Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovės R. J. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. J. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui E. J. ir jo atstovei advokatei Nijolei Gaižutienei, o ieškovei R. J., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, D. J., trečiojo asmens Lietuvos kredito unijos Utenos kredito unijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. J. bei atsakovo E. J. priešieškinį ieškovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (-ės) kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių bei pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos kredito unijos Utenos kredito unija

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovė R. J. ieškiniu (ir patikslinusi jo reikalavimus) prašė: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; jai palikti ikisantuokinę D. pavardę; priteisti jai iš atsakovo 16.000 Lt piniginę kompensaciją už sūnaus D. išlaikymą už laikotarpį nuo 2009-03-07 iki vaiko pilnametystės; bendrosios .jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalyti taip: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį Daihatsu Cuore, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 800 Lt vertės, automobilį Jeep Cherokee, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 6.000 Lt vertės, šaldiklį Whirpool, kurio vertė – 800 Lt, o jai iš atsakovo priteisti 8.231,50 Lt dydžio kompensaciją. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovė, prašydamos ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, paaiškino, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, t.t. ir abipusės pagarbos pareigą, kurios pažeidimas, ieškovės įsitikinimu, ir buvo pagrindinė jų santuokos iširimo priežastis, nes iki to jie, nors periodiškai pykosi, tačiau susitaikydavo ir gyveno kartu. Po santuokos nutraukimo prašė jai palikti ikisantuokinę pavardę. Kadangi atsakovas yra investavęs į savo motinos turtą jų bendrų santuokinių lėšų, o kilnojamieji daiktai yra palikti atsakovo žinioje, jo motinai priklausančiame name, prašė daiktus palikti atsakovui, o jai priteisti piniginę kompensaciją - 8.231,50 Lt už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį natūra bei į ieškovei svetimą turtą atsakovo investuotas lėšas, grąžintą jo motinos kredito dalį, taip sumažinant jų bendrą turtą. Atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo jau nuo 2009 metų, ji viena vykdė šią pareigą, todėl prašė iš atsakovo jai priteisti 16.000 Lt piniginę kompensaciją už sūnaus D. išlaikymą. Atsakovas be pagrindo į dalintino turto sąrašą įtraukė sūnui priklausančius daiktus. Prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad trečiojo asmens ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nes atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, sūnui, nors šiuo metu jau yra pilnametis, būtina materialinė abiejų tėvų parama.

Atsakovas E. J. priešieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; ieškovei palikti santuokinę pavardę; priteisti iš jo sūnui D. išlaikymą nuo 2012-03-07 iki jo pilnametystės 300,00 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis; bendrosios .jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalyti taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį Audi A4, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 8.000,00 Lt, motociklą CAGIVA Planet 125, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 3.000,00 Lt vertės, 8.810,00 Lt vertės baldus ir kilnojamuosius daiktus (sūnaus kambario baldų komplektą – 1.700,00 Lt, televizorių LG - 800,00 Lt vertės, žurnalinį staliuką 150,00 Lt vertės, sofa-lovą - 900 Lt vertės, šaldiklį Whirpool, 800,00 Lt vertės, rašomąjį stalą, 600,00 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį 2.000,00 Lt vertės, stacionarų kompiuterį – 1.500,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę -100,00 Lt vertės, mobilųjį telefoną – 260,00 Lt vertės), jam asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį Daihatsu Cuore, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (bevertis), automobilį Jeep Cherokee, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 5.000 Lt vertės, 5.450,00 Lt vertės baldus ir kilnojamuosius daiktus (šaldytuvą „Snaigė“ - 800,00 Lt vertės, skalbimo mašiną – 300,00 Lt vertės, televizorių „Aiwa“ - 1.000,00 Lt vertės, televizorių „Vido“ – 500,00 Lt vertės, kambario baldų komplektą -300,00 Lt vertės, lovos čiužinį – 300,00 Lt vertės, grotuvą – 200,00 Lt vertės, dulkių siurblį – 600,00 Lt vertės, treniruoklį -300,00 Lt vertės, žoliapjovę - 600,00 Lt vertės, benzopjūklą - 500,00 Lt vertės, virtuvės komplektą - 50,00 Lt), priteisti iš ieškovės 4.000,00 Lt piniginę kompensaciją už ½ dalį parduoto automobilio, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ir jo atstovė, prašydami ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, paaiškino, kad dėl santuokos iširimo kalta pati ieškovė, kategoriškai nesutinka su tuo, kad tik jis vienas kaltas dėl jų santuokos iširimo. Mano, kad jų santuoka iro pamažu nuo 2009 metų. Jis nepripažįsta pažeidęs abipusės pagarbos pareigą. Atsakovas yra tos nuomonės, kad pagal savo turtinę padėtį ir sveikatos būklę yra pajėgus vaikui mokėti po 300 litų kas mėnesį, todėl nesutinka su trečiojo asmens prašoma priteisti išlaikymo suma, jo darbo užmokestis taip pat gali sumažėti, jis dėl sveikatos būklės gali netekti darbo. Nesutinka su ieškinių reikalavimu mokėti išlaikymo įsiskolinimą, nes ieškovė tvarkė jo pinigines lėšas, tuo metu jokių pretenzijų, kad lėšų nepakanka, nereiškė. Plyteles ir langus pirko iš kredito lėšų, kreditą grąžina jis vienas. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos kredito unijos Utenos kredito unija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad piniginė šalių prievolė trečiajam asmeniui yra solidari.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (-ės) kaltės ir palikti ikisantuokinę/santuokinę pavardę.

Šalių santuoka sudaryta 1993-11-20 Utenos rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.311, šalių sūnus D. J. gimė (duomenys neskelbtini) (13-14 b.l. t.1).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Šeimos santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė 1993-11-20, nuo tada jie įgijo CK III knygoje numatytas teises ir pareigas.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Šalys prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini, konkrečius faktus, kuo pasireiškė kaltė, patvirtina teismo posėdžio protokolo, garso įrašų duomenys, rašytiniai įrodymai.

Šalys nurodė, kad jų santuoka pradėjo irti nuo 2009 metų, o bendras gyvenimas nutrūko nuo 2011 m. rugpjūčio pabaigos, nuo tada jie nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena skyrium.

Ieškovės nuomone, santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes tik jis pažeidė sutuoktinio pareigas - būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės ( LR CK 3.27 str. 1d., 3.30 str. ). Atsakovas santuoką laiko iširusia dėl ieškovės kaltės, nes mano, kad minėtas pareigas pažeidė ji pati, jis abipusės pagarbos pareigos nepažeidė.

Šioje byloje ieškovės ir atsakovo paaiškinimai, jiems detaliai nurodant faktines jų bendro gyvenimo santuokos metu aplinkybes, šalių sūnaus D. J. paaiškinimai (58-59 b.l., t.2), ieškovės liudytojos B. S. parodymai, atsakovo liudytojų G. S., L. G., Z. G. J., R. R., D. V. parodymai (60-62, 77-78 b.l., t.2), atsakovą charakterizuojanti medžiaga (97, 108 b.l., t.1) leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių šeima iro pamažu nuo 2009 metų, o nuo 2011 metų rugpjūčio pabaigos šalys gyvena skyrium dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šie įrodymai, gauti iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinti skyrium ir kaip visetas, neduoda pagrindo padaryti pagrįstą išvadą tik dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės. Abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., išskyrus abipusės pagarbos pareigos pažeidimą, nes byloje ištirti šalių pateikti įrodymai nėra pakankami ir neginčijamai nepatvirtina ieškovės bei atsakovo nurodytų faktų dėl atsakovo šios pareigos pažeidimo ir atsakovo nurodytų faktų dėl ieškovės šios pareigos pažeidimo.

Byloje esantys duomenys nėra pakankami patvirtinti, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2d.), ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant iš dalies.

Ginčas tarp šalių dėl po santuokos nutraukimo paliktinų pavardžių nekilo, todėl atsakovui paliktina jo pavardė – J., o ieškovei, jos pageidavimu, paliktina ikisantuokinė pavardė – D. (LR CK 3.69 str. 1 dalis).

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

Bylos nagrinėjimo metu šalių sūnus tapo pilnametis, todėl teismas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove nebepasisako, toks reikalavimas nebenagrinėtinas teisme, nes pagal LR CK 3.169 str. teismas sprendžia tėvų ginčus tik dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų tėvams gyvenant skyrium.

Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

Šalių sūnus D. J. yra gimęs (duomenys neskelbtini) (14 b.l., t.1), jis 2012/2013 metais mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje (135 b.l., t.1), nuosavybės teise valdė 1999 m. gamybos motociklą Cagiva, Planet 125, kurį realizavo, pinigus panaudojo pragyvenimui kartu su ieškove (70, 136 b.l., t.1, 58-59 b.l., t.2), nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo (137 b.l., t.1), periodiškai naudojasi senolei iš motinos pusės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (163-166 b.l., t.1, 58-59 b.l., t.2).

Šalių pilnametis sūnus D. J. prašė priteisti jam, kaip gimnazijos moksleiviui (ieškinio pareiškimo metu), siekiančiam vidurinio išsilavinimo, išlaikymą kas mėnesį mokamomis 425,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-15 iki gimnazijos baigimo ar studijų aukštosios arba profesinės mokyklos dieniniame skyriuje baigimo, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, jis, priklausomai nuo gimnazijos baigimo rezultatų, sieks aukštojo mokslo universitete arba kolegijoje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti ją vykdyti. Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo. Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė LR CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (LR CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei LR CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms.

Pagal Kasacinio Teismo praktiką, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios arba profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Paramos reikalingas pilnametis vaikas, jei jis siekia vidurinio išsilavinimo, turi teisę į išlaikymą tik tuomet, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma. Šioje byloje ginčas dėl to, kad šalių sūnus, tiek tapęs pilnamečiu, tiek kreipimosi į teismą su ieškiniu dienai mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (ieškinio padavimo dienai - 4 klasėje), ką patvirtina minėtos mokymo įstaigos pažyma (135 b.l., t.1), nekilo, kaip ir dėl to, kad mokosi dienine forma. Sprendžiant apie tai, ar šalių sūnus sąžiningai ir pažangiai mokosi, teismas įvertina tai, kad pagal savo gimimo metus - (duomenys neskelbtini) D. J. mokosi toje klasėje, kurioje ir turėtų, t.y. tokio amžiaus ir numatyta baigti gimnaziją. Tai leidžia padaryti išvadą, kad šalių sūnus Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje dienine mokymo forma mokosi sąžiningai ir pažangiai.

Šalių sūnus nedirba, nes mokosi dienine forma, taip pat yra nurodęs, kad jokių pajamų, išskyrus motinos teikiamą paramą, negauna. Mokymasis dienine forma ir ypač baigiamojoje gimnazijos klasėje vertintinas kaip objektyvi priežastis, ieškovui užkirtusi kelią gauti savų pajamų iš darbinės veiklos. Išrašai iš viešųjų registrų (136-137 b.l., t.1) patvirtina, kad D. J. nuosavybėn nėra registruota transporto priemonių, nekilnojamųjų daiktų.

Trečiasis asmuo nurodė, kad jo poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina išlaidų suma yra apie 1.223,00 Lt: 400,00 Lt maistui, 100,00 papildomam ugdymui, 150,00 Lt drabužiams ir batams, 150,00 Lt komunalinėms paslaugoms apmokėti, 100,00 Lt mokyklos reikmenims, 50,00 Lt higienos ir skalbimo priemonėms, 78 Lt telefonui ir internetui, 20,00 Lt kirpyklai, 50,00 Lt laisvalaikiui, 20,00 Lt vaistams ir vitaminams, 105,00 Lt kišenpinigiams (pietums mokykloje).

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Atsakovas, nors nurodė, tačiau neįrodinėjo (LR CPK 178 str.), kad apskaičiuota išlaidų suma tokio amžiaus vaikui būtų neprotingai didelė, ar kurios nors išlaidos nebūtų skirtos būtiniausiems jo poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad D. J. prašo atsakovą jį materialiai paremti mažesne nei pusė visų jo pragyvenimui būtinų lėšų suma, kuri nėra didesnė nei 1/2 MMA.

Minėta, kad D. J. nuosavybės teise nevaldo jokio turto, negauna jokių pajamų, nedirba, nes mokosi, todėl neturi jokių galimybių pats tenkinti savo būtiniausius poreikius, todėl yra pagrindas jį pripažinti išlaikymo santykių pagal LR CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu, t.y. moksleiviu, kuris reikalingas paramos.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam, tačiau dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims ( inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti.

Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų reikalingas globos ar paramos, nors turi sveikatos sutrikimų (188-189 b.l., t.1, 3-6 b.l., t.2), tačiau dėl to nedarbingu nėra pripažintas, jam nuo 2011-03-05 neterminuotai yra mokama 847,56 Lt dydžio pareigūno pensija už tarnybą (64-65 b.l., t.1), nuo 2012 m. kovo atsakovas dirba, yra sulygęs dėl minimalaus darbo užmokesčio ( 66-68, 191 b.l., t.1), tačiau jam mokami dienpinigiai (7-8 tūkstančiai litų) (25-26 b.l., t.2), nekilnojamųjų daiktų ir nuosavo gyvenamojo būsto neturi (15, 106 b.l., t.1), jam jį suteikia jo motina, atsakovas nuosavybės teise valdė patalpą /butą Utenos mieste, 2 žemės sklypus su pastatais, patalpą/butą, esančius kaime (106 b.l., t.1), turtą, gautą kaip dovaną iš motinos, šalių santuokai yrant, padovanojo savo motinai, pareigos išlaikyti kitus asmenis neturi, iš savo gaunamų pajamų vykdo piniginę prievolę kreditoriui Lietuvos kredito unijos Utenos kredito unijai. Teismo vertinimu, atsakovas, padovanodamas turtą, pats pablogino savo turtinę padėtį.

Trečiojo asmens D. J. motina ieškovė R. J. yra darbingo amžiaus ir sveikatos, buvo laikinai susižalojusi (28-31 b.l., t.2), tačiau dėl to nėra pripažinta nedarbinga, dirba, jai išmokamas darbo užmokestis yra 2.797 Lt ( 18 b.l., t.1), nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo (15, 106 b.l., t.1), pareigos išlaikyti kitus asmenis neturi. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti pilnamečio sūnaus turtines teises ir interesus: šalių sūnus, jo tėvams apsigyvenus skyrium, gyvena kartu su ieškove, ji teikia jam išlaikymą, gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovės motina.

Išlaikymo pilnamečiam dieniniame skyriuje besimokančiam materialinės paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikomos sąlygos pagal įstatymo analogiją (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

Minėta, kad materialinę paramą pilnamečiam vaikui turi teikti abu tėvai. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl pilnamečio besimokančio asmens išlaikymo būtinumo ir galimybių jį teikti, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui (motinai) reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes.

Pripažintina, kad atsakovas neginčijo sūnaus apskaičiuoto išlaidų jo poreikių tenkinimui dydžio bei neįrodė (LR CPK 178 str.), kad jo turtinė padėtis yra tokia, kad jis objektyviai neturi galimybių remti 425,00 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis savo pilnametį, tačiau reikalingą materialinės paramos, sūnų, siekiantį išsilavinimo.

Įstatymo leidėjas nustatė, kad tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi ne tik gimnazijose, t.y. siekia vidurinio išsilavinimo, tačiau ir aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų. D. J. reikalavimas atitinka šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., padidėjo pilnamečio vaiko poreikiai, jis pradėjo dirbti, jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą ar nutraukti jo mokėjimą.

LR CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus LR CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams).

Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja LR CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir LR CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas.

Teismo vertinimu, nustačius būtinumą ir galimybę materialinei paramai teikti, t.y. esant LR CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms, atsižvelgiant į šalių sūnaus poreikius, jam negaunant jokių pajamų ir neturint turto, į jo abiejų tėvų turtinę padėtį, jų sveikatos būklę ir galimybę dirbti, nustatytinas iš atsakovo priteistinos materialinės paramos dydis – 425,00 Lt. Taip pat nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą (išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) atsakovas privalo teikti nuo 2012-07-15 (LR CK 3.200 str.) iki sūnus D. J. mokysis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau, negu jam sukaks 24 metai, trečiojo asmens ieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-15 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.), o 2012-11-26 teismo nutartimi Nr.2-660-356/2012 (153-154 b.l., t.1) taikyta laikinoji apsaugos priemonė - laikino materialinio išlaikymo priteisimas iš atsakovo sūnui 300,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis panaikintina (LR CPK 150 str.).

Šioje byloje ieškovė buvo pareiškusi ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-07 iki jo pilnametystės, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (6 b.l., t.1), o sūnui tapus pilnamečiu, pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (109-110 b.l., t.1) ir prašė priteisti iš atsakovo 16.000 Lt piniginę kompensaciją (400,00 Lt x 40 mėnesių) už sūnaus D. išlaikymą.

Trečiasis asmuo taip pat pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-07-15 iki 2012-07-15 (vieno mėnesio išlaikymo suma - 400,00 Lt). Trečiasis asmuo pripažino (58-59 b.l.), kad jo poreikiai minėtu laikotarpiu buvo užtikrinti pilnai, kad šią pareigą vykdė jo motina.

Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai tokiu atveju nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (LR CK 6.50 str. 3 d.). Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Pažymėtina, kad, kaip jau nustatyta, šalys iki 2011 m. rugpjūčio pabaigos gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o ieškovė iš atsakovo sąskaitos periodiškai įvairiomis sumomis (2009 m. – 4.989,00 Lt, 2010 m. – 3.936,00 Lt, 2011 m. – 2.760,00 Lt, 2012 m. - 140,00 Lt) pervesdavo pinigus į savo sąskaitą. Tuo laikotarpiu, jei ieškovė manė, kad atsakovas piktybiškai vengia mokėti išlaikymą, o jos į savo sąskaitą pervestų atsakovo pinigų nepakanka, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, tačiau iki bylos iškėlimo teisme trejus metus nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl sūnaus išlaikymo. Šie ieškovės veiksmai patvirtina atsakovo teiginį, kad jo darbinės pajamos buvo naudojamos vaiko išlaikymui, jų pakako.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė nuo 2009-03-23 iki 2012-01-16 pervesdavo dalį atsakovo piniginių lėšų į savo sąskaitą ir naudojo jas savo nuožiūra (167-187 b.l., t.1). Kadangi, šalių teigimu, jie bendro ūkio nebeveda nuo 2011 m. rugpjūčio pabaigos, nuo tada gyvena skyrium, todėl vertintina, kad iš atsakovo sąskaitos į ieškovės sąskaitą nuo tada pervesti pinigai turėjo būti skirti tik sūnaus išlaikymui. Ieškovė nuo atsakovo sąskaitos laikotarpiu nuo 2011-09-01 į savo sąskaitą pervedė viso 1.151,00 Lt, be to, atsakovas ieškovei vaiko išlaikymui 2012-06-25 pervedė 900,00 Lt (96 b.l., t.1), 2012-12-04 pervedė 460,00 Lt ( nurodė, kad tai skola už 2012 m. už sausį, vasarį). Kiti atsakovo atlikti mokėjimai apima laikotarpį, kai šalių sūnus jau buvo pilnametis (162 b.l., t.1, 72 b.l., t.2) . Taigi iš atsakovo ieškovė gavo vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-07-15 viso 2.511,00 Lt (1.151,00 Lt + 1.360,00 Lt ), todėl, vertinant, kad prie sūnaus išlaikymo atsakovas privalėjo prisidėti 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, iš atsakovo ieškovei priteistina 1.689,00 Lt (4.200,00 Lt – 2.511,00 Lt) kompensacija.

Teismas vertina, kad ieškovės ir trečiojo asmens ieškiniai dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo (ieškovės - už laikotarpį nuo 2009-03-07 iki 2011-09-01, trečiojo asmens - už laikotarpį nuo 2009-07-15 iki 2012-07-14) yra nepagrįsti ir neįrodyti (LR CPK 178 str.), todėl atmestini.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą.

Šalys turi neįvykdytą piniginę prievolę Lietuvos kredito unijos Utenos kredito unijai, su kuria 2011-08-12 atsakovas, rašytiniu ieškovės sutikimu, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.11-00118 (20-26 b.l., t.1), jos pagrindu buvo suteikta terminui iki 2016-07-25 vartotojiška paskola, grąžintina suma – 15.248,14 Lt. Šios paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 2011-08-12 laidavimo sutartimi Nr.11-00118-1, laiduotoja - atsakovo motina G. Z. J. (27-28 b.l., t.1).

Trečiasis asmuo nurodė, kad šalys yra solidarieji skolininkai. Pateikti įrodymai patvirtina, kad piniginę prievolę vykdo atsakovas. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (LR CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Ieškiniu ir priešieškiniu šalys piniginės prievolės modifikavimo klausimų nesprendė, kreditorius dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų padalyti turtą prieštaravimų nereiškė.

VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, šalys nėra įgiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, atsakovo vardu yra registruotos 2 transporto priemonės - automobilis Daihatsu Cuore, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir automobilis Jeep Cherokee, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (15, 17 b.l., t.1).

Ieškovė 2010-11-14 pirkimo-pardavimo sutartimi už 500,00 Lt buvo įgijusi nuosavybės teises į automobilį Audi A4 (71 b.l., t.1), o 2011-11-11 pirkimo-pardavimo sutartimi už 500,00 Lt perleido nuosavybės teises į automobilį savo motinai N. O. D. (88 b.l., t.1), o pastaroji (taip pat už 500,00 Lt) perleido nuosavybės teises į automobilį trečiajam asmeniui 2012-01-21 (89 b.l., t.1).

Priešieškinio reikalavimas nuginčyti ieškovės sudarytus automobilio įgijimo ir perleidimo sandorius nepareikštas, automobilis pirktas ieškovės už 500,00 Lt santuokos metu, o parduotas taip pat už 500,00 Lt, tačiau šalims nebegyvenant kartu. Nors atsakovas nurodė, kad šio automobilio vertė buvo 8.000,00 Lt, tačiau tokią vertę patvirtinančių įrodymų nepateikė (LR CPK 178 str.), todėl jo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės jam 4.000,00 Lt kompensaciją už be jo sutikimo realizuotą automobilį atmestinas kaip neįrodytas.

Televizorius LG - 800,00 Lt nevertintinas kaip daiktas, skirtas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, o taip pat, teismo nuomone, vaiko poreikių tenkinimui nėra būtini du kompiuteriai, todėl nustatytina, kad stacionarus kompiuteris – 1.500,00 Lt nebuvo skirtas vaiko poreikių tenkinimui, todėl šie daiktai įtrauktini į dalintino turto sąrašą.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik LR CK III knygos normos, o ne kiti teisės aktai (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis). LR CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (LR CK 3.81 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. LR CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (LR CK 3.116 straipsnis). LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis). Šalys iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo neprašė.

Atsižvelgiant į šeimos santykių subjektų lygiateisiškumo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvus ( LR CK 3.5 straipsnio 2 dalis), turto padalijimo natūrą prioritetą ir jo taikymo šioje byloje sąlygą, pagrįstą proporcingumo principo įgyvendinimu (LR CK 1.2 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis), šalių santuokoje įgytas turtas padalytinas lygiomis dalimis (LR CK 3.116 str. 1d., 3.117 str.1d., 3d., 3.119 str., 3.123 str., 3.127 str. 1d., 3d.), ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl turto padalijimo tenkinant iš dalies.

Kaip minėta, LR CK 3.127 straipsnio 3 dalies normos teikia prioritetą turto padalijimui natūra. Kaip matyti, šalys turi ir tokio turto, kuris nėra integruotas, neatskiriamas ar nedalomas, t.y. daiktai gali būti priteisti asmeninės nuosavybės teise tiek atsakovui, tiek ir ieškovei. Teismas vertina, kad vadovaujantis minėtu principu, iš dalies atsižvelgiant į šalių nuomonę, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistini šie daiktai: 500,00 Lt, ieškovės gauti už realizuotą automobilį Audi A4, televizorius LG - 800,00 Lt, stacionarus kompiuteris – 1.500,00 Lt, žurnalinis staliukas - 150,00 Lt, sofa-lova - 900 Lt, šaldiklis Whirpool - 800,00 Lt, mikrobangų krosnelė -100,00 Lt, televizorius „Aiwa“ - 1.000,00 Lt, grotuvas – 200,00 Lt, dulkių siurblys – 600,00 Lt, automobilis Daihatsu Cuore, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), - 800,00 Lt, žoliapjovė - 600,00 Lt (viso tenka turto už 7.950,00 Lt), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistini šie daiktai: automobilis Jeep Cherokee, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) - 5.000 Lt, šaldytuvas „Snaigė“ - 800,00 Lt, skalbimo mašina – 300,00 Lt, televizorius „Vido“ – 500,00 Lt, kambario baldų komplektas - 300,00 Lt, lovos čiužinys – 300,00 Lt, treniruoklis - 300,00 Lt, benzopjūklas - 500,00 Lt, virtuvės komplektas - 50,00 Lt (viso tenka turto už 8.050,00 Lt).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3.800,00 Lt kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, tačiau, turtą padalijus ( kiek įmanoma ) natūra lygiomis dalimis, ieškinys dėl minėto pobūdžio kompensacijos priteisimo tenkintinas tik dalyje dėl 50,00 Lt, kitoje dalyje atmestinas.

