Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-10 · Byla Nr. N1-111-718/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
N1-111-718/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-029293-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
D. D., M. Č.
Civilinis atsakovas
E. Č., A. Š.
Civilinis ieškovas
A. J., D. J.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-111-718/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-029293-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.11.11.; 1.2.14.3.2.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant:

prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui A. V.,

kaltinamiesiems D. D. ir M. Č.,kaltinamųjų gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, V. J., Audronei Matiukienei,kaltinamųjų atstovėms pagal įstatymą ir civilinėms atsakovėms E. Č., A. Š.,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. J. ir D. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, Klaipėdos (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, > moksleiviuuskasi ir Dominykuio jankauskui,i Čepauskui,XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXkaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį,

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji M. Č. ir D. D., veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė panaudoję peilį : M. Č. ir D. D., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą, 2016-06-16, apie 11.20 val., pramogų parke „K. K.“, esančiame (duomenys neskelbtini), nusivedė D. J. į nuošalią vietą, kur D. D. paprašė D. J. duoti paskambinti mobiliojo ryšio telefoną, kurį gavęs, imituodamas jog neprisiskambino, įsidėjo telefoną į savo kišenę, o šalia stovėjęs M. Č. ranka apglėbęs D. J. per pečius ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė jam į pilvą bei išsitraukęs iš striukės peilį nukreipė jį į D. J. grasindamas pastarajam susidoroti, jeigu šis kam nors pasiskųs dėl pagrobto telefono. Po ko, M. Č. pareikalavo D. J. duoti 50 eurų, o D. D. tuo tarpu pareikalavo jo striukės, kurią įbaugintas nukentėjusysis nusivilko ir padavė D. D., o vėliau D. D. grąžino striukę nukentėjusiajam šiam sutikus sumokėti už ją 50 eurų, o M. Č. pažadėtus 50 eurų padavė jiems nuėjus prie D. J. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. Č. bendrai su D. D. apiplėšė panaudoję peilį ir pagrobė D. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“ 350 eurų vertės bei D. J. priklausančią striukę, kurią vėliau D. D. grąžino nukentėjusiajam sutikus sumokėti už ją 50 eurų, ir 50 eurų.

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad su M. Č. mokėsi vienoje mokykloje. Su nukentėjusiuoju D. J. kartu eidavo sportuoti. D. J. ir M. Č. buvo draugai. 2016-06-16 ryte susitiko su M. Č. „K. K.“ parke, ketino kartu sportuoti prie treniruoklio. Susitikus M. Č. pasakė, kad netrukus ateis D. J., kuriam jis, M. Č., yra skolingas. Kaip vėliau suprato, M. Č. ketino iš D. J. atimti mobilaus ryšio telefoną. Pagrobti telefoną iš D. J. buvo M. Č. idėja. Eidami jie su M. Č. aptarė kaip pagrobs telefoną iš D. J.. Susitarė, kad jis, D. D., paims telefoną, o M. Č. įtikins D. J., kad jis jų neskųstų. Ketino D. J. tik pagąsdinti, suduoti kelis smūgius, o apie tai, kad panaudos peilį, nekalbėjo. Įvykio dieną peilio pas M. Č. nematė. M. Č. anksčiau, prieš įvykį, buvo rodęs jam kažkokį peilį, panašų į tą, kurio nuotraukos yra byloje. Kad D. J. neišsigąstų, su M. Č. susitarė, kad jis, kaltinamasis, nueis toliau gilyn į parką ir ten lauks D. J., o M. Č. nukentėjusiojo lauks arčiau prie įėjimo. Tuomet visi kartu turėjo eiti prie skersinio ir iš D. J. pagrobti telefoną. Žinojo, kad nukentėjusysis turi Samsung Galaxy S6 modelio telefoną. Netrukus pamatė link jo takeliu ateinančius M. Č. su D. J.. Pamatęs jį, kaltinamąjį, D. J. sutriko. Jiems priėjus, jis, kaltinamasis, paprašė D. J. duoti jam mobilaus ryšio telefoną paskambinti. D. J. telefoną davė. Paėmęs telefoną paskambino, o po to iš karto įsidėjo telefoną į kišenę. Su D. J. nuėjo toliau į miškelį, kur M. Č. per petį apkabino D. J. ir liepė eiti su juo pasikalbėti. D. J. prašė grąžinti jam mobilaus ryšio telefoną, tačiau jis, kaltinamasis, telefono neatidavė. Jis, D. D., negirdėjo apie ką kalbėjo M. Č. ir D. J.. Jis, D. D., tuo metu stebėjo aplinką. Tada M. Č. ir D. J. pradėjo ginčytis, susitarė, kad D. J. duos po 50 eurų kiekvienam ir jie visi nusprendė eiti į D. J. namus. Mano, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs, todėl sutiko duoti pinigus. Jis, D. D., nukentėjusiojo nemušė ir jam negrasino. Matė, kaip M. Č. du kartus kumščiu smogė D. J.. Jis, kaltinamasis, tokiems M. Č. veiksmams nepritarė. Jis, D. D., liepė M. Č. sustoti, nemušti nukentėjusiojo. Smūgiai buvo nestiprūs, tačiau nukentėjusysis atrodė išsigandęs. M. Č. nustojo mušti nukentėjusįjį ir tada nusprendė eiti pas nukentėjusįjį į namus pasiimti pinigų. Teigia nematęs, ar M. Č. turėjo peilį, nes tuo metu stebėjo aplinką, kad jų niekas nepamatytų. Su M. Č. nesitarė grasinti nukentėjusiajam peiliu. Juokaudamas paprašė nukentėjusiojo duoti jam striukę, nes jam buvo šalta. Pagrobti striukės neketino. Sutarę dėl pinigų kartu su nukentėjusiuoju parku ėjo iki pagrindinės gatvės, po to pro (duomenys neskelbtini) iki D. J. namų. Visi įėjo į namo vidų, nukentėjusysis iš antro aukšto atnešė pinigus, davė kiekvienam po 50 Eur ir jie išėjo. Einant prie D. J. namų, jis, kaltinamasis, su nukentėjusiuoju nekalbėjo, nes ėjo priekyje, o M. Č. su D. J. tarėsi ką nukentėjusysis turės sakyti tėvams dėl pagrobto telefono. Jis, kaltinamasis, iš D. J. gautus 50 Eur išleido picerijoje. Nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną prie savo namų atidavė M. Č., nežino kur ir kam M. Č. pardavė telefoną, jis pinigų už telefoną negavo. Jiems būnant parke M. Č. iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono ištraukė SIM kortelę ir ją išmetė. Išėjus iš parko D. J. striukę grąžino. D. J. jam už striukę jokių pinigų duoti nežadėjo. Teigia, kad iš nukentėjusiojo pinigų nereikalavo. D. J. davė pinigus už tai, kad jie, kaltinamieji, paliktų jį ramybėje. Neigiamai vertina padarytą nusikaltimą, gailisi nusikaltęs, žalą nukentėjusiajam atlygino, jo atsiprašė.

Kaltinamasis M. Č. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad įvykio dieną, ryte, susitiko su kaltinamuoju D. D. „K. K.“ parke, ketino parke sportuoti. Susitikę su D. D. apie 10-15 min. laukė nukentėjusiojo. D. D. paklausė, ar jam nereikia papildomų pinigų, pasiūlė iš D. J. pagrobti mobilaus ryšio telefoną, kurį jis visada nešiojosi, ir kitus vertingus daiktus, kuriuos galimai jis turės. D. D. sutiko. Susitarė, kad D. D. nueis toliau į miškelį ir lauks jų ten. Jis, kaltinamasis, paskambino D. J. ir pakvietė jį susitikti parke, pasakė, kad ketina grąžinti skolą - apie 30 Eur. Jis, kaltinamasis, laukė ateinančio nukentėjusiojo, skolos grąžinti jam neketino. Atėjus D. J. į parką, susitiko su D. D. ir visi kartu nuėjo link treniruoklio. Einant link treniruoklio D. D. paprašė D. J. duoti telefoną paskambinti. D. J. davus telefoną, D. D. tariamai kažkam paskambino, po to įsidėjo telefoną į kišenę, kaip jie ir tarėsi. Be to, D. D. iš telefono ištraukė SIM kortelę ir ją išmetė. Einant link treniruoklio D. J. išsigando, prašė grąžinti telefoną. Jie, kaltinamieji, pasakė, kad telefono negrąžins, liepė nieko nesakyti tėvams, nes kitaip jam bus blogai, liepė jam tylėti. Jis, kaltinamasis, kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajam į pilvo sritį tam, kad jis išsigąstų ir tylėtų. D. J. neverkė, bet pažadėjo niekam apie įvykį nepranešti. D. D. paprašė nukentėjusiojo duoti jam striukę, ir šis striukę atidavė D. D.. Pagrobti striukę iš nukentėjusiojo nesitarė, jis net nežinojo, kad D. D. prašys nukentėjusiojo duoti jam striukę. Po smūgių sudavimo D. J. pasiūlė pasilikti jo mobilaus ryšio telefoną, pasiūlė duoti kiekvienam po 50 Eur, tačiau reikalavo grąžinti jam striukę. Tokią pinigų sumą pasiūlė pats D. J.. D. J. pasiūlė pinigus, nes norėjo atgauti striukę, jis bijojo grįžti namo be striukės. Išeinat iš parko D. D. nukentėjusiajam striukę grąžino, panešiojo ją iki 20 minučių. Kai ėjo link nukentėjusiojo namų tarėsi ką turės sakyti D. savo tėvams dėl pagrobto telefono. D. J. sugalvojo savo tėvams pasakyti, kad „K. K.“ parke jį užpuolė ir sumušė nepažįstami asmenys, kurie iš jo pagrobė telefoną. Po to kai visi atėjo pas D. J. į namus, nukentėjusysis jam ir D. D. davė po 50 Eur. D. J. pasiliko namuose, pažadėjęs, kad apie šį įvykį niekam nepasakos. Iš D. J. gautus pinigus išleido savo reikmėms – pirko sportines pirštines ir kitas smulkmenas. Išėjus iš D. J. namų jie su D. D. išsiskirstė. Vėliau D. J. mobilaus ryšio telefoną pardavė, pirkėją surado internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt. Su pirkėju buvo susitikęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Nežino, kaip telefonas pateko pas jo brolį V. Č., kadangi jis, kaltinamasis, telefoną pardavė nepažįstamam asmeniui. Teigia, kad įvykio metu peilio neturėjo ir peiliu nukentėjusiajam negrasino. Byloje esančioje fotonuotraukose užfiksuotas ne jam priklausantis peilis. Nukentėjusysis meluoja tvirtindamas, kad jam buvo grasinta peiliu. Nukentėjusiajam sudavė tik du smūgius, be to grasino žodžiais, sakė D. J., kad jam bus blogai. Tuo metu D. D. stovėjo prie takelio, žvalgėsi, stebėjo aplinką. Neigiamai vertina savo poelgį, nukentėjusiojo atsiprašo. Po įvykio jį, kaltinamąjį, buvo susiradęs nukentėjusiojo tėvas, įsodino jį į automobilį ir vežiojo po miestą, laukė kol jis, kaltinamasis, prisipažins įvykdęs plėšimą. Nežino, kaip nukentėjusiojo tėvo automobilyje atsirado peilis. Jis, kaltinamasis, peilio nesinešioja.

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad kaltinamuosius M. Č. ir D. D. pažįsta nuo 7 klasės, kartu mokėsi vienoje mokykloje, kartu sportavo. 2016-06-16 vidurdienį prie (duomenys neskelbtini) susitiko su kaltinamuoju M. Č.. M. Č. žadėjo grąžinti dalį skolos, be to ketino kartu sportuoti. „K. K.“ parke prie jų prisijungė D. D.. D. D. paprašė jo, nukentėjusiojo, mobilaus ryšio telefoną paskambinti, tačiau paskambinęs telefono negrąžino, telefoną įsidėjo į kišenę. Jis pareikalavo telefoną grąžinti, tačiau D. D. į tai nieko neatsakė. M. Č. jį apsikabino per kaklą, nusivedė jį toliau ir pradėjo jam grasinti, kumščiu sudavė kelis smūgius į pilvą, grasino peiliu, sakė, kad jį užmuš, pakars, papjaus. Peilis buvo neatlenkiamas, raudona rankena. M. Č. laikė peilį jam prie kaklo kelias sekundes, iki minutės. Jis, nukentėjusysis, gerai matė peilį. Po to kaltinamasis vėl susivyniojo peilį į medžiaginį audinį ir įsidėjo į striukę. Tuo metu D. D. stovėjo nuo jų 1,5 m atstumu ir viską matė. M. Č. liepė D. D. jį, nukentėjusįjį, paguldyti ant žemės, bet D. D. atsisakė tai daryti ir pasakė, kad pats M. Č. tai darytų. D. D. matė, kaip jam M. Č. grasino peiliu. Netrukus D. D. pareikalavo duoti jam striukę, sakė, kad jam šalta, ir jis davė. Norėdamas, kad D. D. grąžintų jam striukę, pasiūlė jam duoti 50 Eur. D. D. sutiko, nusivilko jo, nukentėjusiojo striukę, ir ją grąžino. D. D. kelias minutes buvo apsivilkęs jo striukę. Tada dar ir M. Č. pareikalavo jam duoti 50 Eur. Pasiimti pinigų visi kartu nuėjo į jo, nukentėjusiojo, namus. Namuose iš taupyklės pasiėmė pinigus ir kaltinamiesiems davė po 50 Eur. Eidami tarėsi ką sakyti jo, nukentėjusiojo, tėvams. Jis sutiko su kaltinamųjų pasiūlyta versija, kad jį apiplėšė nepažįstami asmenys, nes norėjo, kad kaltinamieji jį paleistų. Pabėgti negalėjo, nes jam neseniai buvo atlikta kojos operacija. Jis nesipriešino kaltinamiesiems, nes viskas vyko miške, kur žmonių nebuvo. Gavę pinigus kaltinamieji išėjo. Paaiškino, kad ankščiau kaltinamam M. Č. buvo paskolinęs apie 300 Eur. M. Č. iki šiol skolos negrąžino. Su kaltinamaisiais susitaikė, jiems atleido. Iš pradžių apie įvykį tėvams nepasakojo, nes buvo išsigandęs, pasakė, kad telefoną atėmė nepažįstami K. K. su tėvu iš karto važiavo į miškelį, ieškojo jį apiplėšusių asmenų. Vėliau tėvas pasakė, kad viską matė vaizdo įraše, kad jis viską žino ir važiuos į policiją, liepė sakyti tiesą. Tuomet vakare tėvams papasakojo, kas iš tikrųjų jį apiplėšė. Tėvas A. J. nuvažiavo susitikti su D. D. ir M. Č., M. Č. važiavo kartu su jo tėvu automobiliu. Sekančią dieną turėjo važiuoti į stovyklą, tvarkė automobilį ir po keleivio sėdyne rado peilį, kuriuo jam grasino kaltinamieji. Peilis buvo suvyniotas į tą patį medžiaginį audinį. Peilį paėmė tėtis.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2016-06-16 apie vidurdienį jam paskambino sutuoktinė ir pasakė, kad negali telefonu susisiekti su sūnumi D. J., kurį turėjo nuvežti į stovyklą. Po kurio laiko sūnus D. J. atsirado namuose ir papasakojo, kad jį apiplėšė miške nepažįstami asmenys. D. papasakojo mamai D. J., kad jis laukė draugo, su kuriuo ketino sportuoti, ir jį apiplėšė. Kažkokie nepažįstami asmenys priėjo prie jo, pagąsdino ir pagrobė telefoną. Apie pinigus ir striukę sūnus nieko nepasakojo. Sutuoktinė įtarė, kas sūnų apiplėšė M. Č., kadangi D. ruošėsi su šiuo asmeniu kartu sportuoti. Jie žinojo, kad D. J. palaiko ryšį su M. Č.. M. Č. yra buvęs jūsų namuose, jie kartu su sūnumi sportavo - eidavo į mišką ar mokyklos aikštelę ir darydavo prisitraukimus. Sūnaus iškelta versija nepatikėjo, jausdamas, kad