Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

nuteistiesiems E. R. ir U. S.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. R. ir U. S. ir civilinio ieškovo UAB „Vinctra“ direktoriaus Vidmanto Obolevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams.

Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi; 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus iš pradžių apėmimo būdu, po to dalinio sudėjimo būdu paskirta E. R. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. R. paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-08 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskirta E. R. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams.

U. S. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas :

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams.

Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirtas U. S. laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta U. S. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkinus UAB „Vinctra“ civilinį ieškinį, priteista solidariai iš nuteistųjų E. R. ir U. S. įmonės UAB „Vinctra“ naudai 11 213,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.3. Taip pat, apelianto manymu, teismas, skirdamas jam bausmę, nukrypo nuo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį jo (U. S.) asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

4.4. Teigia, jog už padarytus savavaldžiavimo veiksmus paskirta jam laisvės atėmimo bausmė yra aiškia per griežta, nes bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti ir apsiribojus suėmime realiai išbūtu laiku, juolab, kad jis iki šio laiko, nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

5. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovo UAB „Vinctra“ atstovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendį, kad po jo įsiteisėjimo UAB „Vinctra“ neprarastų faktinės galimybės realiai atgauti iš nuteistojo E. R. nusikaltimų padarymo metu patirtą žalą ir tokiu būdu įgyvendinti civilinio ieškovo teises.

5.2. Teigia, jog UAB „Vinctra” yra suinteresuota, kad nuteistieji periodiškai mokėtų ir kompensuotų nusikaltimo metu įmonei padarytą žalą, nei, kad jos iš viso nemokėtų. Suprantamas yra priimant apkaltinamąjį nuosprendį Valstybės interesas, tačiau, apelianto manymu, tarp valstybės ir visuomenės ( UAB „Vinctra“) intereso turi būti pritaikyta objektyvi ir protinga pusiausvyra ir sudaryta ne tik formali ( kaip nurodyta nuosprendyje, kad abu pripažinti solidariais skolininkais), bet ir reali galimybė, nors dalimis, pagal grafiką, atgauti pavogtas įmonės lėšas, kurias konkretus kaltininkas įsipareigojo įmonei kompensuoti dirbant ir kiekvieną mėnesį mokant sutartą sumą.

5.3. Taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į pateikto susitarimo esmę ir turinį. Nurodo, jog susitarime parašyta, kad nuteistasis pasižada lygiomis dalimis iki einamojo mėnesio 20 d. sumokėti įmonei dalį priteisto civilinio ieškinio. Žalos atlyginimo užtikrinimui pasirašyti papildomai ir 2 vekseliai. Nuosprendyje neaptartas argumentas ar sąlyga, kad jei susitarime nustatytais terminais ir tvarka kaltinamasis E. R. neatlygins sutartos žalos, bendrovė įgis neginčijamą teisę reikalauti iš jo, kaip nusikaltimo bendrininko ir solidaraus skolininko, atlyginti visą neatlygintą žalos dydį. Kitaip tariant, šiuo atveju formaliai bus taikomas įstatymas.

5.4. Pažymi, kad nuteistas E. R. realios bausmės atlikimo metu praras galimybę dirbti ir tuo pačiu dengti civilinį ieškinį ir dėl to susitarimas, kuris yra naudingas įmonei ir nuteistajam, praras aktualumą ir savo prasmę. Todėl, anot apelianto, toks nuosprendis yra nei teisingas, nei teisėtas, o motyvai, pagrindžiantys tokį sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo perspektyvų įmonei – neteisingi ir nenaudingi. Įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, faktinė galimybė, kad įmonė pilnai atgaus prarastus pinigus, yra minimali ar niekinė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų U. S. ir E. R. bei civilinio ieškovo UAB „Vinctra“ direktoriaus Vidmanto Obolevičiaus apeliaciniai skundai atmetami

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo U. S. apeliacinio skundo argumentų

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, U. S. veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. U. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog supranta, kuo yra kaltinamas ir savo kaltę pripažįsta visiškai. Būtent todėl, vadovaujantis BK 64¹ str., nuteistajam 1/3 sumažinta bausmė.

8. Nuteistojo U. S. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė tik norėdamas pagrobti turto už 3 600 Eur, t. y. tiek, kiek, jo teigimu, įmonė UAB „Vinctra“ jam liko skolinga, atleidžiant jį iš darbo (savavaldžiavimas), o kaltinamasis E. R. nuslėpė nuo jo, kad užpylė kuro už ženkliai didesnę sumą, nei jie tarėsi (vykdytojo ekscesas), nes jis buvo išvykęs i Baltarusiją ir negalėjo kontroliuoti E. R. veiksmų, yra neginčijamai paneigti viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais bei jų pagrindu padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

8.1. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

8.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis iš tikrųjų būtų turėjęs tariamą teisę ar tikrą teisę – atgauti nesumokėto darbo užmokesčio dalį. Tokios tikros teisės (į darbo užmokesčio nepriemoką) nebuvo, kadangi, bylos duomenimis, su kaltinamuoju U. S., jam išeinant iš UAB „Vinctra“, buvo visiškai atsiskaityta, kaltinamasis U. S. dėl to pretenzijų įmonei UAB „Vinctra“ teisme arba darbo ginčų komisijoje nepareiškė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Z. taip pat nurodė, kad U. S. visuomet gaudavo visą atlyginimą, jam buvo galima dirbti netgi po aštuonis mėnesius be jokios pertraukos ir už darbą jam mokėdavo daugiau, nei kitiems vairuotojams; be to, dar tuo metu, kai bendrovėje dirbo vadybininkai, U. S. vis tiek bendraudavo tik su direktoriumi asmeniškai, t. y. jis buvo išskirtinis darbuotojas. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad U. S. veiksmai, įgyjant turtą, kai už kurą buvo atsiskaityta UAB „Vinctra“ kortele, atitinka BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

8.4. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas U. S. veiką kvalifikuodamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

9. Dėl nuteistojo argumentų, kad paskirta jam bausmė yra aiškiai per griežta, teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

9.1. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs tai, kad padaryta viena nusikalstama veika nuosavybei ir viena nusikalstama veika finansų sistemai, kuomet kaltinamasis neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudojimosi duomenis kitam asmeniui tam, kad apgaule, t. y. neteisėtai panaudojus bendrininkui šią elektroninio mokėjimo priemonę, būtų įgytas didelės vertės svetimas turtas, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytos dvi baigtos tyčinės nusikalstamos veikos, iš kurių viena yra apysunkis nusikaltimas, o viena – sunkus nusikaltimas, įmonei UAB „Vinctra“ padaryta didelė – 13 313,22 Eur žala), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, siekiant įgyti svetimą turtą), jų įvykdymo aplinkybes (nusikalstamos veikos padarytos, veikiant kartu su kitu asmeniu, būtent U. S. inicijavo ir sugalvojo įvykdyti nusikalstamas veikas, pasitelkdamas tam kitą bendrininką – E. R.), taip pat kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – U. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į U. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, iki suėmimo dirbo Lietuvoje, šeima gyvena Baltarusijoje, neteistas, nebaustas Lietuvoje, duomenų apie baustumą bei teistumą kitose šalyse byloje nėra, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė arešto bausmę, savo dydžiu artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, – laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis. Paskirtas bausmes teismas tinkamai subendrino ir subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3. Paskirta U. S. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams – yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nuteistojo E. R. apeliacinio skundo argumentų

10. Nuteistojo E. R. apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra identiški nuteistojo U. S. apeliacinio skundo argumentams. E. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad U. S. ir jo (E. R.) veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies turėtų būti perkvalifikuota į 294 straipsnio 1 dalį, nes, pasak apelianto, mokėjimo priemonė neteisėtai buvo panaudota tam, kad nupiltų kurą ir jį pigiau parduotų, turint tikslą U. S. atgauti iš įmonės savo dalį, jo manymu, neišmokėtų jam pinigų, o jis (E. R.) tik padėjo U. S. įgyvendinti šią teisę.

10.1. Kadangi dėl U. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį teisėtumo ir pagrįstumo jau pasisakyta, vertinant tai, kad E. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi bei parodė, jog iš pradžių nesuprato, dėl ko turėjo pilti kurą, nežino kodėl U. S. jam davė kortelę, galbūt, kad nenorėjo kad jį užfiksuotų kameros, to žmogaus nepažįsta ir nežino, iš kur jis gavo kortelę. Kai susitiko 9 dieną, buvo pasakyta ieškoti klientų, tą dieną nežinojo, kiek tai truks, tik 10 dienos vakare prie butelio jam pasakė, kad iki gruodžio 24 d., kai paklausė, kodėl iki šios datos, patarė neužduoti kvailų klausimų. Tuo metu buvo be darbo, stigo pinigų, be tom veidas jau buvo užfiksuotas vaizdo kameromis, todėl negalėjo sustoti, nors suprato, kad tai nesibaigs gerai. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad E. R. ne tik, kad neturėjo tikros ar menamos teisės, jis net nežinojo, kad tokią teisę turi U. S., todėl E. R. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

10.2. Dėl nuteistojo argumentų, kad paskirta jam bausmė yra aiškiai per griežta ir dėl prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryta viena nusikalstama veika nuosavybei ir dvi nusikalstamos veikos finansų sistemai, kuomet kaltinamasis neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudojimosi duomenis, po ko apgaule, t. y. neteisėtai panaudojęs šią elektroninio mokėjimo priemonę, įgijo didelės vertės svetimą turtą), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytos trys baigtos, tyčinės nusikalstamos priemonės, iš kurių dvi yra apysunkiai nusikaltimai, o viena – sunkus nusikaltimas, įmonei UAB „Vinctra“ padaryta 13 313,22 Eur žala), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų), jų įvykdymo aplinkybes (nusikalstamos veikos padarytos, veikiant kartu su kitu asmeniu, nuo pat neteisėtų veiksmų pradžios aiškiai suvokiant, kad elgiamasi neteisėtai ir tai tęsus net 10 dienų, iki mokėjimo kortelė buvo užblokuota, t. y. iš esmės nusikalstamos veikos nutrauktos ne savo noru; kad yra dvi E. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), iš dalies atlygino žalą civiliniam ieškovui UAB „Vinctra“ (2 000 Eur) bei susitarė dėl kitos žalos dalies (4 656,61 Eur) atlyginimo (BK 59 str. 3 p.) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirba Lietuvoje, turi Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą, turi šeimą (mažametį vaiką), kuri gyvena Baltarusijos Respublikoje; iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas vieną kartą, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir linkęs nusikalsti), kitų nagrinėjamų jo atžvilgiu baudžiamųjų bylų nėra, apie teistumus kitose šalyse byloje duomenų nėra, paskyrė E. R. BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas arešto bausmes, savo dydžiu artimas šios rūšies bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu ženkliai mažesnę už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Paskirtos šiuo nuosprendžiu bausmės yra tinkamai subendrintos ir subendrinta 1 metų 6 mėnesių bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai sumažintina 1/3 bei tinkamai subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu E. R. paskirtos ir neatliktos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi. Paskirta E. R. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams yra aiškiai ne per griežta, atitinka BK 41 straipsnyje numatytus siekiamus bausmės tikslus, švelninti ją nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl civilinio ieškovo UAB „Vinctra“ direktoriaus Vidmanto Obolevičiaus apeliacinio skundo argumentų

11. Civilinis ieškovas UAB „Vinctra“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 13 575,77 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo atlyginta dalis šios žalos (E. R. civiliniam ieškovui sumokėjo 2 000 Eur (3 t., b. l. 133), o U. S. – 100 Eur (3 t., b. l. 149), pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino civilinio ieškovo UAB „Vinctra“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį ir solidariai iš nuteistųjų E. R. bei U. S. priteisė įmonės UAB „Vinctra“ naudai 11 213,22 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

12. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovo UAB „Vinctra“ atstovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendį, ir neskirti E. R. realios laisvės atėmimo bausmės, kad pastarasis galėtų dengti UAB „Vinctra“ civilinį ieškinį.

12.1. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 110 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas civilinis ieškovas turi teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu, ir ne daugiau. Civilinis ieškovas apeliaciniame skunde ginčija ne priteistos turtinės žalos dydį, bet E. R. paskirtos bausmės rūšį, kuri, jo manymu, apsunkins padarytos turtinės žalos atlyginimą.

12.2. Kaip jau buvo pažymėta, bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

12.3. Taigi šiuo konkrečiu atveju civilinio ieškovo UAB „Vinctra“ atstovo interesas, pasireiškiantis per jo siekį pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendžiu paskirtą E. R. bausmę, akivaizdžiai prieštarauja ne tik BPK 110 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatoms, bet ir BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams, kadangi jis negali būti iškeliamas aukščiau viešojo intereso, siekiant apsaugoti visuomenę nuo E. R. galimai naujų pavojingų nusikalstamų veikų padarymo.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai pasisakė dėl visų gynybos argumentų, tinkamai atliko įrodymų vertinimą bei tinkamai taikė įstatymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuomone, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantai, gi, vadovaudamiesi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė sprendimą, kuris netenkina nuteistojo ar jo gynėjo, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų U. S. ir E. R. bei civilinio ieškovo UAB „Vinctra“ direktoriaus Vidmanto Obolevičiaus apeliacinius skundus atmesti

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.