Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys byloje nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. S., P. K., A. K., S. S., LR Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė V. S.-M., dėl restitucijos taikymo bei pagal atsakovo V. S. priešieškinį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas prašė taikyti restituciją – priteisti iš V. S. Lietuvos valstybei 2,3746 ha ploto žemės sklypo (toliau – Žemės sklypas) 1,36 ha ploto dalį, priskirtą valstybinės reikšmės miškui, o V. S. iš valstybės – 25 870,31 Eur (89 325 Lt). Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1553-553/2012 panaikino: 1) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 10 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 1,36 ha žemės sklypo dalį, priskirtą valstybinės reikšmės miškui; 2) 2005 m. gegužės 3 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis), kuria A. S. Žemės sklypą pardavė P. K., dalį dėl 1,36 ha ploto, priskiriamo valstybės miškui; 3) 2006 m. sausio 30 d. Žemės sklypo dovanojimo sutarties (toliau – Dovanojimo sutartis), kuria P. K. ir A. K. Žemės sklypą padovanojo dukteriai S. S., dalį dėl 1,36 ha ploto, priskiriamo valstybės miškui. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. papildomu sprendimu panaikino 2005 m. lapkričio 16 d. nuosavybės teisės į žemės sklypą perdavimo–priėmimo akto, sudaryto tarp A. S. ir P. K., dalį dėl 1,29 ha ploto, priskiriamo valstybės miškui, sudarytą tarp A. S. ir P. K.. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas administracinis aktas ir visi išvestiniai sandoriai, kurių pagrindu Žemės sklypo dalis iš valstybės perėjo atsakovų privačion nuosavybėn, išskyrus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą (dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo), pagal kurį Žemės sklypą įgijo paskutinis įgijėjas – V. S.. Todėl byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu buvo atnaujintas procesas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patvirtinta V. S. ir S. S. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 2.1.1.4 punktą V. S. kaip kompensacija nuosavybės teise atiteko teisė reikalauti iš A. S. ir (ar) valstybės kompensacijos už Žemės sklypo dalies (1,36 ha) paėmimą. Kadangi V. S. Ž. sklypą įgijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimo pagrindu, todėl jam priteistina iš valstybės suma turi būti lygi 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvusiai Žemės sklypo dalies vidutinei rinkos vertei. VĮ Registrų centro duomenimis, viso sklypo (2,3746 ha) vertė, be miško medynų vertės, yra 42 863,76 Eur (148 000 Lt), o indeksuota miško medynų vertė – 1313,72 Eur (4536 Lt), tai atsakovui turėtų būti priteista 25 870,31 Eur (89 325 Lt (84 789+4 536). Atsakovas V. S. priešieškiniu prašė taikyti dvišalę restituciją, priteisiant valstybei iš jo 1,36 ha ploto Žemės sklypo dalį (bendras plotas 2,3746 ha), o jam iš valstybės – 114 447,12 Eur (395 163 Lt). Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog turi būti remiamasi Dovanojimo sutartyje nurodyta sklypo verte, nes jam priteistina suma turi būti vertinama pagal Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sumą, t. y. 199 837,81 Eur (690 000 Lt). Būtent ši suma buvo vertinama ir nutraukiant V. S. bei S. S. santuoką, sprendžiant turto padalijimo, kompensacijų klausimus. Teismui nusprendus remtis Žemės sklypo vidutine rinkos verte, ji turėtų būti nustatoma pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, t. y. 314 237,72 Eur (1 085 000 Lt), nes būtent tokio dydžio kompensacija buvo priteista nutraukiant santuoką.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė valstybei nuosavybės teise 1,36 ha ploto Žemės sklypo dalį, priskirtą valstybinės reikšmės miškui, o iš valstybės atsakovui V. S. – 67 009,67 Eur (231 371 Lt) kompensacijos.Teismas nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo priėmimo pasikeitė aplinkybės, t. y. teismo sprendimas, kuris buvo išvados apie nuosavybės perėjimo momentą pagrindas, neteko galios, todėl sprendė, jog nuosavybė V. S. perėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimo pagrindu. Teismas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba ) argumentus, kad kompensacija neturi būti priteisiama, nes turtas įgytas Dovanojimo sutartimi, laikė nepagrįstais, nes V. S. Ž. sklypą įgijo ne Dovanojimo sutartimi, o teismo sprendimu. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei turtas įgytas neatlygintinio sandorio pagrindu, tai nereiškia, kad asmeniui, praradusiam turtą dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, neturėtų būti atlyginamos turto praradimo išlaidos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turtą įgijo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu, teismas, apskaičiuodamas kompensacijos dydį, vadovavosi būtent šios dienos vidutine rinkos verte. Spręsdamas dėl rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės, teismas priėjo prie išvados, kad objektyviausiai turto vertė yra nustatyta teismo ekspertizės akte, nes VĮ Registrų centro duomenys yra preliminarūs, gauti vertinant panašių objektų vidutines vertes ir konkretaus objekto neapžiūrint, o UAB „Krivita“, rengdama ataskaitą, vertino tik didžiausios vertės sandorius. Kadangi teismo ekspertizės aktu 2013 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta Žemės sklypo vertė – 117 006,49 Eur (404 000 Lt), tai atsakovui V. S. teismas priteisė 67 009,67 Eur (231 371 Lt) kompensaciją (57,27 proc.).

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

A. V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje dėl priteistos kompensacijos dydžio bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti ir jo naudai priteisti 395163 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad iš tiesų V. S. žemės sklypą įgijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pagrindu nutraukiant V. S. ir S. S. santuoką, tačiau restitucija negalėjo būti taikoma išskirtinai dėl procedūrinio pobūdžio kliūties. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad iš V. S. paimama 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-127/2007 pagrindu V. S. paimama 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pagrindu V. S. įgyto žemės sklypo dalis, jam priklauso reikalavimo teisė į kompensaciją už nuosavybės teise turimo žemės sklypo paėmimą. Apelianto teigimu, darant prielaidą, kad V. S. nuosavybės teises į Žemės sklypą įgijo tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu, reiktų daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo priėmimo metu jis nebuvo žemės sklypo savininkas. Todėl akivaizdu, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu teismas tik konkretizavo turtinius santykius, kurie buvo suformuoti 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu. Taip pat pažymėjo, kad laikant, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą perėjo tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo pagrindu buvo pažeistos V. S. teisės gauti adekvatų ekvivalentą už valstybės paimamą žemės sklypo dalį. Vertinant tiek 2005-05-03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3831 ir 2005-11-16 Nuosavybės teisės į žemės sklypą perdavimo priėmimo aktą Nr. 3831 ir 2006-01-30 žemės sklypo dovanojimo sutartį, darytina išvada, kad P. K. ir A. K. savo dukrai S. S. padovanojo žemės sklypą, už kurį buvo sumokėta 690000 Lt. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis 2003-08-01 nustatyta žemės sklypo kaina, kadangi šį sklypą jis įgijo 2007-09-26 teismo sprendimo pagrindu. Sprendžiant restitucijos klausimą, svarbu tai, kad administracinis aktas, kuriuo pagrindu žemės sklypą įgijo pradinis įgijėjas neteisėtumas buvo sąlygotas pačios valstybės neteisėtų veiksmų, o visi paskesni įgijėjai pripažįstami sąžiningais, o tai yra reikšminga aplinkybė sprendžiant teisingos ir sąžiningos restitucijos klausimą. Akivaizdu, kad į iki sandorių sudarymo buvusią padėtį V. S. pritaikius restituciją nagrinėjamu atveju galėtų būti grąžinamas tik tuo atveju, jei jam būtų grąžinta pinigų suma, faktiškai sumokėta už įgyto žemės sklypo dalį, kuri taikant restituciją priteisiama valstybei.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašė dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui V. S. pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2532-866/2014 pakeisti, šioje dalyje priimant naują sprendimą – prokuroro, ginančiojo viešąjį interesą, reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui V. S. atmesti, kaip nepagrįstą, o likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ginčo žemės sklypas 2006-01-30 dovanojimo sutartimi buvo perduotas neteisėtai, todėl sutartis pripažintina negaliojančia bei žemės sklypas grąžinamas valstybei. Nesutiko su teismo išvada, kuriuos pagrindu grąžinta piniginė suma V. S.. Piniginė kompensacija turėtų būti jam sumokėta tik tuomet, jeigu jis būtų patyręs kokių nors nuostolių. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, todėl, todėl S. S. dovanotas žemės sklypas, kuris po santuokos nutraukimo perėjo V. S. grąžintinas valstybei šiam nieko neatlyginant.V. S. patikslintu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė procesą pagal Nacionalinės žemės tarnybos patikslintą apeliacinį skundą nutraukti, jos apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ginčo žemės sklypas buvo laikomas ekvivalentu, kuris buvo įsigytas už 690 000 Lt, todėl teismui nustatant V. S. tenkančią kompensaciją, žemės sklypas buvo prilygintas pinigų sumai, kuri buvo išleista jį įsigyjant, t. y. 690 000 Lt. Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad V. S. negalima laikyti sąžiningu įgijėju, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys dėl įgijėjo sąžiningumo nesprendžiama. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad duomenų, kad tretieji asmenys būtų nesilaikę norminių teisės aktų reikalavimų, nėra. S. S. iš tėvų žemės sklypą gavo ne kaip bendrą jungtinę nuosavybę, o kaip asmeninę.2017-12-11 teisme gautas ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro ginančio viešąjį interesą prašymas paskirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti teismo ekspertę D. A. (M.). Prašyme taip pat nurodo, kad ekspertizės išvadoje nurodyta rinkos vertė yra per didelė, žemės sklypo 1,36 ha ploto vidutinė rinkos kaina turėtų būti 708,99 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Ši byla jau buvo išnagrinėta visų instancijų teismuose, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-219/2016 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas ir iš Lietuvos valstybės atsakovo V. S. naudai priteista kompensacija padidinta iki 105 656,25 Eur bei atsakovui V. S. iš Lietuvos valstybės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme, taip pat nutarties dalį, kuria atsakovui V. S. priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme, ir šias bylos dalis grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartyje nurodė, kad yra suformavęs taisyklę, kuri taikytina šioje byloje, t. y. kad valstybei grąžinant miško žemės sklypą ir paskutiniam įgijėjui atlyginant iš valstybės už paimamą žemę būtina nustatyti valstybinės reikšmės miško rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2014). Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad teismo paskirtos nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto išvadoje pateikta bendra 2,3746 ha Žemės sklypo kaina, o apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovui iš valstybės santykinį vidurkį už 1,36 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, nuo bendros Žemės sklypo vertės. Taigi grąžintinos Žemės sklypo dalies, priskiriamos valstybinės reikšmės miškui, rinkos kaina atskirai nebuvo nustatoma. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad valstybinės reikšmės žemės sklypo vertė nustatyta netinkamai. Esant šioms aplinkybėms byla dėl šios dalies grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis Teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad V. S. valstybinės reikšmės miško žemę įgijo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties pagrindu, ir nustatydamas, kad jis turi teisę gauti tuo metu buvusią žemės sklypo kainą, tinkamai aiškino ir taikė aptartas restitucijos normas, rėmėsi suformuota teismų praktika.Nagrinėjant bylą iš naujo, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai teismui yra privalomi (CPK 362 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aukščiau minėtą Kasacinio teismo nutartį, šios bylos apeliacijos objektas yra 1,36 ha valstybinės reikšmės miško žemės sklypo dalies, esančios Žemės sklype, rinkos kaina 2007 m. rugsėjo 26 dieną.Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi bei tai, kad ekspertizės skyrimo pagrindas yra poreikis išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo žinių (CPK 212 str.), apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka iš naujo, 2017 m. birželio 8 d. nutartimi paskyrė byloje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Paskirta ekspertize buvo siekiama atsakyti į klausimą - kokia buvo 1,36 ha valstybinės reikšmės miško žemės sklypo dalies, esančios Žemės sklype, rinkos kaina 2007 m. rugsėjo 26 dieną, nesiejant valstybinės reikšmės miško ploto su likusia 1,0146 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalimi bei jos naudingosiomis savybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą ekspertizės objektas buvo ir yra priskiriamas valstybinės reikšmės miškams, t. y. valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantiems objektams, kuriuose gali būti vykdoma tik griežtai reglamentuota teisės aktuose numatyta veikla, kurie gali būti naudojami tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., negali būti keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, nustatyti griežti veiklos apribojimai)?Vilniaus apygardos teisme gautas ekspertizės aktas, kuriame pateikiama išvada, kad nustatyta ekspertizės 1,36 ha valstybinės reikšmės miško žemės sklypo dalies, esančios 2,3746 ha žemės sklype, kurio adresas Naujanerių k., Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., rinkos vertė vertinimo 2007-09-26 datai gali būti apie 97 000 EUR. Eksperto išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo abejoti ekspertizės akto išvada, nes ji yra pagrįsta akto tiriamosios dalies nustatymais, nėra prieštaraujanti kitiems byloje įrodymams. Ekspertė, siekdama nustatyti kuo tikslesnę 1,36 ha valstybinės reikšmės miško žemės sklypo dalies vertę, analizavo nekilnojamojo turto rinką Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, taip pat atsižvelgė į turto vertę įtakojančius faktorius bei aplinkybes: objektų geografinę padėtį, objekto dydį, paskirtį. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalys buvo informuotos apie byloje gautą ekspertizės išvadą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatytas netinkamais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių pagrįstų paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Ieškovas, nesutikdamas su ekspertizės išvada, nurodo, kad ekspertizės akto 17 lape, dalyje „Pardavimo kainos“ pateikiama apibendrinta informacija apie vidutines žemės ūkio paskirties pardavimo kainas Lietuvoje. Šioje dalyje nurodyta, kad tiek Rytų Lietuvoje, tiek Pietų Lietuvoje 2007 metais vidutinės ūkinės vertės žemė buvo parduodama vidutiniškai už 1 800Lt/ha, t. y., 521,32 EUR bei nurodo, kad ekspertizės akto „Pardavimo kainos“ dalyje rašoma apie hektaro, o ne aro kainas. Pažymėtina, jog ieškovo cituojamame ekspertizės akto skyriuje nurodoma vidutiniška žemės kaina už 1 hektarą Rytų Lietuvoje neatsižvelgiant į konkrečią vietovę, nei į žemės ūkio paskirtį. Tačiau jau konkrečiai paskaičiuojant ginčo žemės sklypo kainą buvo atsižvelgiama į laikotarpiu nuo 2005-06-01 iki 2007-12-31 įvykusius 1 – 3 ha dydžio žemės sklypų, kurių paskirtis miškų ūkio, pardavimo sandorius Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, vidutinė 1 aro kaina (ekspertizės aktas l. 22). Nustačiusi vidutinę aro rinkos kainą pasirinktai datai, ekspertė atliko lyginamųjų objektų kainų korekciją, nurodydama, kad pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės yra: pardavimo laiko pataisos koeficiento nustatymas, vietos pataisos koeficiento nustatymas, privažiavimo kelių pataisos koeficiento nustatymas, žemės sklypo plotų skirtumų pataisos koeficiento nustatymas, infrastruktūros pataisos koeficiento nustatymas, komunikacijų pataisos koeficiento nustatymas, sklypo topografinių savybių koeficientų nustatymas, sklypo paskirties koeficiento nustatymas (ekspertizės aktas l. 24). Ekspertei atlikus koreguotas lyginamųjų objektų pardavimo kainas yra gauti kainų svyravimai nuo 471 EUR/1 a iki 976 EUR/1a. Kadangi visi lyginamieji objektai sąlyginai panašūs (kiek įmanoma atsižvelgiant į vertinamo turto ypatybes) ir jų aritmetinis vidurkis pakankamai objektyviai atspindi vertinamo objekto rinkoje. Gautas vidurkis 712 EUR ir buvo skaičiuojamas 1 aro kainai nustatyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad ekspertės nustatyta turto vertė – 97 000 EUR (136 a. x 712 Eur) - neatitinka realios turto kainos 2007 m. rugsėjo 26 d. Ieškovas taip pat nurodo, kad ekspertizės akte nurodyta, kad ginčo žemės sklypo dalies laisvai rinkoje parduoti negalima, t. y. ne rinkos sandorio objektas, nepakankamai argumentuotai remtasi prielaida, kad ginčo sklypo dalis yra laisvai ir be apribojimų nekilnojamojo turto rinkoje prieinamas objektas. Pažymėtina, jog ekspertė vertindama tai, kad valstybinės reikšmės žemės sklypo parduoti negalima, ji darė tokias prielaidas: Vertinama žemės sklypo dalis - 1,36 ha valstybinės reikšmės miško žemės sklypo dalis, yra laisvai ir be apribojimų nekilnojamojo turto rinkoje prieinamas objektas. Sklypo rinkos vertė atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nusakomą rinkos vertę: „<...> apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų“.Remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu vertinamas žemės sklypas - valstybinis miškas priskiriamas miestų miškams. Kadangi miesto miškuose Miškų įstatymu nustatytas ūkininkavimo tikslas - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką, blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais, leidžiami visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus, daroma prielaida, kad valstybė prižiūrėdama tokius miškus gali gauti naudos iš medienos pardavimo ar kitokio leistino miško panaudojimo būdo kaip ir eksploatuojant privatų mišką, todėl vertinant tokį mišką, galima jį prilyginti specialios paskirties, rekreaciniams bei ūkiniams miškams.Atsižvelgiant į tai, kad ekspertė, vertindama ne rinkos sandorio objektą aiškiai nurodė, kokias prielaidas darė, tai reiškia, kad ginčo sklypo vertė buvo įvertinta tik vadovaujantis šiomis prielaidomis neatsižvelgiant į tai, kad žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertės nurodomos prielaidos yra pakankamos objektyviai ir teisingai ginčo žemės sklypo vertei nustatyti. Remiantis išdėstytu, atsakovo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir atsakovui pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija (restitucijos suma) padidinama iki 97 000 EUR. Kita teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl ji nekeičiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.A. V. S. pirmosios instancijos teisme patyrė 1401,76 EUR bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l. 115, 123, 163), o apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjęs 3207 Lt, t.y. 928,81 EUR (t. 3, b.l. 30) žyminio mokesčio ir yra patyręs 242 EUR išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b.l. 104). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimas buvo padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą kompensacijos sumą nuo teismo priteistos 231 371 Lt (67 009,67 EUR) sumos iki 114 447,11 Eur, (t.y. priteisti 47 437,44 EUR daugiau), o apeliacinės instancijos teismas kompensaciją padidino iki 97 000 EUR (t.y. priteista 29 990,33 EUR daugiau), t.y. apeliacinės instancijos teisme yra patenkinta 63,22 proc. apelianto reikalavimų.Atsakovo bylinėjimosi išlaidos skirstomos taip: 63,22 proc. žyminio mokesčio ir išlaidų už apeliacinio skundo parengimą priteisiama iš ieškovo Lietuvos valstybės (928,81 EUR + 121 EUR / 63,22 proc. = 663,69 EUR) ir, atsižvelgiant į tai, kad kito atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos, apeliacinis skundas atmestas visiškai, atsakovui V. S. iš šio atsakovo priteisiama 100 proc. išlaidų už atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą parengimą, t. y. 121 EUR. (CPK 93 str. 2-3 d.).Išlaidų, kurias atsakovas patyrė už ekspertizę (atsakovas sumokėjo 4840 Lt, t. y. 1401,76 EUR), paskirstymas CPK 93 str. 4 d. pagrindu, nustatančiu, kad teismas gali nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, Kasaciniam Teismui nebuvo skundžiamas. Todėl išlaidos už ekspertizę priteisiamos atsakovui iš ieškovo, atsižvelgiant į tai, kad šis įrodymas buvo objektyviai reikalingas ir jis iš esmės patvirtino atsakovo teisinę poziciją byloje.Kasacinis teismas patyrė 13,46 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovo V. S. ieškinio reikalavimai tenkinti 63,22 proc., iš jo valstybės naudai priteisiama 4,95 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusi 8,51 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma iš ieškovo bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti: iš Lietuvos valstybės atsakovui V. S. priteistą kompensaciją padidinti iki 97 000 EUR.

Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės 1401,76 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės 663,69 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės 121 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,95 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.