Ieškovė prašė taip pat priteisti iš atsakovo 1.940,00 Lt kompensaciją už atsakovo motinos kreditui dengti panaudotas jų bendras lėšas bei ½ dalį atsakovo panaudotų bendrų lėšų, už kurias buvo įgytos plytelės (483,00 Lt) bei sumokėta už plastikinius langus ir jų sumontavimą (4.500,00 Lt).

Utenos kredito unijos ir G. Z. J. paskolos sutartis buvo sudaryta 2005-05-04 dėl 20.000,00 Lt (74-76 b.l., t.1), galutinė grąžinimo data - 2010-05-25, suma – 24.658,51 Lt, šios paskolos grąžinimą laidavo atsakovas 2005-05-04 laidavimo sutartimi (77 b.l., t.1). Atsakovas neneigė, kad iš bendrų lėšų yra vykdęs savo motinos piniginę prievolę bei mokėjęs už statybos leidimo išdavimą.

Atsakovas nepaneigė, kad šie mokėjimai buvo atlikti iš bendrų jų lėšų, jie nebuvo skirti LR CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymui, todėl ieškovė turi teisę gauti kompensaciją. Ieškovei iš atsakovo priteistina ieškovės nurodyto dydžio -1.940,00 Lt kompensacija, ieškinį šioje dalyje tenkinant (LR CK 3.98 str. 3d.).

Ieškovė taip pat prašė priteisti pusę sumos, kurią atsakovas išleido įsigydamas plyteles ir plastikinius langus, kurie sumontuoti jo motinai priklausančiame name. Nors namą šalys ketino įsirengti ir gyventi jame, tačiau šiuo metu situacija yra tokia, kad ieškovė nesinaudoja ir ateityje nebesinaudos gyvenamuoju namu. Atsakovas nurodė, kad šios prekės įgytos ir už paslaugas sumokėta iš paskolos, kurią grąžina jis vienas. Kiti bylos duomenys patvirtina, kad prekės įgytos šalims nebegyvenant kartu ir nebevedant bendro ūkio (125 b.l., t.1). Šių daiktų šalys nenurodė kaip įgytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neprašė juos įtraukti į dalintino turto sąrašą. Tai leidžia tikėti atsakovo nurodytu faktu ir padaryti išvadą, kad ieškovės nurodyti daiktai atsakovo buvo įgyti už kreditą ir jau šalims nevedant bendro ūkio. Kreditas dar nėra padengtas, piniginės prievolės ieškovė kreditoriui nevykdo. Todėl pagal LR CK 3.98 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo ieškovei kompensuoti ½ dalį išlaidų – 2.491,50 Lt, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškinys ir priešieškinis dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies (patenkinti 50 proc., nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), trečiojo asmens ieškinys patenkintas iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 94 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovė ieškinį buvo apmokėjusi viso 347,00 Lt (257,00 Lt + 90,00 Lt) žyminiu mokesčiu (9, 129 b.l., t.1), yra susidariusi 15 Lt nepriemoka. Už advokatės teisinę pagalbą (procesinio dokumento surašymą) turėjo 800,00 Lt išlaidų, kvitas išrašytas 2012-03-07 (7 b.l., t.1).

Šalių patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p. (už ieškinį, priešieškinį ir atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 3 MMA), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA), pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (800 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus, o atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (5.050,00 Lt) viršija maksimalius nustatytus dydžius (teismo posėdžiai vyko 8 val.), todėl, teismo vertinimu, protingos išlaidos – 3.000,00 Lt.

Ieškovė pareiškė viso 4 savarankiškus reikalavimus, kurie, teismo vertinimu, buvo patenkinti: dėl santuokos nutraukimo – 50 proc., dėl kompensacijos už sūnaus išlaikymą priteisimo – 10,56 proc., dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo (turto paskirta daugiau, tačiau natūra, t.y. ne taip, kaip prašė ieškovė, todėl vertintina, kad patenkintas 50 proc., o dalyje dėl kompensacijų už bendro turto sumažinimą priteisimą – 43,77 proc.), todėl visumoje ieškinys patenkintas 38,58 proc. (50 proc. + 10,56 proc. + 50 proc. + 43,77 proc. : 4 = 38,58 proc.).

Atsakovas pareiškė 2 savarankiškus reikalavimus, kurie, teismo vertinimu, buvo patenkinti: dėl santuokos nutraukimo – 50 proc., dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo (turto paskirta mažiau ir ne taip, kaip prašė atsakovas, todėl vertintina, kad patenkintas 50 proc.), todėl visumoje priešieškinis patenkintas 50 proc.

Trečiojo asmens ieškinys dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis patenkintas 100 proc., kitoje dalyje ieškinys atmestas. Atsakovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens.

Ieškovė turėjo viso 1.147,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – 3.140,00 Lt, todėl ieškovei, jos ieškinį visumoje patenkinus 38,58 proc., priklausytų priteisti iš atsakovo 442,51 Lt, o atsakovo ieškinį patenkinus 50 proc., priklausytų priteisti iš ieškovės 1.570,00 Lt, todėl padarius įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 1.127,49 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė buvo neprimokėjusi už ieškinį 15,00 Lt, todėl ši suma priteistina iš jos valstybei (LR CPK 93 str., 96 str.).

Iš atsakovo valstybei už išlaikymo priteisimą trečiajam asmeniui priteistina 153,00 Lt (425,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc.), o už 1.689,00 Lt kompensacijos ieškovei priteisimą – 51,00 Lt, viso priteistina 204,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str., 96 str.).

Byloje susidarė 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis valstybei.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduotinas šalių santuokos liudijimas AF Nr.012322.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Trečiojo asmens ieškinį tenkinti iš dalies.

1.Santuoką tarp R. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1993-11-20 ir įregistruotą Utenos rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.311, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.Po santuokos nutraukimo R. J. palikti pavardę – D., o E. J. palikti pavardę – J.

3. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalyti taip:

3.1.ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

500,00 Lt, jos gautų už realizuotą automobilį Audi A4, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) televizorių LG - 800,00 Lt, stacionarų kompiuterį – 1.500,00 Lt, žurnalinį staliuką - 150,00 Lt, sofą-lovą - 900 Lt, šaldiklį Whirpool - 800,00 Lt, mikrobangų krosnelę -100,00 Lt, televizorių „Aiwa“ - 1.000,00 Lt, grotuvą – 200,00 Lt, dulkių siurblį – 600,00 Lt, automobilį Daihatsu Cuore, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), - 800,00 Lt, žoliapjovę - 600,00 Lt, o kambario baldų komplektą – 1.700,00 Lt, rašomąjį stalą - 600,00 Lt, nešiojamąjį kompiuterį - 2.000,00 Lt perduoti, neišieškant kompensacijos;

3.2.atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

automobilį Jeep Cherokee, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) - 5.000 Lt, šaldytuvą „Snaigė“ - 800,00 Lt, skalbimo mašiną – 300,00 Lt, televizorių „Vido“ – 500,00 Lt, kambario baldų komplektą - 300,00 Lt, lovos čiužinį – 300,00 Lt, treniruoklį - 300,00 Lt, benzopjūklą - 500,00 Lt, virtuvės komplektą - 50,00 Lt.

4.Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei 50,00 Lt kompensaciją už turtą, 1.689,00 Lt kompensaciją už sūnaus išlaikymą, 1.940,00 Lt kompensaciją už bendro turto sumažėjimą.

5.Priteisti iš atsakovo E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pilnamečiam sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 425,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-15 iki jis mokysis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau, negu jam sukaks 24 metai, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6.Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo D. J. periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-15 nukreipti vykdyti skubiai.

7.2012-11-26 teismo nutartimi Nr.2-660-356/2012 taikytą laikinąją apsaugos priemonę - laikino materialinio išlaikymo priteisimą iš atsakovo E. J. sūnui D. J. 300,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo.

8.Kitoje dalyje ieškinius ir priešieškinį atmesti.

9.Priteisti iš ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.127,49 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10.Priteisti iš ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,00 Lt žyminio mokesčio ir 17,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11.Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 204,00 Lt žyminio mokesčio ir 17,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12.Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduoti šalių santuokos liudijimą AF Nr.012322.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.