė 10 000 Lt, o B. L. 15 000 Lt civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų Ž. L. ir B. L. civiliniai ieškiniai dėl joms padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, be kita ko pasakyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų matyti, kad nors D. L. kartu su motina B. L. ir Ž. L. dėl jo ligos kartu negyveno, tačiau palaikė šeiminius artimus ryšius, tarpusavyje susiskambindavo, jis atvažiuodavo į namus per šventes ir atostogų metu. Motina ir sesuo domėjosi D. L. gyvenimu A. socialinės globos namuose bei jo sveikata. Jam mirus, ieškovės neginčytinai patyrė itin neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą. B. L. nurodė, kad po sūnaus mirties pablogėjo vyro L. L. sveikata, praėjus mėnesiui po sūnaus netekties jis mirė, pablogėjo ir jos sveikata. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad Ž. L. ir B. L. neabejotinai patyrė neturtinę žalą, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, galimybę žalą atlyginti ateityje, nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dydį ir, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jų reikalavimai atlyginti neturtinę žalą nurodyta apimtimi laikytini pagrįstais ir tenkintini iš kaltinamojo V. M. priteisiant 10 000 litų neturtinės žalos nukentėjusiajai Ž. L. ir 15 000 litų B. L. (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nuketėjusysis S. P. byloje yra pareiškęs 20 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo priteisti S. P. gydymo išlaidas – 10 521,08 Lt.

Kadangi baudžiamosios bylos dalis, kaltinant V. M. atlikus nusikalstamus veiksmus S. P. atžvilgiu, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei nutraukiama, S. P. ir Valstybinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti teisme, – peilis, paimtas iš įvykio vietos, S. P. drabužiai (sportinės kelnės, batai, kojinės, megztinis, džemperis, marškinėliai), D. L. drabužiai (džinsinis švarkas, megztinis, marškinėliai, batai, kojinės, sportinės kelnės), kadangi yra menkaverčiai ir proceso dalyviai neprašė jų jiems atiduoti – sunaikintini, V. M. drabužiai (liemenė, megztinis, kelnės, šlepetės) jo prašymu grąžintini V. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje apklausiamiems liudytojams iš teismo lėšų buvo atlygintos jų kelionių dalyvauti šios bylos procese išlaidos – iš viso 111,13 Lt. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, kurias V. M. privalo atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime, – laikotarpį nuo 2013-11-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiajai Ž. L. 10 000 litų (2896,20 Eur), B. L. 15 000 litų (4344,30 Eur) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos dalį, kur V. M. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nutraukti esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BK 28 straipsnio 2 dalis).

S. P. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti teisme, – peilį, S. P. ir D. L. rūbus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, V. M. rūbus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. M..

Išieškoti iš V. M. 111,13 Lt (32,19 Eur) proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.