Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-280-891/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-28
Bylos Nr.
1S-280-891/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
V. U.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-280-891/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. U. (V. U.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. U. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 58-176 netaikyti nuteistajam V. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. U. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. birželio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. birželio 22 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2019 m. birželio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. birželio 29 d. buvo 11 mėnesių 24 dienos.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 58-176 (toliau – Nutarimas Nr. 58-176) nutarė netaikyti nuteistajam V. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo jam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

3. Dėl šio Komisijos nutarimo nuteistasis V. U. pateikė skundą apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė konstatuodamas, kad Komisijos nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo vertinimu, V. U. netikslinga taikyti lygtinį paleidimą, nes BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nuteistasis V. U. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo pripažinti minėtą nutartį neteisėta ir nepagrįsta bei ją panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą – taikyti jam lygtinio paleidimo institutą iš pataisos įstaigos ir nustatyti apribojimus teismo nuožiūra.

4.1. Nuteistasis V. U. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nereagavo į tai, kad Komisijos nariai Nutarime Nr. 58-176 prieštarauja patys sau ir nutarimą grindžia prieštaringomis išvadomis – Komisija nurodo, kad jo darbinė motyvacija pataisos įstaigoje ir darbinės nuostatos yra neigiamos, tačiau kartu nurodo, kad jis užsiima individualia apmokama veikla, atvirkščiai, net pritarė prieštaringai Komisijos nuomonei. Taip pat nuteistasis nurodė, kad teismas, priimdamas savo sprendimą ir jį motyvuodamas, sutiko su Komisijos argumentu, jog jam trūksta motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, kad būdamas pataisos įstaigoje nesikreipė dėl įdarbinimo, ir visiškai ignoravo jau teismų suformuotą vienodą praktiką bei tą aplinkybę, kad nuteistasis neprivalo ieškoti darbo ir kad BVK nuostatos byloja, jog pataisos įstaiga ir administracija privalo nuteistam asmeniui suteikti darbą, kiek galima labiau atitinkantį jo darbingumą ir turimą specialybę. Anot nuteistojo, Vilniaus pataisos namuose jam nebuvo siūlomas joks administracijos darbas ir jo asmens byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose jis būtų atsisakęs jam pasiūlyto darbo. V. U. teigimu, jis savęs darbinėje veikloje pataisos įstaigoje negali realizuoti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (Vilniaus pataisos namuose nėra sudarytos sąlygos nuteistiesiems dirbti ir nėra darbo vietų), taip pat negali vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dirbti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir tai negali būti jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė bei priežastis netaikyti jam lygtinio paleidimo. Dėl nurodytų priežasčių, pasak nuteistojo, negalima sutikti su Komisijos išvada, kad jo darbinės veiklos pataisos įstaigoje nuostatos išlieka negatyvios.

4.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pakartotinai vertinti aplinkybių, susijusių su jo padarytu nusikaltimu, kurios jau buvo vertintos teismo priimant nuosprendį ir skiriant bausmę. Pasak nuteistojo, tokios aplinkybės negali būti esminiais faktoriais, įtakojančiais teismo sprendimą taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Be to, V. U. skunde teigia, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Tuo labiau, kad iš jam paskirtų 12 metų jis atliko daugiau nei 10 metų bausmės ir jis nebus visiškai atleistas nuo bausmės, nes toliau bus probuojamas. Nuteistasis pažymi, kad, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, smurtinio elgesio rizika yra vidutinės, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, laisvės atėmimo vietoje užsiima apmokama individualia darbo veikla, jo požiūris į darbą, priešingai nei nurodoma Komisijos nutarime, yra teigiamas, turi gyvenamąją vietą, būtų įdarbintas, jeigu jam būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas, atliko beveik visą jam paskirtą bausmę, vykdo individualaus socialinio reabilitacijos plano priemones, baigė kursus dėl alkoholio žalos, savo noru atliko neatlygintinus darbus, nors anksčiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo stebimos negatyvios iniciatyvos, pastaruoju metu struktūrizuotoje aplinkoje yra stebimas disciplinuotas elgesys, pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, jis yra orientuotas į savo resocializacijos ir integracijos procesą, stengiasi ir deda pastangas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, kiek gali savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Anot nuteistojo, nurodytos aplinkybės Komisijos narių nebuvo visapusiškai įvertintos, o pirmosios instancijos teismas jo skundą nagrinėjo tik formaliai. Pasak V. U., intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūrizuotoje aplinkoje, t. y. laisvėje.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. U. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

7. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam įstatyme numatytą, šiuo atveju numatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, V. U. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo argumentų neįvertino taip, kaip tikėjosi V. U., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. U. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad V. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o vertinama, kaip vidutinė. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis V. U. su artimųjų pagalba atlygino Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą, įgijo tekintojo kvalifikaciją bei dalyvavo tam tikrose socialinės reabilitacijos priemonėse, skirtose alkoholio vartojimo prevencijai, emocinės gerovės sunkumų sprendimui, nuo 2022 m. birželio 17 d. jam leista pataisos įstaigoje užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, palaiko ryšius su tėvais, galimo lygtinio paleidimo atveju turės darbą, gyventų pas tėvus. Kaip matyti iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvados (asmens b. l. 79–91), V. U. turi tvirtą asmeninę nuomonę bei susiformavusią vertybinę sistemą, ateities tikslus sieja su savęs realizavimu darbinėje veikloje, studijų tęsimu, taip pat planuoja šeimos kūrimą. V. U. nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, nuteistasis nėra linkęs teigiamai vertinti nusikaltimų vykdymo. Taip pat pažymėtina, kad pataisos įstaigose nebuvo užfiksuoti nuteistojo alkoholio vartojimo atvejai, V. U. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Vis dėlto, šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį V. U. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog tokių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama V. U. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo V. U. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikus pakartotinį rizikos įvertinimą 2022 m. birželio 20 d., išlieka vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir, 2021 m. gruodžio 20 d. atlikto įvertinimo metu), pakartotinai stebėta nuteistojo emocinės gerovės sunkėjimo dinamika bei kasdienio funkcionavimo sunkumai. Akcentuotina, kad pirminio nuteistojo V. U. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, atlikto 2015 m. rugpjūčio 13 d. taikant OASys metodiką, metu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko ir 2015 m. gruodžio 17 d. įvertinimo metu. Taigi bausmės atlikimo metu V. U. nusikalstamo elgesio rizika ne mažėjo, o didėjo, tai yra iš žemos pakito į vidutinę. Šis pokytis nustatytas atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejamus kriminogeninius poreikius bei stebimus dabartinius elgesio ypatumus. Pastebėtina, kad pagal paskutinį atliktą įvertinimą V. U. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje ir kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys V. U. kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nuteistojo pažangą, yra įvardinti: darbinės patirties neturėjimas, negatyvios nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu pataisos įstaigoje, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, objektyvaus savivaizdžio stoka, kasdienio funkcionavimo ir emocinės gerovės sunkumai, socialinis atsiskyrimas, impulsyvumas, kontroliuojantis elgesys, savitvardos stoka, problemų sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, kategoriškas mąstymas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankamas gebėjimas ir motyvacija priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, taisykles bei elgesio apribojimus. Išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistajam susidūrus su sunkumais jis dažnai renkasi atsiribojimo nuo aplinkos poziciją, kas gali apsunkinti galimybes nuteistajam gauti pagalbą iš aplinkinių bei konstruktyviais būdais susidoroti su iškylančiais sunkumais. Impulsyvumas, savitvardos stoka, kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų sprendimo ir pasekmių įvertinimo įgūdžiai, kategoriškumas yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti siejami su nuteistojo nusikalstamo bei taisykles pažeidžiančio elgesio raiška. Aktualia problemine sritimi išlieka nepakankamas nuteistojo gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones ir taisykles, atsakingumo vykdyti elgesio reikalavimus stoka.

11. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad V. U. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus pažeidė net 30 kartų, buvo baustas drausmine tvarka, nei karto nebuvo skatintas, kas, teismo vertinimu, patvirtina nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Analizuojant nuteistojo įvykdytų drausmės pažeidimų aplinkybes pastebėtina, kad V. U. demonstratyviai ignoruodavo jam keliamus reikalavimus, neatsižvelgdavo į savo ankstesnę negatyvią patirtį ir pakartotinai vykdydavo pažeidimus. Sutiktina su nuteistuoju, kad pastaruoju metu jis pradėjo keisti savo elgesį teigiama linkme, nes paskutinioji nuobauda nuteistajam buvo skirta 2021 m. vasario 11 d., tai yra daugiau nei prieš metus. Kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nors nuobauda V. U. ir nebuvo skirta, 2022 m. vasario 23 d., apie 8.20 val., nuteistasis V. U. dėl neadekvataus elgesio buvo nuvestas į Pirminės sveikatos priežiūros skyrių laukti gydytojo, apie 10.30 val. atvykus gydytojai-psichiatrei, vedant nuteistąjį, V. U. pradėjo priešintis, kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, buvo įspėtas, kad prieš jį bus panaudotos specialiosios priemonės, tačiau toliau nevykdė pareigūnų reikalavimų, pradėjo muistytis, savo aktyviais veiksmais bandė išvengti būti vedamas pas gydytoją, jam buvo nurodyta nusiraminti, išaiškinta, kad jei toliau priešinsis, prieš jį bus panaudota surišimo priemonė – antrankiai, V. U. nenusiraminus, nuteistajam agresyviai mosikuojant rankomis ir kojomis, taip sukeliant pavojų pareigūnams ir sau, prieš jį buvo panaudoti antrankiai. Taigi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, net ir pastaruoju metu, vis dar stebimi tam tikri nuteistojo sunkumai prisitaikant prie nustatytų taisyklių bei elgesio ribojimų.

12. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. U. teigia, kad jam netrūksta motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, kad Vilniaus pataisos namuose jam nebuvo siūlomas joks administracijos darbas ir jo asmens byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose jis būtų atsisakęs jam pasiūlyto darbo, jis savęs darbinėje veikloje pataisos įstaigoje negali realizuoti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, tai yra Vilniaus pataisos namuose nėra sudarytos sąlygos nuteistiesiems dirbti ir nėra darbo vietų. Šie nuteistojo argumentai skundą nagrinėjančio teismo vertinami kaip nepagrįsti bei paneigti byloje esančių duomenų. Iš Komisijos nutarimo, Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu neigiamos, nors ir ne Vilniaus pataisos namuose, tačiau bausmės atlikimo metu jis buvo baustas už atsisakymą dirbti apmokamą darbą, vėliau dar kartą buvo baustas už atsisakymą atlikti paskirtą nuobaudą, tai yra nemokamus darbus, bausmės atlikimo metu nerodė jokios motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje. Pastebėtina, kad nuteistajam ne kartą buvo siūlyta dirbti pataisos įstaigoje, tačiau šis pasiūlymų atsisakydavo. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nuteistajam siūlomas darbas galimai nėra susijęs su V. U. labiausiai priimtina sritimi, nėra pakankamas pagrindas sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad jam nebuvo siūlytas joks darbas pataisos įstaigoje. Taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis turi teisę ir pats reikšti iniciatyvą dėl darbo pataisos įstaigoje, o ne tik laukti iš pataisos įstaigos administracijos pasiūlymų dėl darbo. Iš asmens bylos matyti, kad šiuo metu nuteistasis formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, be to, po kreipimosi į įstaigos administraciją, 2022 m. birželio 17 d. gavo leidimą užsiimti individualia apmokestinamąją veikla pataisos įstaigoje. Vis tik, pritartina skundžiamos nutarties išvadoms, kad nuteistojo akcentuojama motyvacija darbui ir tai, kad jis pradėjo pataisos įstaigoje vykdyti individualią veiklą, gali būti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu įsidarbinti pataisos įstaigoje, o labiau formaliais pagrindais, kadangi V. U. kreipėsi į įstaigos administraciją dėl galimybės užsiimti individualia apmokestinamąja veikla likus mėnesiui iki Socialinio tyrimo išvados surašymo. Be to, asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. U. šiuo metu realiai ir užsiima minėta individualia veikla. Pabrėžtina ir tai, kad V. U. neturi jokios darbinės patirties laisvėje. Šios aplinkybės verčia abejoti jo motyvacija bei galimybėmis dirbti išėjus į laisvę. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis į Komisijos pateiktų rekomendacijų vykdymą įsitraukė bei įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse dalyvavo epizodiškai, daugiausia prieš svarstymą Komisijoje, o tai leidžia abejoti jo elgesio korekcija. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.

13. Skunde V. U. teigia, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, negalėjo pakartotinai vertinti aplinkybių, susijusių su jo padarytu nusikaltimu, kurios jau buvo vertintos teismo priimant nuosprendį ir skiriant bausmę, tokios aplinkybės, pasak nuteistojo, negali būti esminiais faktoriais, įtakojančiais teismo sprendimą taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiais, kad aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, tai yra nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamos skiriant kaltininkui bausmę, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu. Kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau atsižvelgė ir į tai, jog šiuo metu V. U. atlieka bausmę už nesunkaus (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir labai sunkaus (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) nusikaltimų padarymą.

14. Aptartos Socialinio tyrimo išvados ir asmens byloje esančių duomenų kontekste tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai netaikyti nuteistajam V. U. lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad V. U. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Pabrėžtina ir tai, kad V. U. dėl nusikalstamų veikų padarymo vis dar kaltina kitus ir aplinkybes, mano, kad jis nepadarė nusikaltimo, o tik bandė išskirti konfliktuojančius asmenis, yra gynybiškas savo buvusio elgesio atžvilgiu, kas rodo, kad jis tik iš dalies kritiškai vertina savo veiksmus. Minėtos aplinkybės bei Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys apie V. U. emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, nuostatas ir kriminogeninius veiksnius apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog V. U. ne visuomet geba racionaliai vertinti savo veiksmus, jam būtina išmokti valdyti savo emocijas, elgesį, stiprinti emocinę gerovę, nes būtent minėtos aplinkybės ir lėmė jo neteisėtą veikimą praeityje. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo V. U. buvo vieninga.

15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad V. U. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. U. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. U. (V. U.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys