Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

I. A. skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimų nekelia, tačiau nesutinka su paskirta bausme, prašo paskirtą bausmę švelninti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis E. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį.

7. Sprendžiant klausimą dėl E. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keisti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

9. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, E. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, galutine 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti įpareigojimai. BK 178 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje numatyta, kad asmuo padaręs šią nusikalstamą veiką baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas E. B. bausmės rūšį ir jos dydį, nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei, kad atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas sunkinančių E. B. atsakomybę aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas baigtas, apysunkis nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertintos ir E. B. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą) (2 t., b. l. 43-66), jo baustumai administracine tvarka (2 t., b. l. 72-84). Taip pat teismas įvertino ir nuteistojo skunde nurodytas aplinkybės, jog jis registruojasi Užimtumo tarnyboje, augina mažametį vaiką, susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino žalą.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat siekiant bausmės tikslų, parinko bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo manymu būtent tokios rūšies bausmė yra adekvati ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti, kad jis daugiau nenusikalstų. Kartu su bausme teismas skyrė ir intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Laisvės apribojimo bausmės terminą nustatė ilgesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam praeityje buvo taikytas laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, bausmės vykdymo atidėjimas, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. B. taip pat buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams, kurią jis atliko, iš Probuojamų asmenų duomenų registro išregistruotas 2021 m. liepos 12 d. Taigi, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skirtos bausmės neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui. Akivaizdu, kad E. B. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad E. B. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas ilgalaikes išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, pripažinti, kad už apysunkį nusikaltimą apeliantui paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri taikant BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo, paskiriant intensyvią priežiūrą ir apribojimus yra neteisinga ar aiškiai per griežta, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas už padarytą nusikalstamą veiką E. B. parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, taikant intensyvią priežiūrą ir nustatė teisingą jos dydį, bei parinko apribojimus, kurie padės įgyvendinti bausme siekiamų tikslų.

13. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta. Švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį, pakartotinai atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos individualizuojant bausmę, nėra jokio pagrindo. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus E. B. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.