Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas M. K. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau - VSDFV Utenos skyrius) 2016-07-04 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDF valdyba) 2016-07-27 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių mokėti pareiškėjui priklausančias nedarbo socialinio draudimo išmokas nuo 2016-05-10 iki 2016-08-09 po 119,94 Eur per mėnesį, o nuo 2016-08-10 iki 2016-11-09 po 110, 97 Eur per mėnesį bei sumokėti nepriemokas, susidarysiančias iki teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas M. K. į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 50).

Atsakovai atsiliepimais prašė M. K. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ( b.l. 21-24 ) ir ( b.l. 32-34 ).

Atsakovai, pasisakydami dėl M. K. skundo reikalavimų, iš esmės rėmėsi analogiškais argumentais ir motyvais. VSDF valdyba ir VSDFV Utenos skyrius nurodė, kad M. K. nedarbo socialinio draudimo išmoką paskyrė ir išmokėdavo teisėtai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (toliau – Nedarbo socialinio draudimo įstatymas) ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais bei remdamiesi Lietuvos darbo biržos teikiamais ir Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei kitų registrų duomenimis. Remiantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsniu asmeniui, gaunančiam valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ( toliau- netekto darbingumo pensiją ), mokama nedarbo išmokos dalis, viršijanti netekto darbingumo pensijos sumą. Pagal Lietuvos darbo biržos (toliau- LDB) pateiktus duomenis, pareiškėjas teritorinėje darbo biržoje registravosi ir jam buvo suteiktas bedarbio statusas 2016-05-02. Pareiškėjas 2016-05-11 pateikė prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką. VSDFV Utenos skyrius 2016-05-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ pareiškėjui paskyrė 119,94 Eur dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2016-05-10 iki 2016-08-09 ir 110,97 Eur dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2016-08-10 iki 2016-11-09. Kaip numatyta Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjui buvo paskirta ir mokama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, t.y. nuo 2016-05-10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 3 -iasis poskyris 2015-05-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo M. K.“ pareiškėjui nuo 2015-06-01 paskyrė 84,54 Eur dydžio per mėnesį valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2016-05-10 iki 2016-05-31 apskaičiuota 85,12 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka, ir už tą patį laikotarpį apskaičiuota 63,35 Eur netekto darbingumo pensija. Pažymėjo, kad VSDFV Utenos skyrius remdamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsniu, pagrįstai pareiškėjui , už laikotarpį nuo 2016-05-10 iki 2016-05-31 išmokėjo nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, viršijančias netekto darbingumo pensiją – 21,77 Eur ( 85,12 Eur -63,35 Eur), už birželio mėn. 30,68 Eur ( 119,94 Eur- 89,26 Eur ). Todėl nėra pagrindo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus ir VSDF valdybos priimtų sprendimų bei įpareigoti VSDFV Utenos skyrių mokėti nedarbo išmoką kitaip, nei nustatyta įstatyme. VSDF valdyba papildomai nurodė, jog ji nagrinėjamoje byloje nėra tinkama atsakovė, kadangi skundžiamą sprendimą priėmė VSDFV Utenos skyrius, o ne VSDF valdyba, kuri tėra tik išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Nurodė, jog net ir nustačius, kad M. K. skundas yra pagrįstas, visus veiksmus, susijusius su pareiškėjo negautos nedarbo socialinio draudimo išmokos dalies išmokėjimu, turėtų atlikti VSDFV Utenos skyrius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl netekto darbingumo pensiją gaunančiam bedarbiui mokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio.

Nagrinėjamo ginčo santykius reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai . Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, bedarbiais teritorinėje darbo biržoje nustatytu terminu įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje išvardinti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jeigu jie atitinka Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas sąlygas. Nedarbo draudimo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o jos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys).

VSDF valdybos direktorius2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktu nustatė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Utenos skyrius.

Pareiškėjas skunde yra suformulavęs reikalavimus panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016-07-04 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-07-27 raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių mokėti pareiškėjui priklausančias nedarbo socialinio draudimo išmokas nuo 2016-05-10 iki 2016-08-09 po 119,94 Eur per mėnesį, o nuo 2016-08-10 iki 2016-11-09 po 110, 97 Eur per mėnesį bei sumokėti nepriemokas, susidarysiančias iki teismo sprendimo įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas teritorinėje darbo biržoje registravosi ir jam buvo suteiktas bedarbio statusas 2016-05-02. Pareiškėjas 2016-05-11 pateikė prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką ( b.l. 25 ). VSDFV Utenos skyrius 2016-05-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ pareiškėjui paskyrė 119,94 Eur dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2016-05-10 iki 2016-08-09 ir 110,97 Eur dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2016-08-10 iki 2016-11-09 ( b.l. 29) . Kaip numatyta Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjui buvo paskirta ir mokama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, t. y. nuo 2016-05-10. Atsakovai nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 3 -iasis poskyris 2015-05-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo M. K.“, pareiškėjui nuo 2015-06-01 paskyrė 84,54 Eur dydžio per mėnesį netekto darbingumo pensiją, tačiau iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-05-29 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo M. K.“ matyti, kad būtent šiuo sprendimu pareiškėjui nuo 2015-06-01 paskirta 84,54 Eur dydžio per mėnesį netekto darbingumo pensija (b.l.28) .

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimą kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis reguliuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15straipsnis . Šiame straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, kad asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar pašalpų sumą. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad VSDFV Utenos skyrius, vykdydamas jam priskirtą nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo funkciją, yra įsakmiai įpareigotas laikytis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių socialinio nedarbo draudimo išmokos mokėjimą kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis.

Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2016-05-10 iki 2016-05-31 apskaičiuota 85,12 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka, ir už tą patį laikotarpį apskaičiuota išmokėti 63,35 Eur netekto darbingumo pensija. Už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30, apskaičiuota išmokėti 119,94 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka, ir už tą patį laikotarpį apskaičiuota išmokėti 89,26 Eur netekto darbingumo pensija. VSDFV Utenos skyrius, remdamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsniu, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2016-05-10 iki 2016-05-31 išmokėjo nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, viršijančias netekto darbingumo pensiją – 21,77 Eur ( 85,12 Eur -63,35 Eur), o už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 išmokėjo 30,68 Eur ( 119,94 Eur- 89,26 Eur ) ( b.l. 42, 43 ).

M. K. ginčo dėl paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos ir netekto darbingumo pensijos dydžio nekelia, jis ginčija VSDFV Utenos skyriaus veiksmus, taikant Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15straipsnį ir pernedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo laikotarpį išmokant jam tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijančias gaunamos netekto darbingumo pensijos sumą. M. K. 2016-06-23 skundu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, kuris 2016-07-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo prašymo, konstatavo, jog nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjui mokama vadovaujantis teisės aktų normomis. VSDF valdyba, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. 2016-07-11 skundą, 2016-07-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko VSDFV Utenos skyriaus 2016-07-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą. Pareiškėjas nesutinka su minėtais sprendimais, mano, kad jie neteisėti, prieštarauja Konstitucijai ir Lietuvos ratifikuotoms tarptautinėms chartijoms. Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), jei nebus galimybės išnagrinėti bylą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (1 dalis), o esant pagrindui manyti, kad įstatymas, Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (2 dalis).

Teismas atsižvelgia į tai, kad Konstitucinis Teismas yra išnagrinėjęs konstitucinės jurisprudencijos bylą Nr. 42/2009 ir 2013 m. vasario 7 d. priėmęs nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (skelbta2013-02-12, „Valstybės Žinios“, 2013, Nr.: 16 -790). Įvardintoje konstitucinės jurisprudencijos byloje Konstitucinis Teismas sprendė, arNedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnis (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, neprieštaravo Konstitucijos 52 straipsnio nuostatai, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą nedarbo atveju, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš esmės analogiška nuostata, kurią nagrinėjamu atveju taikė atsakovai, yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame 2009 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-306 redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje. Konstitucinis Teismas2013 m. vasario 7 d. nutarimu pripažino, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnis (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, remdamasis tuo, kad Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme yra nustatytos kitokios nei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta finansinė parama, socialinės apsaugos nedarbo atveju formos, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, buvo paneigta asmens teisė į socialinę paramą nedarbo atveju. Be to, pažymėtina, kad Konstitucinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutarime konstatavo ir tai, jogKonstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, konstituciniai valstybės socialinės orientacijos, socialinio solidarumo principai ir Konstitucijos 52 straipsnis reiškia tai, jog socialinės paramos santykių teisinį reguliavimą gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant ir valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės, poreikis užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, ūkio tvarumą ir plėtrą. Konstitucinio Teismo išaiškinimu, konstitucinis socialinio solidarumo principas nulemia tai, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas ir į socialinės paramos nedarbo atveju paskirtį, valstybės ir visuomenės finansines galimybes, gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmenims, gaunantiems kitokį įstatymais numatyta finansine forma valstybės teikiamą socialinį aprūpinimą, įskaitant ir netekto darbingumo ( invalidumo) pensiją, galintį užtikrinti žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, socialinė apsauga nedarbo atveju būtų teikiama ne finansinės paramos, bet kitokia forma. Konstitucinis Teismas akcentavo, jog asmeniui teikiama socialinė parama neturi tapti privilegija ar sudaryti prielaidas pačiam asmeniui nesiekti gauti didesnių pajamų ir nesistengti ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas.

Tokiu būdu daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti 2009 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-306 redakcijosNedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, jog asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo pensijas, tarp jų - ir netekto darbingumo pensijas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų sumą, atitiktimi Konstitucijai.

Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad tiek M. K. ginčijamas VSDFV Utenos skyriaus 2016-07-04 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir šio atsakovo veiksmai, išmokant pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmokas už laikotarpius nuo 2016-05-10 iki 2016-08-09 ir nuo 2016-08-10 iki 2016-11-09, buvo teisėti. Teismas taip pat sprendžia, kad VSDF valdybos 2016-07-27 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas išnagrinėjus M. K. skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016-07-04 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir veiksmų išmokant paskirtą nedarbo socialinio draudimo išmoką, yra pagrįstas faktiniais duomenimis apie pareiškėjo gaunamas netekto darbingumo pensiją ir nedarbo socialinio draudimo išmoką bei tinkamu Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimu. Todėl pareiškėjo M. K. skundas yra nepagrįstas ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.