Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-08-14 · Administracinė byla Nr. AS-502-437-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-14
Bylos Nr.
AS-502-437-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS502-437/2008Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. įmonės „Padangų bazė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. įmonės „Padangų bazė“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pranešimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. S. įmonė „Padangų bazė“ (toliau – ir mokesčių mokėtojas; pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir mokesčių administratorius; atsakovas) 2008 m. balandžio 1 d. mokestinio tyrimo Nr. MT1-79/MT-208 rezultatus (sprendimą) ir pripažinti 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktų patikslintų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijų už 2007 m. balandžio, gegužės ir spalio mėnesius anuliavimą neteisėtu.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis 2007 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakovui patikslintas PVM deklaracijas už 2004 m. balandžio, gegužės ir spalio mėnesius. Atkreipė dėmesį į tai, jog mokestinio patikrinimo dėl tikrinto laikotarpio patikslintų PVM deklaracijų mokesčių administratorius neatliko. Teigė, jog atsakovas, pažeisdamas 2005 m. sausio 27 d. redakcijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktą, pradėjo mokestinį tyrimą, kurio rezultatai buvo įforminti mokestinio tyrimo ataskaita (kuri mokesčių mokėtojui nėra teikiama), o apie jo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2008 m. balandžio 1 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. MT1-79/MT-208 (toliau – ir Pranešimas).

Rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 34 straipsniu bei Taisyklių 12 punktu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įvedė patikslintų PVM deklaracijų duomenis į kompiuterinę duomenų bazę, nepriėmė sprendimo atlikti mokestinį patikrinimą ir per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo neįvesti pateiktų patikslintų PVM deklaracijų duomenų į kompiuterinę duomenų bazę bei informuoti apie tai pareiškėją. Laikėsi pozicijos, jog iš pateikto Pranešimo turinio aišku, kad mokesčių administratorius iš esmės anuliavo į kompiuterinę duomenų bazę suvestus patikslintų PVM deklaracijų duomenis. Pabrėžė, jog dėl to mokesčių administratorius nepriėmė jokio atskiro sprendimo, apie kurį įstatymų nustatyta tvarka būtų informavęs mokesčių mokėtoją.

Teigė, jog atliktas mokestinis tyrimas sukelia mokesčių mokėtojui neigiamas pasekmes, todėl mokestinio tyrimo rezultatai, sąlygoję kitų mokesčių administratoriaus sprendimų, neįformintų atskirais dokumentais, priėmimą, skųstini kaip mokesčių administratoriaus veiksmas, kuriam nenustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pažymėjo, jog mokesčių administratorius mokestinio tyrimo pasekoje priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, susidariusią po atlikto patikslintų PVM deklaracijų duomenų anuliavimo ir permokos įskaitymo anuliavimo. Nurodė, kad Šiaulių apskrities VMI 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 6306-14-8355, kuriuo atsakovas nusprendė iš pareiškėjo išieškoti 295 128,28 Lt ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš pareiškėjo banko sąskaitų yra įvykdytas. Pažymėjo, jog minėtas sprendimas yra apskųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Laikėsi pozicijos, kad pirmiau minėta ir nagrinėjama administracinės bylos sujungtinos.

Žemesnės instancijos teismas

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-751/2008.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali pasinaudoti ta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo dalykas yra PVM atskaitymas. Pažymėjo, kad iš 2008 m. balandžio 4 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. MT1-79/MT-208 matyti, jog atsakovas, atlikdamas mokestinį tyrimą, pareiškėjui iš naujo apskaičiavo atskaitytino importo PVM sumą (371 423 Lt), tačiau konstatavo, jog ši klaida, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91¹ straipsnio 2 dalimi, negali būti taisoma. Rėmėsi MAĮ 13 straipsniu ir 2 straipsnio 20 dalimi ir padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl PVM atskaitymo yra mokestinis ginčas. Nukreipė į ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį bei 26 straipsnio 3 dalį, MAĮ 145 straipsnio 1 dalį ir konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė nustatytos mokestinių ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kadangi skundą pateikė tiesiai Šiaulių apygardos administraciniam teismui, o ne, kaip numatyta MAĮ 150-151, 159 straipsniuose, centriniam mokesčių administratoriui, Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad ginčas kilo ne dėl papildomo PVM priskaičiavimo, o dėl veiksmo, kurio pasekoje kilo niekaip neįformintos neigiamos pasekmės pareiškėjui.

2. Pabrėžia, jog mokestinio ginčo rezultatų ginčijimo tiesiogiai teismui galimybę yra ne kartą pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

3. Mano, kad mokesčių administratoriaus priimto sprendimo turinys ir forma nesutampa.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Remiasi MAĮ 2 straipsniu ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundo dalykas yra PVM atskaitymas, tačiau laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas suformulavo neteisingą išvadą, jog ginčas dėl PVM atskaitymo pagal turinį yra mokestinis ginčas, nes šiuo atveju pareiškėjui nebuvo naujai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis, taip pat mokesčių administratorius nepriėmė sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pažymėjo, jog pagal MAĮ nuostatas, reglamentuojačias mokesčių administratoriaus veiksmų apskundimą, skundai, kurie pagal turinį nepriskiriami mokestiniams ginčas, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ numatytais atvejais, o to paties įstatymo 104 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog dėl teismo nutarties palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog tarp jo ir atsakovo yra kilęs mokestinis ginčas, dėl ko pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pasinaudoti tokios kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

MAĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, jog mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo (b. l. 2-3) ir patikslinto skundo (b. l. 30-32) turinio, jis ginčija atsakovo veiksmo (mokestinio tyrimo) sukeltų pasekmių, t. y. jo pateiktų patikslintų PVM deklaracijų anuliavimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal Taisyklių 12 punktą. Tokio pobūdžio ginčai MAĮ 2 straipsnio 20 dalies požiūriu nelaikyti mokestiniais ginčais.

MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad MAĮ numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo. Tuo tarpu MAĮ 146 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų MAĮ 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus patenka į MAĮ 146 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, t. y. yra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pasinaudoti tokios kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka (MAĮ 146, 150-151, 159 straipsniai), dėl ko nepagrįstai, remdamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip neteisėta ir nepagrįsta, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. S. įmonės „Padangų bazė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė