Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas 62011003328, gimęs 1972-03-16 Gruzijoje, Gruzijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Frunzės g. 54, Gutauta m., Gruzijos Respublikoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį, 291 straipsnio 1 dalį;

Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1969-11-24 Gruzijoje, Gruzijos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Apchazebskaja g. 35, Tbilisi m., Gruzijos Respublikoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį, 291 straipsnio 1 dalį. Teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji D. M. ir Z. G., veikdami kaip bendravykdytojai bendrininkų grupėje, 2011-12-10 vakare iki 21.00 val., tikslus laikas nenustatytas, Šalčininkų rajone, Versekėlės kaimo ribose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr.0502 ir Nr.0503, tyčia neteisėtai, tai yra neturėdami Lietuvos Respublikos vizos ar kito leidimo atvykti į Lietuvą bei neleistinoje vietoje, tai yra ne per pasienio ar muitinės kontrolės punktus, pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidami iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų lapkritį iš Maskvos traukiniu atvyko į Brestą, iš kur apie 15 kartų bandė patekti į Lenkiją, bet buvo grąžinamas Lenkijos pasienio pareigūnų. Breste susipažino su Z. G., su kuriuo nutarė nelegaliai pereiti sieną į Lietuvą. Tuo tikslu gruodžio 9 traukiniu atvažiavo į Lydą, iš kur automobiliu nuvažiavo į kažkokį kaimą, iš kurio pėsčiom per mišką nuėjo link Lietuvos valstybės sienos. Po mišką vaikščiojo apie parą, ieškodami sienos, kol gruodžio 10 vakare atėjo į kaimą, kur pamatę automobilį su lietuviškais numeriais, suprato, kad randasi Lietuvoje. Kaime vaikino paprašė iškviesti pasieniečius. Vaikinas kažkur skambino ir maždaug po pusvalandžio kaime pamatė policininkus, pas kuriuos jie nuėjo. Po kiek laiko atvažiavo pasieniečiai ir juos nuvežė į užkardą. Į Lietuvą atvyko prašyti prieglobsčio, nes Gruzijoje gyventi nesaugu dėl karo veiksmų.

Kaltinamasis Z. G. kaltu prisipažino visiškai ir iš esmės davė analogiškus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta faktiniais duomenimis, nustatytais įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolais (b.l. 41-44, 45-48), asmens kratos protokolais (b.l.5, 16), apžiūros protokolu (b. l. 73-77), laikino sulaikymo protokolais (b. l. 6, 17), liudytojų E. B., V. D., J. K., M. K. bei D. B. parodymais. Tarp kaltinamųjų nurodytų aplinkybių ir paminėtų įrodymų nėra prieštaravimų, šie įrodymai smulkiai neanalizuojami.

Tokiu būdu kaltinamųjų kaltė padarius nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamieji pripažino, kad jie žinojo, kad neteisėtai pereina Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir to siekė, nes kitaip jie nebūtų įleisti į Lietuvą, tai yra veikė su tiesiogine tyčia, todėl jų veika kvalifikuotina pagal LR BK 291 straipsnio 1 dalį. Nėra pagrindo jų atžvilgiu taikyti LR BK 291 straipsnio 2 dalį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes patekus į Lietuvą jie nedeklaravo tikslo prašyti Lietuvoje prieglobsčio. Tai jie ketino padaryti Lenkijoje, tačiau nebuvo įleisti į jos teritoriją, dėl ko ir nutarė neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kad po to būtų lengviau patekti į Lenkiją. Kaltinamieji tik ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl prieglobščio jiems suteikimo. Kaltinamieji D. M. ir Z. G. darant nusikaltimą bendrininkų grupėje veikė kaip bendravykdytojai, todėl jų veikos nereikia papildomai kvalifikuoti pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į tai, jog jie padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo ir tai yra kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Savo veiksmais kaltinamieji nepadarė žymios žalos Lietuvos valstybei bei žmonėms, jie anksčiau nebuvo teisti bei traukiami administracinėn atsakomybėn, todėl yra pagrindas skirti jiems areštą, atsižvelgiant į sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais, teismas

NUSPRENDŽIA:

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir, taikant Baudžiamojo kodekso 49 straipsnį, skirti jam 62 parų arešto. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2011-12-11 iki 2012-02-10 imtinai bei nuo nuosprendžio paskelbimo dienos D. M. laikyti atlikusiu paskirtą bausmę. Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir D. M. paleisti iš suėmimo teisiamojo posėdžio salėje.

Z. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir, taikant Baudžiamojo kodekso 49 straipsnį, skirti jam 62 parų arešto. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2011-12-11 iki 2012-02-10 imtinai, bei nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Z. G. laikyti atlikusiu paskirtą bausmę. Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir Z. G. paleisti iš suėmimo teisiamojo posėdžio salėje.

Grąžinti D. M. ir Z. G. jų dokumentus ir asmeninius daiktus, paimtus kratų metu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.