Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-361/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
1A-341-361/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Regina Bertašienė
Nuteistasis
D. D.
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-361/2017

Teisėja R. Pauparienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43705-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1 2.4.6.1; 2.4.7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas D. D. laikino sulaikymo laikas – viena para, įskaityta Šilalės rajono aplinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto su sugyventine V. J. metu vartojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą įspyrė jai į dešinę šlaunį bei delnais sudavė jai ne mažiau kaip dvylika smūgių į abu skruostus, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti – skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teigia, jog teismas nepagrįstai remdamasis nepagrįstais nukentėjusiosios V. J. parodymais pasunkino apelianto teisinę padėtį, jog jis yra prieš ją smurtavęs ir anksčiau. Nesutinka su teismo išvada, jog apeliantas nepadarė išvadų iš ankstesnių nubaudimų. Su nukentėjusiąja gyveno ir kartu augino vaiką, o šiuo metu yra registruotas darbo biržoje ir mokosi vairuotojų kursuose. Sugyventinei, nukentėjusiajai V. J., dienomis einant į darbą, apeliantas prižiūrėdavo jų mažametį sūnų. Teismas neįvertino, jog skirta nuosprendžiu bausmė pakenks apelianto šeimos interesams. Apeliantas su sugyventine susitaikė ir ketina toliau gražiai gyventi, rūpintis vaiku.

Atsiliepimas

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė R. K. atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Nurodo, jog apelianto argumentai nepagrįsti, o nuosprendžiu jam skirta bausmė tinkamai individualizuota. Nors apeliantas su nukentėjusiąja susitaikė ir nori toliau gyventi kartu, rūpintis bendru vaiku, tačiau gyvendama su smurtautoju nukentėjusioji vėl gali patirti smurtą. Apeliantas po paskutinio nuteisimo, kai laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, turėjo galimybę įrodyti, jog gali nenusikalsti, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės dėl nusikalstamo fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui, o kelia bausmės individualizavimo klausimą. Nuosprendžiu skirtą realią 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertina kaip per griežtą. Teigia, jog teismas nepagrįstai pasunkino jo teisinę padėtį, remdamasis nepagrįstais nukentėjusiosios parodymais, jog jis yra prieš ją smurtavo ir anksčiau, neįvertino, jog bausmė pakenks apelianto šeimos interesams, nes jis su nukentėjusiąja susitaikė ir jie nori toliau gyventi kartu, rūpintis bendru vaiku.

Apygardos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas D. D. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino D. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę (teisiamas 5 kartą; nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atėjimo laikotarpiu; anksčiau taip pat teistas už smurtinius nusikaltimus). Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinanti – (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią pagrįstai (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka) sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu ir teisingai subendrino su Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d nuosprendžiu apeliantui skirta ir neatlikta bausme.

Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog nuosprendžiu jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė net nesiekia BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios rūšies bausmės vidurkio, o galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę lėmė tai, jog nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su ankstesniu, t. y. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams. Be to, prie minėtos neatliktos bausmės pridėtas tik trečdalis iš skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, t. y. 2 mėnesiai. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, jam už nagrinėjamą nusikaltimą skirta reali laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, o skirtos galutinės subendrintos bausmės dydis nustatytas bausmes teisingai subendrinus pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką.

Nors apeliantas smurtauja prieš nukentėjusiąją nebe pirmą kartą, tačiau priešingai nei mano apeliantas, šis teiginys nebuvo lemiamas parenkant jam griežčiausią bausmės rūšį. Kita vertus, abejoti nukentėjusiosios parodymais, pagrindo nėra. Apelianto polinkį į nusikalstamai smurtinį elgesį atskleidžia ankstesnės jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas: Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 165 straipsnio 1 dalį – subendrinta galutine 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme (b. l. 104-107, 111-118).

Apeliantas nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, žinodamas, jog anksčiau jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas. Be to, apeliantas yra jauno ir darbingo amžiaus vyriškis, turintis bendrą mažametį sūnų su nukentėjusiąja, tačiau niekur nedirbo ir nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo ir neturi, yra baustas administracine tvarka ir jau 4 kartus teistas.

Kompleksiškai įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija turi pagrindą teigti, jog apeliantas nesistengė integruotis į darbo rinką, įgyti profesiją ar dirbti nekvalifikuotą darbą, turėti legalų pragyvenimo šaltinį, gyventi šeimoje dorai ir sąžiningai. Anksčiau apeliantui skirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė. Siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, apeliantui pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Apelianto deklaruojamo susitaikymo su nukentėjusiąja aplinkybė vertinama kaip savaime nešalinanti jo asmenybės ir veikos pavojingumo bei yra nepakankama įžvelgti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jam laisvėje gyvenant su nukentėjusiąja ir rūpinantis bendru vaiku.

Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad tai paveiktų ir sulaikytų apeliantą nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjama tyčinė nusikalstama veika – tai nuteistojo lengvabūdiško, socialiai neatsakingo gyvenimo būdo pasekmė ir rezultatas. Valstybės parodyto pasitikėjimo apeliantas nebrangino, neįvertino, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo laikytis įstatymų ir nepažeisti baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių.

Apibendrindama išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Priešingai, skirta bausmė yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti apeliantui realiai atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina BertašienėDalius JocysAurelija Sadauskaitė