- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-410-361-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00007-2007-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Violeta Miliuvienė, Linas Pauliukėnas
- Kaltinamasis
- L. J.
- Nukentėjusysis
- Z. T.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
Teisėja D. Valošinaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00007-2007-2
2012 m. birželio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiu nukentėjusiosios Z. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. J. turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. buvo kaltinama, bet išteisinta dėl to, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės Z. T. turtą – 92 000 Lt – ir svetimą Z. T. didelės vertės turtinę teisę, t. y. teisę į butą – (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 000 Lt, o būtent: ji, turėdama tikslą įgyti svetimą turtą ir svetimą turtinę teisę, apgaule, t. y. piktnaudžiaudama pasitikėjimu, žinodama, kad jos motina Z. T. ketina įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį pardavėjai 2005 m. lapkričio mėnesį, tiksli data nenustatyta, sumokėjo rankpinigius – 2000 Lt, ji, Z. T. nežinant ir nuslepiant nuo jos, buto pardavėjai O. Š. save pateikusi kaip Z. T. atstovę ir taip ją suklaidinusi, 2005-12-08 Klaipėdos 5-ajame notarų biure savo vardu su buto pardavėja O. Š. pasirašė buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. R5-17002, pagal kurią ji nusipirko butą (duomenys neskelbtini), už 100 000 Lt, už kurį atsiskaitė turėtais Z. T. pinigais 90 000 Lt ir butą 2005-12-15 įregistravo savo vardu.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji Z. T. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei L. J. pripažinti kalta padarius BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir ją nuteisti. Apeliantė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, įrodantys jos mokumą, ir 2005 m. dėl uždarbio iš sandorių, asmeninių santaupų ji turėjo pakankamai lėšų buto (duomenys neskelbtini) pirkimui. Be to, surinkti duomenys ir apie L. J. bei S. J. turinę padėtį – registruotiną turtą, pinigines lėšas, paskolą, gautas pajamas iš veiklos pagal liudijimą. Kyla klausimas, kada ir iš kokių lėšų buvo grąžinta 160000 Lt paskola, arba koks J. turtas buvo perleistas skolai padengti, taip pat iš kokių lėšų nupirkti ir suremontuoti butai (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji Z. T. apeliaciniame skunde teigia, kad logiška išvada (tai patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai), jog J. savo nelegaliam technikos pirkimui– pardavimui naudojo jos lėšas, gautas už nekilnojamojo turto sandorius, taip pat A. J. J. pinigus, žadėdami jas abi iki mirties išlaikyti, todėl A. J., tėvui mirus, atsisakė paveldėjimo teisės į sodą S. J. naudai, pastarajam dar padovanojo sodybą (duomenys neskelbtini), ir davė pinigų buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, kurį L. J. reikalavimu užrašė S. J. vardu. Apeliantė pažymi, kad S. ir L. J. veiksmai jai ir A. J. J. nesukeldavo nepasitikėjimo dėl savo ateities, nes santykiai šeimoje buvo geri. Viskas pasikeitė 2006 metais, praėjus vieneriems metams po S. J. dingimo be žinios. L. J. pakeitė gyvenimo būdą ir į namus atėjo gyventi jos draugė I. P.. Kilus nesutarimams su artimaisiais, L. J. nesugebėjo rasti civilizuotos išeities iš susidariusios keblios situacijos. Z. T. nurodo, kad sužinojusi, jog dukra L. J. pardavė techniką, kurios pirkimui buvo panaudoti jos, Z. T., pinigai, pradėjo ieškoti sau kito būsto, o jai radus butą (duomenys neskelbtini), pasirašius preliminariąją sutartį ir sumokėjus 2000 Lt rankpinigių O. Š., L. J. iš savanaudiškų paskatų, paslapčia, draugės I. P. patarimu, už motinos pinigus apgaule notariškai įformino buto pirkimą ne mamos, o savo vardu. Į tą apleistą butą, kuriam reikėjo remonto, išėjo gyventi ir darė remontą ji, Z. T.. Tada prasidėjo nesutarimai dėl L. J. sūnaus, dėl to kerštaudama L. J. iškraustė A. J. J. iš už pastarosios pinigus pirkto buto, bandė daryti įtaką dėl palankių parodymų davimo, todėl teismui buvo pateiktas A. J. J. pareiškimas (b. l. 105–107, t. 5). Apeliantė taip pat nurodo, kad, kai vaiko teisių apsaugos tarnyba 2007-05-21 sprendimu tenkino L. J. prašymą leisti atiduoti jos sūnų V. J. močiutei ir informavo motiną apie tai, kad taip Z. T. tampa vaiko globėja ir iki jo pilnametystės ji turės teisę disponuoti jo po tėvo mirties paveldėtu turtu, tada L. J. ir pradėjo „fabrikuoti“ prieš savo motiną baudžiamąsias bylas (dėl terorizavimo, vagystės, vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, I. P. turto sugadinimo) tam, kad sudarytų įvaizdį, jog jos elgesys akivaizdžiai prieštarauja gerai moralei ir ji negali būti paskirta anūko globėja.Visos bylos nagrinėjimas paremtas S. J. įrašu jo užrašų knygelėje, kur jis savo ranka pažymėjo „Ošvienės 90000 litų“. L. J. suranda vis naujų liudininkų, kurie „girdėjo arba matė kad minėtą sąsiuvinį turi Z. T.“. Visi liudytojai patvirtino, kad S. J. tikrai naudojo jos, Z. T., pinigus, bet kaip papildomas to fakto rašytinis įrodymas ir yra jo ranka padarytas įrašas „Ošvienės 90000 litų“. Teismui yra pateikta advokatės Baranauskienės šio įrašo patvirtinta kopija, bet nesuprantama, dėl kokių priežasčių yra abejojama advokatės sąžiningumu.
Apeliantė taip pat teigia, kad dukra ją bandė kelis kartus priverstinai iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), norėjo padaryti psichine ligone (mušė, grasino nužudyti arba kitaip sunkiai sutrikdyti sveikatą, terorizavo, gąsdino uždarysianti į psichiatrinę ligoninę, sudarė atmosferą, vedančią prie savižudybės), Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta ir privataus kaltinimo byla Nr. PK-911-795/2010, kurioje L. J. prašymu sudaryta taikos sutartis. Apeliantė nurodo, kad teismui gerai buvo žinoma tikra konflikto priežastis, nes jis tenkino kaltinamosios advokato prašymą. Matė, kad kaltinamoji bei jos gynėjas padaro viską tam, kad ši byla nebūtų nagrinėjama viešai. Teismas turi tokią teisę – motyvuota teismo nutartimi teismo posėdžius paskelbti uždarais — žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį. Manytina, kad nagrinėjama byla neatitiko nė vieno iš minėtų kriterijų, todėl apribojimai pažeidė proceso viešumo ir lygiateisiškumo principą.
Nukentėjusioji Z. T. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas daugiausia vadovaujasi I. P. duotais parodymais, kuri nėra tinkama liudytoja, nes yra šališka. Ji yra kaltinamosios gyvenimo draugė, o savo žodžių apie paskolintus S. J. 50 000 eurų ji nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais. I. P. iki šios dienos oficialiai yra santuokoje su A. P., kuris yra valstybės tarnautojas ir privalo kasmet deklaruoti savo ir šeimos pajamas, bet teismas nepareikalavo iš liudytojos jokių tai įrodančių dokumentų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-29 nutartimi patenkino jos, Z. T., skundo ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-11-17 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2008-12-08 nutarimą. Minimoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį, jog nutraukiant ikiteisminį tyrimą prokurorai be pagrindo neįvertino liudytojos O. Š. parodymų dėl sandorio sudarymo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu prokurorų įrodymų vertinimo klaidas. Liudytojos O. Š. parodymų nelygino ir nevertino su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodo, kad sutiko su valstybės kaltintojo siūloma bausme ir dėl bausmės dydžio apeliaciniame skunde nepasisako.
Atsikirtimu į nukentėjusiosios apeliacinį skundą L. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, teigia, kad apeliantės teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti, yra tik įvykių interpretacija, apeliantė savaip aiškina su šia byla nesusijusią bylą Nr. PK-911-795/2010 dėl S. J. dingimo administracinėje byloje priimtus sprendimus. Apeliantė tvirtina, kad 1999–2005 metais tariamai uždirbo 284 000 Lt, tačiau byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pati nurodė, kad vienintelės jos pajamos buvo gaunama pensija, pajamų butui pirkti ji neturėjo, apie tariamai turėtas šimtatūkstantines pinigų sumas net neužsiminė, šios sumos nebuvo deklaruotos. Nurodė, kad butai buvo perkami ir remontuojami už žento pinigus, iš perparduotų butų gautas pelnas buvo žento biznis, tik jis, norėdamas išvengti mokesčių, šį verslą vykdė uošvės vardu. Be to, nepaneigta prielaida, kad dalis nekilnojamojo turto buvo pirkta (parduota) nurodant, kaip tuo metu buvo populiaru, netikras nekilnojamojo turto kainas, tai akivaizdžiai įrodo (duomenys neskelbtini), buto pardavimo, (duomenys neskelbtini) buto pirkimo pavyzdys. Z. T. niekada neteigė, kad turėjo pinigų butui (duomenys neskelbtini) pirkti, o nuolat tvirtino ir tvirtina, kad butas buvo pirktas už sutartyje nurodytą kainą — 100 000 litų, nors ji tuo metu maksimaliai turėjo tik 90 000 litų, ir neturėjo lėšų ginčo butui įsigyti. Apeliaciniame skunde, remiantis deklaracija, keliama nauja, ikiteisminio tyrimo metu nenagrinėta versija apie J. turėtą nelegalų verslą (technikos pirkimą–pardavimą) ir 160 000 Lt paskolą. Kaip matyti iš byloje pateiktų deklaracijų, J. 2003 m. turėjo pasiskolinę iš E. Ž. 80 000 Lt, iš V. V. – 70 000 Lt, iš N. J. – 10 000 Lt. Paskolos buvo siejamos su namo (duomenys neskelbtini), perdavimu ir nei su Z. T., nei su nagrinėjama byla neturi jokio ryšio. Apeliantė nebendradarbiavo su pareigūnais, nepateikė S. J. sąsiuvinio originalo, siekiant išsiaiškinti, ar užrašas „Litai osvėnes 90 000“ nėra suklastotas, ar tai nėra kito asmens prierašas. Visuose 36-iuose sąsiuvinio lapuose skaičiavimų sumos atitinka idealiai, tik ginčo lape dėl 90 000 Lt sumos ji nesutampa nei horizontaliai, nei vertikaliai, nors be šio užrašo skaičiavimai idealiai sutampa, tai įrodo, kad šis įrašas padarytas vėliau. Akivaizdžiai skiriasi ir skaičius 9 nuo kitų S. J. rašytų devynetų. Ginčas tegali būti vertinamas kaip eilinis civilinis ginčas dėl turto, tai įrodo pačios apeliantės iškelta civilinė byla Nr. 2-103-255/2009 L. J. ir dėl kitų tarpusavio ginčų iškeltos bylos.
Teismo posėdyje išteisintoji, jos gynėjas, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl L. J. kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.
L. J. buvo kaltinama apgaule įgijusi didelės vertės svetimą turtą – 92000 Lt ir svetimą didelės vertės turtinę teisę – teisę į butą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai ir išsamiai išdėstyta, kodėl nėra pagrindo manyti, jog L. J. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kolegija su šiais motyvais sutinka. Z. T. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas vadovavosi daugiausia šališkais I. P. parodymais, nevertino O. Š. parodymų su kitais, tačiau tokie argumentai visiškai nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino ištirtų įrodymų visumą, juos gretino tarpusavyje, nė vieniems neteikdamas išskirtinės reikšmės.
Nors apeliaciniame skunde Z. T. teigia, kad L. J. už motinos pinigus apgaule notariškai įformino buto pirkimą savo, o ne mamos vardu, tačiau tokių teiginių byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Pati L. J. kategoriškai neigia, jog butą (duomenys neskelbtini) pirko už motinai priklausančias lėšas. Teisme apklausta Z. T. pripažino, jog suprato, kad jos 90000 Lt žentas S. J. investavo į verslą, po S. J. dingimo verslą paveldėjo dukra. Liudytojai A. T., R. A., A. T., I. K., O. K. teisme patvirtino žinoję, kad S. J. į verslą buvo investavęs Z. T. pinigus (90000 Lt). Šią aplinkybę kaip tik patvirtina S. J. sąsiuvinio kopija, iš kurioje esančio užrašo „S. Litai osvėnės 90000“, vertinant su apklaustų asmenų parodymais, galima spręsti, jog jis buvo paėmęs pinigų iš Z. T.. Taigi akivaizdu, jog L. J. fiziškai netgi negalėjo pasisavinti Z. T. pinigų, kadangi šie buvo investuoti. Byloje nėra duomenų, kad L. J. būtų kaip nors susijusi su 90000 Lt paėmimu. Jeigu Z. T. turi pretenzijų dėl į buvusį J. verslą investuotų pinigų, tai siekdama atgauti šias lėšas, tai turi daryti civilinio proceso tvarka. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, jog Z. T. būtų turėjusi kitą didelę sumą pinigų nei tie, kurie, sprendžiant iš apklaustų asmenų parodymų, žento galėjo būti investuoti į verslą, ir kuriuos, kaip bando teigti apeliantė, L. J. pasisavino. Skundžiamame nuosprendyje remiantis ištirtais įrodymais motyvuotai išaiškinta, kodėl nėra pagrindo manyti, kad Z. T., nesusigrąžinusi į J. verslą investuotų pinigų, neturėjo finansinių galimybių įsigyti iš O. Š. butą (duomenys neskelbtini). Kolegija su šiais argumentais sutinka. Iš pačios Z. T. bei kitų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad pagrindines lėšas, iš kurių Z. T. norėjo įsigyti butą (duomenys neskelbtini), sudarė 90000 Lt, kurie buvo likę iš anksčiau parduoto buto (duomenys neskelbtini), bei dalį pastarųjų pinigų panaudojus buto (duomenys neskelbtini) pirkimui. Nors apeliantė skunde detalizuoja savo turtinę padėtį, mini pirktus bei parduotus butus, tačiau tokie teiginiai neįrodo jos finansinės galimybės įsigyti didelės vertės turtą. Pati Z. T. teisme paaiškino, jog J. perparduodavo butus, kuriuos įgydavo Z. T. vardu, ji į J. pelną nepretendavo (b. l. 28, t. 4). Vadinasi, nėra įrodyta, jog Z. T. būtų turėjusi tokį didelių pajamų šaltinį, kad būtų galėjusi, net ir neatgavusi galbūt į J. verslą investuotų lėšų, įsigyti brangų nekilnojamąjį turtą. Vertinant išdėstytų aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. J. nepasisavino Z. T. 92000 Lt.
Kaip minėta, L. J. buvo inkriminuojamas ir turtinės teisės į butą pasisavinimas apgaule, tačiau ir dėl šios kaltinimo dalies L. J. pagrįstai išteisinta. Iš bylos duomenų (rankpinigių sutarties – b. l. 8, t. 1; Z. T., O. Š. parodymų) matyti, jog Z. T. butą (duomenys neskelbtini) pardavinėjusiai O. Š. sumokėjo 2000 Lt rankpinigių. Faktinės aplinkybės patvirtina, jog sutartį dėl buto pirkimo sudarė ne Z. T., o L. J.. Buto pardavėja O. Š. teisme paaiškino, kad atvykus pas notarą dėl buto pirkimo Z. T. nebuvo, o buvo jos dukra L. J., kurią buvo mačiusi, kai abi su mama buvo atėjusios apžiūrėti buto, L. J. pasakiusi, jog mama susirgo, todėl pas notarą neatvyko. Taigi iš parodymų matyti, kad O. Š. aiškiai suprato, su kuo sudaro buto pirkimo–pardavimo sutartį ir dėl pirkėjo tapatybės suklaidinta nebuvo, pinigus už parduodamą turtą taip pat gavo. Aplinkybė, kad butas parduotas buvo ne Z. T., su kuria buvo sudaryta rankpinigių sutartis, o dukrai L. J., nesuteikia pagrindo teigti, kad galėjo būti padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai paaiškinta rankpinigių funkcija ir, remiantis išaiškinimu, teisingai atkreiptas dėmesys, kad vien tai, jog Z. T. sumokėjo O. Š. rankpinigius, nereiškia, jog jau įgijo teisę į butą, o Z. T. neturint tokios turtinės teisės, L. J. jos niekaip ir negalėjo įgyti. Jeigu Z. T. buto pardavėjai turi pretenzijų dėl rankpinigių sutarties nesilaikymo, tokio pobūdžio ginčai taip pat yra sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Apeliantė skunde mini jos ir L. J. konfliktus, taip pat pastarosios nesutarimus su sūnumi, A. J. J., kitas nagrinėtas bylas, tačiau Z. T. dėstomi L. J. nesutarimai su artimaisiais neturi reikšmės vertinant, ar šiuo konkrečiu atveju ji galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Z. T. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl uždarų posėdžių buvo pažeisti proceso viešumo ir lygiateisiškumo principai. Tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas sprendė klausimą dėl bylos nagrinėjimo teisme viešumo bei 2010-10-13 nutartimi nutarė bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje (b. l. 25, t. 4). BPK numato teismui teisę nuspręsti bylas teisme nagrinėti neviešai (BPK 9 str.), tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo, taigi šiuo atveju BPK normos pažeistos nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiosios Z. T. apeliacinį skundą atmesti.