- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- e2-17-457/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00178-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- V. D., Ž. D., T. D.
- Atsakovas
- J. D.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė, Valdas Falkauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D., Ž. D. ir T. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutraukus panaudos sutartį, nuostolių, kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. D. savo ieškinį palaikė visiškai ir prašė priteisti iš atsakovo J. D. jos ir jos nepilnamečių vaikų Ž. D. ir T. D. naudai po 500 Eur kiekvienam neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto panaudos sutarties nutraukimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo; priteisti jos naudai 1686,39 Eur nuostolių, susijusių su naujos gyvenamosios vietos pritaikymu gyvenimui; priteisti jos naudai 5099,89 Eur kompensacijos, atsiradusios dėl atsakovo turto pagerinimo; priteisti jos naudai 54 Eur skolos, atsiradusios dėl nesumokėtų mokesčių; priteisti jos naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki bus visiškai įvykdytas teismo sprendimas bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 1996 metais susituokė su atsakovo sūnumi B. D. ir nutarė apsigyventi atsakovo namuose. Namas buvo labai apleistas ir jam buvo reikalingas kapitalinis remontas. Namo kapitaliniam remontui jos turimų santaupų neužteko, todėl jai pinigais padėjo jos tėvai, tai įrodo byloje pateikti sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kiek pinigų jos tėvai pervedė į jos banko sąskaitą. Tam, kad atstatyti namus, reikėjo įdėti daug jos ir jos tėvų lėšų. Santuokos metu jiems gimė trys vaikai. 10 santuokos metų jie su B. D. pragyveno gana gerai, tačiau jam išvykus papildomai užsidirbti į užsienį, jis grįžo pasikeitęs, tarp jų prasidėjo įvairūs konfliktai, į kuriuos įsiveldavo ir atsakovas su savo sutuoktine. Jie su B. D. nusprendė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Prieš įvykstant skyrybų procesui, tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė pareigą suteikti savo anūkams gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu garantuoti normalias gyvenimo, mokymosi ir vystymosi sąlygas. Po santuokos nutraukimo, jos buvęs vyras B. D. su savo sugyventine E. V. apsigyveno atsakovo namuose ir tada gyvenimas pasidarė nebepakenčiamas, nes vaikai patyrė didelį psichologinį ir fizinį smurtą, buvo žeminami, įžeidinėjami, kaltinami nebūtais dalykais ir ji buvo apkaltinta vagyste, tačiau ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai įrodymų, buvo nutrauktas. Vaikai daug kartų kreipėsi pagalbos į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad būtų apsaugoti nuo B. D. ir jo sugyventinės, bei J. D. ir jo sutuoktinės, nes pastarieji užstodavo ne savo anūkus, o sūnų. Ji įsitikino, kad atsakovas neužtikrins savo anūkams normalių gyvenimo ir mokymosi sąlygų, todėl stojo į eilę savivaldybės socialiniam būstui gauti. Tuo pačiu metu ji savarankiškai pradėjo ieškotis ramios vietos, kur būtų galima apsigyventi su vaikais. Ji su vaikais laikinai apsigyveno išsinuomotame name, kol viskas atsakovo namuose susitvarkys, atsakovui apie savo laikiną išsikėlimą į kitą gyvenamąją vietą ji nepranešė. Laikui bėgant, ji suprato, kad į atsakovo namus grįžti gyventi ji nebegalės. Sodybą, kurią buvo išsinuomojusi, ji nusipirko. Atsakovas neteisėtai nutraukė panaudos sutartį, dėl ko ji patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimui ji prašo iš atsakovo priteisti 1500 Eur, t. y. po 500 eurų jai ir abiem nepilnamečiams vaikams, nes tiek ji, tiek vaikai patyrė didelę psichologinę priespaudą, smurtą, tiek ji, tiek vaikai buvo morališkai sutraumuoti, vaikams buvo reikalinga psichologų konsultacija. Išsinuomoti namai buvo gana apleisti, todėl ji skolintais pinigais ir savo jėgomis darė remontą, dėl ko patyrė nuostolius. Nuostoliai atsirado dėl kaltų atsakovo veiksmų, nes jei jis nebūtų jos su vaikais išvijęs iš namų ir panaikinęs gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, ji tų išlaidų nebūtų patyrusi. Ji nebuvo atsakovo informuota, kad yra panaikinti jos ir jos vaikų deklaravimo duomenys. Ji teismui pateikė visas sąskaitas faktūras, kvitus, banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina jos patirtas išlaidas. Patirtos išlaidos – 1686,39 Eur, kuriuos ji prašo priteisti jos naudai iš atsakovo, buvo skirtos naujos sodybos remontui. Ji savo ir tėvų lėšomis pagerino atsakovo turtą – buvo įrengti biologiniai valymo įrenginiai „Traidenis“, kur medžiagos ir montavimas kainavo 1708,89 Eur (5900,44 Lt), tai patvirtina kartu su ieškiniu pateikti įrangos pirkimo ir montavimo dokumentai, kurie yra pasirašyti jos vardu; vonios kambariui įrengti buvo nupirkta dušo kabina, spintelė su praustuvu, klozetas, už ką sumokėta 692,19 Eur (2390 Lt), tai patvirtina prie ieškinio pateikti pirkimo dokumentai. Šiuos daiktus ji išsivežė iš atsakovo namų, todėl prašo šią sumą išminusuoti iš reikalaujamos bendros sumos; traktoriukas vejai pjauti – 2091 Eur, ji teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad būtent ji už savo pinigus nupirko tą traktoriuką; atsakovo name buvo paliktos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-273-959/2015 jai ir jos vaikams priteistos šildymo krosnelės, kurių bendra vertė, kaip nurodyta sprendime, 1300 Eur, šios krosnelės buvo įgytos jos vardu, ji teismui pateikė visus tai patvirtinančius įsigijimo dokumentus. Atsakovas šių krosnelių jai negrąžino, nes pasakė, kad neturės su kuo šildytis namų, ji sutiko atsakovui palikti krosneles, su sąlyga, kad jis sumokės 1300 Eur. Ji savo vardu pasirašė terminuotą sutartį su Viasat dėl paslaugų teikimo, išsikėlusi iš atsakovo namų, ji bandė visą palydovinę sistemą išsimontuoti, pas ją buvo atvykęs Viasat specialistas, tačiau sistemos išmontuoti neleido B. D., todėl ji nutarė naujoje sodyboje įsirengti naują palydovinę sistemą ir pasirašyti naują sutartį, o senąją sutartį perrašyti B. D. vardu, šis sutiko. Tačiau kai ji su prašymu perrašyti sutartį nuvyko pas B. D., ji buvo išvyta lauk ir jai buvo pasakyta, kad tai jos sutartis, todėl ji tegu ir moka. Tad ji, praktiškai du metus moka už Viasat teikiamas paslaugas, kuriomis nesinaudoja, todėl teismo ir prašo jai priteisti 54 Eur, kuriuos ji sumokėjo.
Atsakovo atstovas advokatas Valdas Falkauskas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat, prašė priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri atsirado dėl 2015 m. vasario 2 d. panaudos sutarties nutraukimo. Panaudos sutartis yra dvišalė, realinė ir neatlygintinė sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalis). CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjo pareigą tinkamai išlaikyti turtą, daryti jo einamąjį ir kapitalinį remontą, todėl atsakovo sūnaus B. D. šeima, esant galiojančiai santuokai, pakankamai tinkamai vykdė šią pareigą ir susitvarkė namo dalį pagal savo poreikius ir galimybes. Po santuokos nutraukimo, rūpindamasis savo anūkų interesais, atsakovas sudarė panaudos sutartį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, sudarydami šią sutartį, suvokė, kad naudojimasis atsakovo gyvenamuoju būstu yra laikinas ir tęsis iki tol, kol vaikų motina suras kitą gyvenamąjį būstą. Ieškovė, nurodydama, kad buvo užsirašiusi į eilę socialiniam būstui gauti, patvirtina, kad ji taip pat suvokė, jog atsakovo būstu naudosis laikinai. Atsakovas į ieškovės ir sūnaus B. D. santykius po santuokos nutraukimo nesikišo, nes neturėjo tam reikalui nei noro, nei sveikatos. Atsakovas nuo 2015 m. balandžio mėnesio buvo gydomas VšĮ Joniškio ligoninėje, kur jam buvo diagnozuotos įvairios ligos, tame tarpe ir išeminis smegenų insultas, 2015 m. liepos mėnesį nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, o rugpjūčio mėnesį – didelių specialiųjų poreikių lygis. Dėl savo sveikatos būklės atsakovas neturėjo jokių galimybių ir noro konfliktuoti su ieškove bei atlikinėti jos aprašomus neteisėtus veiksmus. Beje, ieškinyje jokie atsakovo neteisėti veiksmai ir nenurodomi, jokių duomenų apie jo kokius nors neteisėtus veiksmus ieškovės ar anūkų atžvilgiu ieškinyje taip pat nėra. Panaudos sutartis gali būti nutraukta, kai daiktas skubiai reikalingas pačiam panaudos davėjui, bet kuriai šaliai vienašališkai nutraukus naudojimąsi daiktu bei nustojus jį valdyti. Atsakovas niekada įstatymo nustatyta tvarka nepranešė ieškovei, kad inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą. Sprendimą išsikelti iš atsakovui priklausančios namo dalies ieškovė priėmė vienašališkai ir jo neįspėjusi. Tokius ieškovės veiksmus atsakovas suprato kaip savanorišką atsisakymą naudotis gyvenamuoju būstu ir kaip panaudos sutarties nutraukimą sutartyje numatytu būdu – panaudos gavėjui įsigijus kitą gyvenamąjį būstą. Kai B. D. pranešė, kad ieškovė apsigyveno (duomenys neskelbtini), atsakovas suprato, kad paliktą namo dalį gali naudoti savo šeimos reikmėms. Kadangi ieškovė neperdavė namo dalies raktų, atsakovas buvo priverstas kreiptis į seniūniją su prašymu panaikinti jos deklaravimo duomenis. Atsakovas savo veiksmus vertina tik kaip pasekmes, kurias sąlygojo vienašališkas ieškovės veikimas. Pati ieškovė pripažįsta, kad savo valia išsikėlė iš atsakovui priklausančio gyvenamojo būsto. Ji teigia, kad taip pasielgė, bijodama dėl vaikų saugumo ir patarta Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų. CK ir teismų praktikoje yra reglamentuoti ir nusistovėję neturtinės žalos atlyginimo pagrindai, pagal kuriuos keliant tokį reikalavimą privalu įrodyti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, žalą. Ieškovė ne tik neįrodė šių pagrindų, tačiau iš esmės nepateikė jokių duomenų apie jų egzistavimą. Ieškinyje nėra įvardinta kada ir kokia neturtinė žala padaryta pačiai ieškovei bei kiekvienam iš vaikų, kas ir kada jos ar vaikų atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Taip pat, ieškinyje nepateikta jokių įrodymų apie priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtosios neturtinės žalos. Dėl nuostolių priteisimo – ieškovė nurodo, kad namas, kurį ji išsinuomojo, buvo avarinės būklės, kad namo remontui ji išleido 1686,39 Eur ir šią sumą atsakovas privalo jai atlyginti. Savo išlaidas svetimo turto remontui ieškovė pavadino nuostoliais, kuriuos ji patyrė dėl to, kad atsakovas ją išvijo iš savo namų ir panaikino deklaravimo duomenis. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes ieškovė pati yra pripažinusi, kad iš atsakovui priklausančio gyvenamojo būsto išsikėlė savanoriškai ir laisva valia, jos deklaravimo duomenų atsakovas nenaikino, nes tai daro atitinkama institucija įstatymo nustatytais pagrindais. Ieškovė nepateikia jokio teisinio pagrindo, pagal kurį išlaidas, atsiradusias dėl sandorio su trečiuoju asmeniu, galėtų perkelti jam. Dėl kompensacijos už turto pagerinimą – ieškovė nurodo, kad atsakovui priklausančiame name gyveno devyniolika metų, per tą laiką ji pagerino naudotą turtą, todėl turi teisę į kompensaciją. Šis reikalavimas nepagrįstas. Ieškovė reikalauja atlyginti ne panaudos objekto pagerinimo išlaidas, tačiau biologinio valymo įrenginio „Traidenis“ vertę ir montavimo darbus. Šis įrenginys buvo nupirktas ir sumontuotas už atsakovo lėšas ir ieškovė šiuo turtu nepagerino naudotų gyvenamųjų patalpų. Taip pat, už atsakovo lėšas yra įgytas ir traktoriukas vejai pjauti. Be to, šis daiktas taip pat nėra gyvenamojo būsto ar jo dalies, naudotos ieškovės, priklausinys. Ieškovė nurodo, kad atsakovo name buvo paliktos teismo sprendimu jai perduotos šildymo krosnelės. Dėl atsakovui nežinomų aplinkybių šio turto ieškovė nepasiėmė išsikeldama iš gyvenamojo būsto, todėl jis neprivalo ieškovei kompensuoti jų vertės. Krosnelių įsigijimu nebuvo pagerintas atsakovo gyvenamasis būstas, nes jomis buvo siekiama sukurti tam tikrus patogumus ieškovės šeimai. Dėl skolos priteisimo – ieškovė kelia reikalavimą priteisti jai 54 eurų dydžio skolą. Ji nurodo, kad 2016 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį su Viasat dėl jų paslaugų atsakovo turte. Apie sprendimą sudaryti minėtą sutartį ieškovė atsakovo neinformavo ir sprendimą priėmė vienašališkai. Atsakovui šios paslaugos nebuvo ir nėra reikalingos, nes informacinėmis technologijomis niekada nesinaudojo ir nesinaudoja. Ieškovė laisva valia prisiėmė visus įsipareigojimus bei atsakomybę už sutarties sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, todėl atsakovo civilinei atsakomybei kilti nėra teisinio pagrindo.
Atsakovo atstovas globėjas D. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė gyvenimo sąlygas gerino siekdama patenkinti savo ir savo nepilnamečių vaikų poreikius. Namas, kuris priklauso atsakovui ir kuriame gyveno ieškovė su vaikais, yra dviejų galų, viename gale gyvena atsakovas su sutuoktine, o kitame gale gyveno ieškovė su šeima. Dėl to mano, kad atsakovas nėra atsakingas už ieškovės patirtą neturtinę žalą, nuostolius, turto pagerinimą ir skolas. Jam pačiam teko padėti remontuoti namo dalį, kuriame gyveno ieškovė, tačiau jis negali nurodyti, kieno lėšomis buvo atliekamas remontas. Jam neteko matyti, kad iki 2015 m. namo dalyje, kurioje gyveno atsakovas su sutuoktine, būtų daromi kažkokie remonto darbai. Jo žiniomis, traktoriukas vejai pjauti buvo pirktas už ūkininko Vasiliausko atsakovui paskolintus pinigus. 2015 m. atsakovo sveikatos būklė buvo prasta, nes jis sirgo, mažai vaikščiojo ir judėjo tik po namus, namų ūkio darbų nebedirbo. Sutinka su visais atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais.
Liudytojas B. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra jo buvusi sutuoktinė, o atsakovas yra jo tėvas. Jis su ieškove santuokoje pragyveno nuo 1996 metų iki 2015 m. vasario 20 d. Gyveno jo tėvams priklausančiame name. Namas yra senas, 1934 metų statybos, todėl jam reikėjo kapitalinio remonto – reikėjo keisti balkius, šiltinti namą, pakeisti langus, pakeisti grindis ir pan., visi šie darbai buvo vykdomi 2008-2011 metais už jo tėvų lėšas. Jam nėra žinoma, kad ieškovei jos tėvai būtų davę pinigų namo remontui. Valymo įrengimai buvo įrengti už jų bendrus pinigus, dar ir jo tėvai prisidėjo. Vonios kambarys buvo įrengtas už jo tėvų pinigus. Visi daiktai iš vonios kambario buvo išvežti pas ieškovę, nes jie taip buvo susitarę. Traktoriukas vejai pjauti buvo pirktas už jo tėvų duotus pinigus. Reikalingą pinigų sumą tėvai buvo pasiskolinę iš ūkininkės S. V.. Nutraukiant jo ir ieškovės santuoką, nebuvo jokio ginčo dėl namo pagerinimo išlaidų pasidalinimo. Jo žiniomis, ieškovė įsigijo kitą namą ir su vaikais išsikraustė iš jo tėvo namo. Jis iš anksto nebuvo informuotas, kad ji žada išsikelti, jo tėvas taip pat apie tai nebuvo informuotas. Jo tėvas J. D. niekaip nevertino ieškovės ir vaikų išėjimo iš jų namų, pasakė – „Išėjo, tai išėjo“, jie ieškovės su vaikais nevarė iš namų. Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovė su vaikais išsikeltų iš jo tėvų namų. J. D. taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kurie skatintų ieškovę su vaikais išsikelti iš pastarojo namo, tėvas atvirkščiai norėjo kuo dažniau matytis su anūkais, tačiau ieškovė neleido. Ieškovei išsikėlus iš jo tėvo namų, tėvas patyrė nepatogumų, nes ieškovė neatidavė raktų nuo antros namo dalies, todėl atsakovas negalėjo naudotis patogumais, be to, atsakovas turėjo mokėti rinkliavą už šiukšles. Ieškovei nebuvo siunčiamas joks raštas/raginimas, kad pastaroji pakeistų savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Nei jo tėvas, nei jo motina nesinaudojo ir nesinaudoja Viasat palydovine sistema, nes ji yra sugadinta. Šiuo metu namo gale, kuriame gyveno ieškovė su vaikais, gyvena jo mama.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vykstant teismų procesui nepilnamečiai vaikai Ž., T. ir G., patyrė daug išgyvenimų, kurie atsiliepė suprastėjusiais mokymosi rezultatais. T. ir G. lankėsi pas psichologą. Jų išsikėlimas gyventi į kitą gyvenamąją vietą nebuvo geranoriškas, tai buvo atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų išgyvenimus ir jų psichologinę savijautą. Būtent, atsižvelgiant į tai, ir rekomenduojant specialistams, ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsikėlė gyventi atskirai, kad nepilnamečiai vaikai nebepatirtų psichologinių išgyvenimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad:
- 2015 m. vasario 2 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria atsakovas prisiėmė pareigą suteikti savo vaikaičiams gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu garantuoti normalias gyvenimo, mokymosi ir vystymosi sąlygas, be to, atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei ir jos vaikams nemokamai neterminuotai panaudos pagrindais naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, išvardintomis sutartyje; ieškovė buvo atleista nuo pareigos atlyginti ar kompensuoti elektros energijos sąnaudas, šiukšlių išvežimo sąnaudas bei gyvenamosios patalpos apšildymo sąnaudas; šalys susitarė, kad panaudos sutartis gali būti nutraukta įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka arba šalių susitarimu, arba ieškovei įsigijus kitą gyvenamąjį būstą;
- 2016 m. birželio 21 d. ieškovė, kaip nuomininkė, su V. R., kaip nuomotoju, sudarė namo nuomos sutartį, pagal kurią V. R. iki 2017 m. birželio 21 d. perdavė ieškovei valdyti ir naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini);
- 2016 m. spalio 13 d. ieškovė ir jos vaikai savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl neturtinės žalos
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo jos ir jos nepilnamečių vaikų naudai priteisti po 500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto panaudos sutarties nutraukimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Ieškovė laiko, kad panaudos sutartis buvo nutraukta ir jos bei vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys buvo panaikinti neteisėtai, be jokio raštiško įspėjimo. Dėl kaltų atsakovo ir jo šeimos narių veiksmų ieškovė ir jos vaikai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, jie buvo žeminami įvairiausiais žodžiais, bijojo netekti socialinių garantijų, priversti išsikelti iš atsakovo namų, neturėjo kur gyventi, apsigyveno name, kuris buvo avarinės būklės.
Taigi, byloje keliamas panaudos sutarties nutraukimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo teisėtumo klausimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.641 straipsnyje yra numatyti panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai, be to, panaudos sutarties šalys sutartyje gali numatyti ir kitus sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus. Kaip matyti iš 2015 m. vasario 2 d. panaudos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, šalys sutarė, kad panaudos sutartis gali būti nutraukta panaudos gavėjai, t. y. ieškovei, įsigijus kitą gyvenamąjį būstą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė, siekdama apsaugoti savo vaikus ir būdama patarta Vaiko teisių apsaugos specialistų, asmeniškai ir vienašališkai priėmė sprendimą išsikelti iš atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies, 2016 m. birželio 21 d. sudarė namo nuomos sutartį ir apsigyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Visus šiuos veiksmus ieškovė atliko apie tai nepranešusi atsakovui, gyvenamojo namo dalies, kuria naudojosi panaudos pagrindais, savininkui, ką patvirtino tiek pati ieškovė, tiek atsakovas, tiek liudytojas B. D.. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad pati ieškovė inicijavo panaudos sutarties nutraukimą, nes apsigyveno kitoje gyvenamojoje vietoje, kas laikytina kito gyvenamojo būsto įsigijimu, todėl laikytina, kad panaudos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta teisėtai.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustatė, kad deklaravimo duomenys keičiami, taisomi ir naikinami, jeigu patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovė 2016 m. birželio 21 d. pasirašė namo nuomos sutartį ir išsikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ji išvyko iš gyvenamosios vietos, kurioje buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Atsakovas, būdamas gyvenamosios namo dalies, kurioje gyveno ir savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ieškovė, savininku bei dėl ieškovės išsikėlimo iš gyvenamosios vietos patirdamas nepatogumus (ieškovė neatidavė gyvenamosios dalies raktų, atsakovas turėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą), įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į deklaravimo įstaigą, t. y. seniūniją, prašydamas panaikinti ieškovės ir jos vaikų deklaravimo duomenis, t. y. ieškovės ir jos vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo panaikinti teisėtai.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei kilti būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą.
Ieškovė nei savo ieškinyje, nei teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai nurodyti, kokiais neteisėtais atsakovo veiksmais, jai ir jos nepilnamečiams vaikams buvo padaryta turtinė žala. Ieškovė nurodė, kad atsakovo sūnus B. D. ir pastarojo sugyventinė ją ir jos vaikus žemindavo, šmeiždavo, kaltindavo nebūtais dalykais, dėl ko ji su vaikais buvo priversta išsikelti iš atsakovui priklausančio gyvenamojo namo dalies. Tačiau atsakovas negali atsakyti už suaugusio savo sūnaus B. D. galimai įvykdytus veiksmus. Taigi, ieškovė neįrodė, kad atsakovas atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, kartu ieškovė neįrodė ir atsakovo kaltės.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nurodė, kad ji ir jos nepilnamečiai vaikai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, buvo žeminami įvairiausiais žodžiais, bijojo netekti socialinių garantijų, buvo priversti išsikelti iš atsakovo namų, neturėjo kur gyventi ir t. t. Tačiau šių teiginių ieškovė neįrodė jokiais objektyviais duomenimis – neįrodė, kad iš tiesų ji ir jos vaikai buvo žeminami, nepateikė jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad tuo metu vaikai turėjo psichologinių problemų, kad kreipėsi į specialistus ir pan.
Taigi, ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės, neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti tenkinamas.
Dėl nuostolių
Ieškovė iš atsakovo taip pat reikalauja priteisti 1686,39 Eur nuostolių, susijusių su naujos gyvenamosios vietos pritaikymo gyvenimui išlaidomis. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovui ir jo šeimos nariams dedant pastangas, kad ieškovė su vaikais paliktų atsakovo namus, ji su vaikais buvo priversta išsikelti. Socialinio būsto ieškovė negavo, todėl nuomai susirado gyvenamąsias patalpas, kurios buvo avarinės būklės ir jas teko remontuoti. Namo remontui išleido 1686,39 Eur. Ieškovės teigimu, šie nuostoliai atsirado tik dėl kaltų atsakovo veiksmų, nes jei jis nebūtų jos ir vaikų išvijęs iš savo namų ir panaikinęs gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, ji šių išlaidų nebūtų patyrusi.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovė asmeniškai ir vienašališkai priėmė sprendimą išsikelti iš atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies, 2016 m. birželio 21 d. sudarė namo nuomos sutartį ir apsigyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas išvijo ieškovę ir jos vaikus iš jam priklausančio gyvenamojo namo dalies, taip pat buvo nustatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo panaikinti teisėtai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teikti, kad atsakovas privalo ieškovei atlyginti jos patirtas naujos gyvenamosios vietos pritaikymo gyvenimui išlaidas, todėl ir šis ieškovės reikalavimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl kompensacijos už turto pagerinimą
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 5099,89 Eur kompensacijos, atsiradusios dėl atsakovo turto pagerinimo. Ieškovė savo tokį reikalavimą motyvuoja tuo, kad ji panaudos pagrindais 19 metų gyvendama atsakovui priklausančio namo dalyje, savo ir savo tėvų lėšomis pagerino atsakovo turtą, todėl turi teisę į kompensaciją. Ieškovė nurodo, kad savo ir tėvų lėšomis pagerino atsakovo turtą: įrengė biologinius valymo įrenginius už 1708,89 Eur, už 2091 Eur nupirko traktoriuką vejai pjauti bei atsakovo namuose paliko dvi šildymo krosneles, kurių vertė 1300 Eur.
Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).
Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Panaudos gavėjas turi pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti.
Dėl biologinių valymo įrenginių – ieškovė teigia, kad šie įrenginiai buvo įsigyti ir jų montavimo darbai atlikti už jos ir jos tėvų pingines lėšas, o šiems teiginiams patvirtinti ieškovė pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad V. Č. 2008 m. rugpjūčio 19 d. į ieškovės banko sąskaitą pervedė 5000 Lt, o 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2000 Lt, pateikė 2008 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje bendra biologinių valymo įrenginių ir jų montavimo darbų kaina yra 5650,22 Lt, pateikė 2018 m. liepos 14 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad sumokėjo 2500 Lt avansą už renginius, ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad sumokėjo likusius 3150,22 Eur už įrenginius ir jų montavimo darbus, taip pat pateikė 2008 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad buvo perkami daiktai vonios įrengimui. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos tėvo jai į sąskaitą pateikti pinigai buvo panaudoti būtent biologinių valymo įrenginių įsigijimui ir jų montavimo darbams, o ne, pavyzdžiui, vonios įrengimui. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų apie jos tuometinę turtinę padėti, ar ji turėjo ir ar galėjo sau leisti tokias išlaidas. Kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Dėl traktoriuko vejai pjauti – visų pirma, verta pažymėti, kad traktoriukas vejai pjauti nelaikytinas daiktu, kuris panaudos pagrindais buvo perduotas atsakovo ieškovei, o jo įsigijimas nepagerino daikto, t. y. gyvenamojo namo dalies. Ieškovė, įrodinėdama, kad ji už savo ir jos tėvų pinigus įgijo šį traktoriuką, pateikė traktoriuko pirkimo kvitą ir garantinį pasą, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad šį traktoriuką ieškovė įsigijo už asmenines lėšas. Tai patvirtina ir atsakovo pateikta 2015 m. liepos 5 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad S. V. paskolino atsakovui J. D. 2000 eurų žemės ūkio paskirties padargo (vejos traktoriaus) įsigijimui, J. D. patvirtino, kad pinigus gavo.
Dėl šildymo krosnelių – iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-273-959/2015, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo sūnaus B. D. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, matyti, kad šalys pripažino, kad santuokos metu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė šildymo krosnelę „Austroflamm“, kurios vertė 1000 eurų, ir šildymo krosnelę „Vermont Castings“, kurios vertė 300 eurų. Nutraukiant santuoką šalys sutarė, kad V. D. asmeninėn nuosavybės pereina ½ dalis paminėtų šildymo krosnelių, o kitą dalį krosnelių B. D. perduoda savo vaikams, kaip išlaikymą turtu. Taigi, šildymo krosnelės, kurių vertę ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, aukščiau minėtu sprendimu buvo priteista ieškovės ir jos vaikų nuosavybėn, todėl ji turi vykdyti teismo sprendimą ir atsiimti jai ir jos vaikams priklausančias krosneles.
Iš aukščiau nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Dėl skolos
Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 54 Eur skolos, kuri susidarė ieškovei mokant už Viasat teikiamas paslaugas, kuriomis naudojasi atsakovas ir jo šeimos nariai.
Iš ieškovės pateikto 2016 m. balandžio 28 d. priedo prie Viasat sutarties matyti, kad ieškovė 2016 m. balandžio 28 d. su Viasat pasirašė sutartį dėl „Viasat Startas“ paslaugų teikimo adresu – (duomenys neskelbtini), 24 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė minėta sutartimi įsipareigojo Viasat mokėti mokesčius už jai teikiamas paslaugas, t. y. 3,99 Eur „Viasat Startas“ mokestį ir 1,42 Eur kortelės aptarnavimo mokestį.
Sutartines prievoles asmenys privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytas terminais. Teisines pasekmes sutarties vykdymas/nevykdymas sukelia tik sutarties šalims. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Viasat teikiamomis paslaugomis naudojosi atsakovas ar jo šeimos nariai, kaip ir nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovas turėtų jai atlyginti 54 Eur skolą. Be to, aukščiau minėtame 2016 m. balandžio 28 d. priede prie Viasat sutarties nurodytas ieškovės, kaip klientės, numeris yra 942120, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad išsikėlusi gyventi į (duomenys neskelbtini), ji su Viasat pasirašė naują paslaugų sutartį, iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ji, mokėdama Viasat už suteiktas paslaugas, mokėjimo paskirtyje nurodo 9421208, taigi, iš šių duomenų yra neaišku, pagal kokią sutartį ieškovė mokėjo Viasat už suteiktas paslaugas – pagal senąją ar naujai sudarytą, o jei ieškovė būtų sudariusi dvi sutartis su Viasat, tai jos banko sąskaitos išraše matytųsi abu mokėjimai, pagal abejas sutartis. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 54 Eur skolos priteisimo iš atsakovo taip pat yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytus motyvus ir aplinkybes, ieškovės ieškinys yra atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas Valdas Falkauskas, kuriam atsakovo įgaliotas asmuo, t. y. B. D., sumokėjo 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmetamas, iš ieškovės atsakovui priteistini 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina pusė byloje mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 94 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. D. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. D. naudai.
Priteisti iš ieškovės V. D., 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.