sūnus meluoja, todėl peržiūrėjo kaimynų vaizdo kamerų įrašus ir pamatė kad namo grįžo sūnus su dviem vaikinais. Paklausus sūnaus kas tie vaikinai, D. atsakė, kad ne jie paėmė telefoną, bet jis, nukentėjusysis, nepatikėjo, suprato, kad būtent šie vaikinai padarė plėšimą. Vakare grįžęs po darbo skambino D. D. treneriui, iš jo sužinojo D. D. gyvenamosios vietos adresą. Nuvažiavęs prie M. Č. namų pamatė M. Č. su broliu V. Č.. Liepė M. Č. grąžinti telefoną, pagrasino paskambinti policijai. Pareiškimo policijai tuo metu jis nebuvo parašęs. Liepė M. Č. ir jo broliui lipti į automobilių, sakė, kad juos nuveš į policijos įstaigą. V. Č. automobilyje sėdėjo keleivio vietoje, o M. Č. atsisėdo gale už brolio. Siūlė jiems paskambinti mamai arba važiuoti į policiją. Kaltinamojo brolis pasiūlė važiuoti į policiją, o M. Č. liepė nieko nekalbėti. Atvažiavus prie policijos įstaigos jie ilgai diskutavo, po ko M. Č. paskambino motinai, kuri pažadėjo netrukus atvažiuoti. Kaltinamojo motina ilgai nevažiavo, todėl nusprendė pats pas ją nuvažiuoti. M. Č. iš automobilio išlipęs nebuvo. Susitikęs su kaltinamojo mama E. Č. jai papasakojo ką padarė jos sūnus. E. Č. gailėjosi, kad taip nutiko, žadėjo žalą atlyginti. Po to su ja bei M. Č. atvyko į jo, nukentėjusiojo, namus. E. Č. prašė M. Č. pasakyti tiesą, tačiau M. Č. neprisipažino. E. Č. pasakė, kad sūnus galimai meluoja, nes galimai yra parūkęs kanapių. M. Č. mama pažadėjo susitikti su D. D. mama ir telefoną grąžinti. Prieš važiuojant pas M. Č. su sūnumi buvo nuvažiavęs į „K. K.“ parką, kur D. parodė vietą, kur viskas įvyko, tačiau tvirtino, kad jį apiplėšė nepažįstami asmenys. Išgirdęs, kad jis, A. J., apie įvykį praneš policijai, sūnus ašarodamas prisipažino kas tai padarė. Sūnus papasakojo, kad susitiko su M. Č., turėjusiu grąžinti jam 20-30 Eur skolą, kartu su juo buvo D. D.. Būnant parke M. Č. sudavė jam kelis smūgius į pilvą, grasino peiliu. D. D. tuo metu buvo netoliese, stebėjo aplinką. Sūnus taip pat pasakojo, kad D. D. paprašė telefono nurodydamas, kad jo sąskaitoje trūksta pinigų, kad reikia paskambinti, imitavo kad kažkam skambina, po to telefoną įsidėjo į kišenę. M. Č. pareikalavo duoti jam 50 Eur. D. sutiko pinigus duoti. D. D. prašė D. J. duoti jam striukę. D. J. striukė davė ir suprasdamas, kad striukės neatgaus, pasiūlė D. D. už striukę duoti 50 Eur. Sūnui yra darytos kojų operacijos, todėl pabėgti jis negalėjo, be to, sūnus sakė, kad jis išsigando peilio, todėl sutiko atiduoti viską ko jo prašė. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes kitą rytą turėjo išvažiuoti sūnus į vasaros stovyklą. Sūnus sakė, kad jam skaudėjo, kad išsigando jis peilio. Iki šio įvykio jis, A. J., kaltinamojo D. D. nepažinojo. Paaiškino, kad sūnus D. J. turėjo susitaupęs apie 300-400 Eur. Pinigus jam duodavo už dalyvavimą varžybose, olimpiadose. Išaiškėjo, kada D. ilgą laiką skolindavo pinigus M. Č.. Kadangi D. D. mama A. Š. su juo susitikti vengė, jis, nukentėjusysis, dėl minėto įvykio kreipėsi į policiją. 2016-06-17 tvarkydamas automobilį po priekine keleivio sėdyne rado peilį, suvyniotą į medžiaginį audinį. Peilį įdėjo į plastikinį maišelį ir jį nunešė į policiją. Toje vietoje sėdėjo M. Č., niekas kitas per tą laiką į automobilį įsėdęs nebuvo. Sūnus D. J. pasakė, kad tai tas pats peilis, kurį M. Č. išsitraukė iš treningo užančio ir juo jam grasino, į tą pačią medžiagą įvyniotas kad neslystų. Policijos pareigūnai iš sūnaus pagrobtą mobilaus ryšio telefoną grąžino, turtinę žalą – 100 Eur kaltinamieji atlygino. Materialinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi.

Liudytojas D. D. parodė, kad 2016 m. birželio mėn., tikslios datos nepamena, bendradarbio P. E., su kuriuo dirbo AB „K.“, paklausė, gal jis žino, kas pigiau parduoda išmanųjį mobilaus ryšio telefoną. P. E. pasiūlė išsipirkti telefoną iš lombardo, kurį buvo užstatęs V. Č.. Jis, liudytojas, susitiko su V. Č. ir iš lombardo už 220-230 Eur išpirko telefoną Samsung Galaxy S6 Edge. Jis, liudytojas, nežinojo, kad telefonas yra vogtas. Po savaitės jam paskambino policijos pareigūnas ir nurodė, kad nori susitikti. Jis suprato, kad kažkas negerai su telefonu. Viską paaiškino policijai, pateikė telefoną. Po įvykio su V. Č. nebendravo, P. E. tvirtino nežinojęs, kad telefonas buvo vogtas.

Liudytoja D. R. parodė, kad kaltinamuosius M. Č. ir D. D. bei nukentėjusįjį D. J. pažįsta, nes visi mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Apie D. J. plėšimą sužinojo tik atvykusi į policiją apklausai. Su D. J. buvo konfliktas, tačiau tai įvyko anksčiau, prieš įvykį.

Liudytoja D. J. parodė, kad nukentėjusysis D. J. yra jos sūnus. 2016-06-16 sūnus buvo namuose ir ji, norėdama jam duoti užduočių, paskambino į mobilųjį telefoną, bet sūnus neatsiliepė. Paskambinus į namų laidinį telefoną, Dominykas taip pat neatsiliepė. Žinojo, kad sūnus ketino susitikti su M. Č., kuris žadėjo jam gražinti kažkokią pinigų sumą. Po kurio laiko iš naminio telefono paskambino pats D. J. ir pasakė, kad prarado savo mobilaus ryšio telefoną. Paklausus kaip tai atsitiko, jis papasakojo, kad laukė parke M. Č. ir kažkokie du nepažįstami asmenys priėjo ir pradėjo jį gąsdinti bei atėmė iš jo telefoną. Ji, liudytoja, pasakė, kad reikia skambinti tėčiui ir eiti ieškoti tų vaikinų. Ji paskambino vyrui, A. J., ir viską jam papasakojo. Vėliau sūnus pasakė tiesą, pasakė, kad telefoną iš jo paėmė M. Č.. Sūnus papasakojo, kad „K. K.“ parke jam buvo grasinta, prieš jį naudotas fizinis smurtas. M. Č. pradėjo D. J. kaltinti, kad jis kažko neva prisikalbėjęs, prisimelavęs apie kažkokią mergaitę. Pasakė D. J., kad jis prikalbėjo kažkokių nesąmonių ir yra kaltas, todėl turi susimokėti. Kaltinamieji iš sūnaus atėmė striukę. Norėdamas striukę atgauti sūnus pasiūlė duoti pinigų. Parsivedė M. Č. ir D. D. namo ir davė po 50 Eur kiekvienam kaltinamajam. Dominykas pasakojo, kad jam trenkė į pilvą ir kad M. Č. buvo išsitraukęs peilį. Ketino su M. Č. ir D. D. patys išsiaiškinti, tačiau kaltinamieji su jais bendrauti nepanoro.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad dirba kasininku UAB „B.“ lombarde, adresu (duomenys neskelbtini). 2016-06-18 V. Č. lombarde už 200 Eur užstatė mobilaus ryšio telefoną Samsung S6 Edge. Po kelių dienų V. Č. telefoną išpirko. V. Č. jis, liudytojas, pažinojo. V. Č. dažnai lombarde kokį nors turtą priduodavo. V. Č. priduodamas telefoną pateikė savo asmens tapatybės kortelę, tvirtino, kad telefonas nėra vogtas.

Kaltinamojo M. Č. atstovė pagal įstatymą E. Č. paaiškino, kad turi keturis vaikus, vaikus augina viena. Sūnus M. Č. visada buvo pavyzdingas, pareigingas, atsakingas, teisingas vaikas, mokėsi gerai, sportavo, tačiau jam susipažinus su D. D., sūnaus elgesys pasikeitė. Pavasarį pastebėjo, kad sūnus pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Supranta, kad M. Č. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau netikėjo, kad sūnus gali taip žiauriai elgtis. Žalą nukentėjusiam ji atlygino. M. Č. po įvykio buvo šoko būsenos, jis iki šiol jaučia įtampą, nerimą. Ji sužinojo, kad sūnus skolinosi pinigus iš D. J.. Mano, kad sūnus M. Č. gali pasitaisyti, padarė atitinkamas išvadas. Marijus pasakojo, kad įvykio dieną ketino parke sportuoti, sutikęs D. J., jam grasino, buvo jį apsikabinęs, sudavė kelis smūgius. D. D. buvo pasiėmęs D. J. striukę. Teigia, kad M. Č. peilio neturi ir peilio nesinešioja. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoto peilio anksčiau nėra mačiusi.

Kaltinamojo D. D. atstovė pagal įstatymą A. Š. paaiškino, kad sūnų D. D. augina viena. Apie padarytą nusikaltimą sužinojo iš tyrėjos. Su A. J. susitikti nenorėjo, nes išsigando. Kalbėjosi su sūnumi D. D. ir M. Č., kurie tvirtino, kad A. J. tik gąsdina, liepė su juo nesusitikti, pasakojo kaip A. J. M. Č. vežiojosi automobilyje. Vaikais pasitikėjo, o apie tą įvykį sužinojo tik pas tyrėją. Tada sužinojo, kad sūnus D. D. kaltinamas padaręs plėšimą. D. D. nuo jos viską slėpė, nesakė kas įvyko. Teigia, kad sūnus nėra grubus, chuliganiškas, jis yra geras, padeda jai, sportuoja nuo 7 m. amžiaus. Su M. Č. jie yra pažįstami nuo 6 klasės. Nenorėjo, kad sūnus draugautų su M. Č., todėl sūnų pervedė į kitą mokyklą. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Paaiškino, kad šiuo metu sūnus alkoholio nevartoja, sportuoja, mokosi, siekia įgyti specialybę. Sūnus D. D. jai pasakojo, kad su M. Č. ketino kartu sportuoti parke, o po to susitarė iš D. J. atimti telefoną. O striukės D. D. paprašė, nes jam buvo šalta. Jis neplanavo striukės vogti, taip pat neprašė pinigų. Pats nukentėjusysis pasiūlė duoti pinigus. D. D. tvirtino, kad striukę būtų atidavęs nukentėjusiajam. Apie grasinimus sūnus nieko nepasakojo.

Iš 2016-06-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė peilį, kuriuo grasinant buvo apiplėštas jo sūnus, su užrašu ant geležties „Biltema“, medine raudonos spalvos rankena, apvyniota juodos spalvos izoliacine juosta bei baltos spalvos audinio skiaute (1 t., b.l. 30-32).

Specialisto išvada Nr. 30-(U-1966)-IS1-720 nustatyta, kad pateiktas peilis yra ūkinės-buitinės paskirties, nėra šaltasis-nešaunamas ginklas (1 t., b.l. 38-39).

Iš 2016-06-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė CD laikmeną su filmuota medžiaga (1 t., b.l. 44).

Iš 2016-10-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas A. J. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2016-06-16 M. Č. ir D. D. kartu su D. J. įėjo į D. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą ir po kelių minučių M. Č. su D. D. išėjo (1 t., b.l. 47-48).

Iš 2016-07-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė 2016 m. birželio 15 d. ir 16 d. susirašinėjimų tarp D. J. ir M. Č. išrašą iš „Facebook“ svetainės. Iš susirašinėjimų matyti, kad M. Č. kvietė D. J. susitikti ,,K. K.“ parke žadėdamas atiduoti skolą, nurodydamas konkrečią susitikimo vietą (1 t., b.l. 53-62).

Iš 2016-07-08 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. J. atpažino peilį, kuriuo jam grasino M. Č., ir kurį vėliau rado tėčio automobilyje (1 t., b.l.100-102).

Iš 2016-06-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „B.“ lombardo kasininkas D. Ž. pateikė lombardo sutartį Nr. 14606 (1 t., b.l. 112-115). Pateiktoje sutartyje nurodoma, kad V. Č. 2016-06-18 užstato mobilaus ryšio telefoną Samsung S6 Edge už 200 Eur. 2016-06-24 V. Č. telefoną atsiėmė (1 t., b.l. 115).

Iš 2016-06-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. D. pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung S6 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 126-128). Telefonas 2016-07-07 apžiūrėtas, grąžintas nukentėjusiajam A. J. ( t.1, b.l. 66-73).

Iš 2016-10-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis M. Č. patvirtino savo parodymus, parodydamas vietas „K. K.“ parke, adresu (duomenys neskelbtini) , kur susitiko su nukentėjusiuoju D. J. ir D. D. bei kur buvo įvykdytas plėšimas (2 t., b.l. 55-59).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji D. D. ir M. Č. apiplėšė D. J. panaudoję peilį ir pagrobė jo mamai D. J. priklausantį turtą. Kaltinamieji kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad norėdami gauti pinigų, susitarė iš nukentėjusiojo D. J. pagrobti mobilaus ryšio telefoną. Kaltinamasis M. Č. parodė, kad pakvietė nukentėjusįjį susitikti „K. K.“ parke, žadėjo grąžinti skolą. Nukentėjusiajam atėjus į parką jį nusivedė toliau į mišką, kur D. D. paprašė nukentėjusiojo telefono paskambinti. Tariamai kažkam paskambinęs, D. D. telefono nukentėjusiajam negrąžino, įsidėjo telefoną į kišenę. Nukentėjusiajam pareikalavus grąžinti telefoną, jis, M. Č., ranka apglėbė D. J. per pečius, du kartus kumščiu sudavė jam į pilvo sritį. D. D. tuo metu stovėjo netoliese prie takelio, stebėjo, kad kas nors iš parko lankytojų jų nepastebėtų. Fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo siekdami jį įbauginti, kas šis nesakytų, kas jį apiplėšė. Tokias pat aplinkybes nurodė ir kaltinamasis D. D., kuris parodė, kad jam buvo šalta, todėl jis paprašė nukentėjusiojo duoti jam striukę, grobti striukės neketino. Norėdamas atgauti striukę nukentėjusysis pasiūlė D. D. duoti 50 Eur, pinigus taip pat pasiūlė ir M. Č.. Visi kartu ėjo į nukentėjusiojo namus, kur D. J. kiekvienam davė po 50 Eur. Eidami link nukentėjusiojo namų sugalvojo nukentėjusiojo tėvams pasakyti, kad D. J. parke apiplėšė nepažįstami asmenys. Kaltinamasis M. Č. neigia grasinęs nukentėjusiajam D. J. peiliu. Nurodė, kad įvykio dieną buvo susitikęs su nukentėjusiojo tėvu A. J., važiavo jo automobiliu, tačiau negali paaiškinti, kaip A. J. automobilyje atsirado peilis. Kaltinamasis D. D. parodė, kad byloje fotolentelėse užfiksuotą peilį yra matęs anksčiau pas M. Č., tačiau nematė, kad M. Č. peiliu nukentėjusiajam grasintų.

Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kai padarant plėšimą panaudojamas peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Pačių kaltinamųjų parodymai neginčijamai patvirtina, kad jie nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tikslu užvaldyti svetimą turtą, tai yra mobilaus ryšio telefoną ir pinigus, kas neginčijamai patvirtina jų veiksmuose esant BK 180 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Tačiau kaltinamieji tvirtina, kad peiliu D. J. negrasino. Teismo nuomone, neigdami šią aplinkybę kaltinamieji siekia sušvelninti savo padėtį.

Nukentėjusysis D. J. visos bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nurodydamas įvykio aplinkybes buvo nuoseklus. Jis nurodė, kad įvykio dieną „K. K.“ parke susitiko su M. Č., kuris žadėjo jam grąžinti skolą. Parke prie jų prisijungė kaltinamasis D. D.. Einant toliau į parką D. D. paprašė jo mobilaus ryšio telefono, o paskambinęs telefono negrąžino. M. Č. jį apsikabino per kaklą, nuvedė toliau, pradėjo jam grasinti, kumščiu sudavė kelis smūgius į pilvą, išsitraukė peilį ir juo grasino, sakė, kad jį užmuš, pakars, papjaus. Netrukus D. D. pareikalavo atiduoti jam striukę. Norėdamas, kad D. D. grąžintų jam striukę, pasiūlė jam duoti 50 Eur. D. D. sutiko, striukę grąžino. Tuomet M. Č. pareikalavo jam duoti 50 Eur. Pasiimti pinigų visi kartu nuėjo į jo, nukentėjusiojo namus. Namuose iš taupyklės pasiėmė pinigus ir kaltinamiesiems davė po 50 Eur. Eidami sugalvojo jo, nukentėjusiojo, tėvams pasakyti, kad jį apiplėšė nepažįstami asmenys. Jis, nukentėjusysis, sutiko su šia kaltinamųjų versija, nes norėjo, kad kaltinamieji jį paleistų. Tos dienos vakare jo tėvas buvo susitikęs su kaltinamuoju M. Č. ir jo broliu, o netrukus automobilyje po sėdyne, kur sėdėjo M., rado peilį, kuriuo M. Č. jam grasino parke. Parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. J. atpažino peilį, kuriuo jam grasino M. Č.. Iš esmės tas pačias aplinkybes teisme nurodė ir nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. J. bei liudytoja apklausta nukentėjusiojo motina D. J., parodę, kad sūnus iš pradžių nenoriai pasakojo apie įvykį, tvirtino, kad parke jį apiplėšė nepažįstami asmenys. Tik peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, kur buvo užfiksuota, kaip 2016-06-16 M. Č. ir D. D. kartu su D. J. įėjo į jų namo, adresu Rokiškio g. 13, Klaipėdoje, kiemą ir po kelių minučių M. Č. su D. D. išėjo, sūnus prisipažino, kad jį apiplėšė M. Č. ir D. D.. Sūnus papasakojo, kad susitiko su M. Č., turėjusiu grąžinti jam 30 Eur skolą, kartu su juo buvo D. D.. Parke D. D. paprašė telefono sakydamas, kad jo sąskaitoje trūksta pinigų, kad reikia paskambinti, imitavo kad kažkam skambina, po to telefoną įsidėjo į kišenę. M. Č. sudavė jam kelis smūgius į pilvą, grasino peiliu. D. D. tuo metu buvo netoliese, stebėjo aplinką. M. Č. pareikalavo iš sūnaus duoti 50 Eur. D. D. iš sūnaus paėmė striukę, todėl Dominykas, bijodamas namo sugrįžti be striukės, pasiūlė D. D. už striukę duoti 50 Eur. Tą pačią dieną jis, A. J., buvo susitikęs su M. Č., ketino kaltinamąjį vežti į policijos įstaigą, o sekančią dieną, tvarkydamas automobilį, po priekine keleivio sėdyne rado peilį, suvyniotą į medžiaginį audinį. Sūnus tvirtino, kad tai tas pats peilis, kuriuo jam grasino M. Č.. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti kaltinamuosius D. D. ir M. Č., jų parodymai išsamūs ir nuoseklūs, nekelia abejonių, todėl teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo jais netikėti ir nelaikyti patikimu įrodymu. Be to, nukentėjusiojo parodymus iš dalies pagrindžia ir pačių kaltinamųjų parodymai apie nusikaltimo aplinkybes. Kaltinamųjų D. D. ir M. Č. pozicija dėl peilio panaudojimo teismo vertintina kaip gynybinė siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, kad kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nenuoseklūs, nuolat kito. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-08 apklaustas įtariamuoju, taip pat 2016-09-27 akistatoje su nukentėjusiuoju D. J. kaltinamasis M. Č. kaltę neigė, nurodė, kad plėšimo neįvykdė, nurodė, kad D. J. sudavė todėl, kad jis nepadarė aštuonių prisispaudimų ( t. 2, b.l.40- 42, 44-47). 2016-10-10, 2016-11-03 įtariamojo apklausose vėl nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nurodė, kad smūgių nukentėjusiajam nesudavė ( t.2, b.l. 48-50, 53-54). Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-07 įtariamuoju apklaustas D. D. nurodė, kad jis nukentėjusiojo telefono neprašė ir nukentėjusysis jam telefono nedavė ( t.2, b.l. 94-96). Tokias pat aplinkybes nurodė 2016-09-27 akistatos su nukentėjusiuoju metu ( t.2, b.l 98-101). Teisme kaltinamieji D. D. ir M. Č. pripažino įvykdę plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu, pripažino naudoję fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neigė panaudoję plėšimo metu peilį. Kaltinamųjų D. D. ir M. Č. parodymai, kad jie peilio nenaudojo yra neįtikinami, nenuoseklūs ir prisitaikantys prie sužinotų aplinkybių. Teismo nustatytos aplinkybės, t.y. nukentėjusiųjų D. J., A. J., liudytojos D. J. parodymai tarpusavyje sutampa ir jokių abejonių teismui nekelia. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. J. parodymais, apie tai, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis ir daro išvadą, kad kaltinamieji D. D. ir M. Č. veikdami bendrininkų grupe apiplėšė nukentėjusįjį panaudoję peilį.

Iš visų bylos įrodymų viseto analizės darytina neabejotina išvada, kad kaltinamieji D. D. ir M. Č., siekdami užvaldyti svetimą turtą panaudojo prieš nukentėjusįjį D. J. ne tik fizinį smurtą siekdami nukentėjusįjį įbauginti, bet ir grasino peiliu, ir tokiu būdu pagrobė D. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“ 350 eurų vertės bei D. J. priklausančią striukę, kurią vėliau D. D. grąžino nukentėjusiajam sutikus sumokėti už ją 50 eurų, ir 50 eurų. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje peilio panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis ne tik kai kaltininkas jį naudoja kaip fizinio smurto priemonę, bet kaip ir įbauginimo, psichinio smurto priemonę. Byloje nustatyta, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis. Nukentėjusysis aiškiai matė plėšimo metu peilį, jam buvo juo grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, papjauti, ko pasekoje buvo pagrobtas svetimas turtas. Teismų praktikoje BK 180 straipsnio 2 dalyje įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio - peilio, nešaunamojo ginklo ar kito specialiai žalojimui pritaikyto daikto - panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį. Kaip nurodė nukentėjusysis, peiliu jam buvo grasinama jį pridėjus prie kaklo, taip pat gąsdinant, kad jį pakars, papjaus Grasinimas buvo realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo su­vokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuolikų fizinį pra­našumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, už­puolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Akivaizdu, kad tokie kaltinamųjų veiksmai privertė nukentėjusįjį D. J. jaustis nesaugiai, nukentėjusysis buvo įbaugintas ir negalėjo priešintis. Nukentėjusysis patvirtino, kad pamatęs kaltinamojo rankoje peilį, jis tai suprato kaip grasinimą, išsigando peilio ir galimai realiai kilsiančių neigiamų pasekmių, kad jį gali sužaloti. Įvertinus situaciją, kad nukentėjusįjį miške užpuolė du kaltinamieji, kurių vienas rankoje turėjo peilį, teismas daro išvadą, kas šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės sukūrė nukentėjusiajam situaciją, kuri yra bauginanti, ke­lianti nerimą ir saugumo trūkumą, todėl grasinimas laikytinas realiu. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų tyčia apėmė peilio panaudojimą.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji D. D. ir M. Č. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas tikslas), kiekvienas kaltinamasis realizavo dalį plėšimo sudėties objektyviųjų požymių: D. D. paėmė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, telefoną įsidėjo į kišenę, kaltinamasis M. Č. ranka apglėbęs D. J. per pečius ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė jam į pilvą bei išsitraukęs iš striukės peilį nukreipė jį į D. J. grasindamas panaudoti fizinį smurtą, jeigu šis kam nors pasiskųs dėl pagrobto telefono, D. D. tuo metu stebėjo aplinką. Ir nors, kaltinamasis D. D. tiesiogiai nenaudojo peilio, tačiau savo nesutikimo dėl daromo nusikaltimo taip pat nepareiškė, visą laiką buvo šalia, pats reikalavo iš nukentėjusiojo jo turto, atlikdamas šiuos veiksmus kaltinamasis suvokė, kad bendrai su kitu asmeniu jis dalyvauja darant nusikalstamą veiką, todėl abu kaltinamieji yra plėšimo bendravykdytojai. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir kaip grasinimo priemonę panaudoję peilį, kaltinamieji pagrobė svetimą turtą, jie numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamieji galėjo disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią.

Kaltinamajame akte aprašant kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką buvo nurodyta, kad kaltinamieji pagrobė D. J. priklausančią striukę. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo prašymu iki nusikaltimo pabaigos striukė buvo grąžinta, ir nukentėjusysis pažadėjo kaltinamiesiems už tai 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas patikslinamas, nurodant, kad kaltinamieji plėšimo metu pagrobė nukentėjusiajam D. J. priklausančią striukę, kurią vėliau D. D. grąžino nukentėjusiajam sutikus sumokėti už ją 50 eurų. Šis patikslinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kaltinamųjų padėties nesunkina.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe.

Kaltinamasis D. D. būdamas nepilnametis padarė vieną smurtinį savanaudišką sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendžio priėmimo metu jis nėra sulaukęs pilnametystės. Anksčiau jis nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, lanko bokso treniruotes, aktyviai dalyvauja varžybose, nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ateityje pasižada nenusikalsti. D. D. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip bendraujantis, draugiškas mokinys. D. D. lanko bokso treniruotes, dažnai praleidžia pirmas ir paskutines pamokas, jo pažangumas nėra aukštas (2 t., b.l. 83). Kaltinamasis padarytą žalą atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nusikalto būdamas nepilnametis, į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymą. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas turi pagrindo manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiemiems polinkiams pakeisti nepakanka, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. D. už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d. padarymą, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Teismo nuomone, nepilnamečio kaltinamojo D. D. resocializacija už nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant mokytis arba dirbti, nustatytu laiku būti namuose bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamasis M. Č. būdamas nepilnametis padarė vieną smurtinį savanaudišką sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendžio priėmimo metu jis nėra sulaukęs pilnametystės. Anksčiau jis nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas. Mokymosi įstaigos, kurią šiuo metu lanko kaltinamasis, M. Č. charakterizuojamas kaip draugiškas, kultūringas mokinys. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad M. Č., būdamas 1 klasėje, mokėsi patenkinamai. Dažnai nesilaikė mokinio elgesio taisyklių: praleido daug pamokų, vėlavo į pamokas ir joms buvo nepasiruošęs. Mokinys nekonfliktuoja su bendraamžiais, dalyvauja klasės ir mokyklos renginiuose (2 t., b.l. 29). Kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido. Teismas turi pagrindo manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiemiems polinkiams pakeisti nepakanka, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. Č. už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d. padarymą, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. Č. nusikalto būdamas neteistas, yra nepilnametis, mokosi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones. Teismo nuomone, nepilnamečio kaltinamojo M. Č. resocializacija už nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, M. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant mokytis arba dirbti, nustatytu laiku būti namuose bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš kaltinamųjų 50 Eur turtinę žalą (1 t., b.l. 84, 85). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė, nurodęs, kad kaltinamieji žalą atlygino. Nukentėjusiajam civilinio ieškinio atsisakius, procesas dėl jo pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena CD laikmena su vaizdo įrašu, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti byloje, peilis ir medžiaginis audinys, saugomi Klaipėdos AVPK saugykloje (1 t., b.l. 40, 41), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, D. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, D. D. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigojant šį laikotarpį mokytis arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 bal. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamajam D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, M. Č. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, M. Č. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigojant šį laikotarpį mokytis arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 bal. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamajam M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl A. J. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną CD laikmeną su vaizdo įrašu, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, peilį ir medžiaginį audinį, saugomus Klaipėdos AVPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė