Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2014-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-373/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
2A-373/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Alė Bukavinienė
Atsakovas
K. A., A. P.
Ieškovas
Švitrigėlės N
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė “Swedbank”
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-373/2014Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.4; 42.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-1771-661/2013 pagal ieškovės Švitrigėlės N. P. ieškinį atsakovams A. P. ir K. A. (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė “Swedbank”) dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, bei K. A. priešieškinį Š. N. P. ir A. P. (tretieji asmenys: akcinė bendrovė “Swedbank” ir uždaroji akcinė bendrovė (šiuo metu – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė) „Fronteros transportas“) dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2006 m. spalio 30 d. tarp J. P. ir Š. N. P., atstovaujamų įgalioto asmens atsakovės K. A., veikiančios pagal įgaliojimą, patvirtintą 2006 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto 1-ajame notaro biure, ir atsakovo A. P. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai pardavė atsakovui A. P. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 50,15 kv. m. ploto butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį atsakovas A. P. įsipareigojo sumokėti ieškovams už parduodamą butą 188 000 Lt dydžio sumą. Pagal 2006 m. spalio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjai gavo sutarties kainos dalį – 38 000 Lt.

Be to, 2006 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią K. A. suteikė UAB “Fronteros transportas” 150 000 Lt beprocentę paskolą.

Šalies argumentai

Ieškovai Š. N. P. ir J. P. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti 2006 m. spalio 30 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Nurodė, kad atsakovas A. P. taip ir nesumokėjo visos sutartyje numatytos kainos, nors nuo sutarties pasirašymo praėjo daugiau kaip trys metai.

2011 m. lapkričio 5 d. ieškovas J. P. mirė, o jo teisių perėmėja tapo ieškovė Š. N. P..

Šalies argumentai

K. A. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio 2006 m. spalio 30 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį bei 2006 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį ir abu šiuos sandorius kvalifikuoti kaip paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas A. P. suteikė, o paskolos gavėjas UAB „Fronteros transportas“ gavo 150 000 Lt paskolą. Nurodė, kad tikrasis ginčo sandorių tikslas buvo A. P. gavimas 150 000 Lt kredito ir jo perskolinimas UAB „Fronteros transportas“, ką patvirtina įvykių seka: 2006 m. spalio 9 d. J. ir Š. N. P. išduoda K. A. įgaliojimą parduoti jiems priklausantį butą ir gauti už jo pardavimą priklausančius pinigus; 2006 m. spalio 12 d. A. P. kreipėsi į AB „Swedbank“ dėl 150.000 Lt kredito butui įsigyti suteikimo; 2006 m. spalio 23 d. A. P. ir AB „Swedbank“ pasirašė kredito sutartį dėl 150 000 Lt kredito butui įsigyti suteikimo; 2006 m. spalio 30 d. A. P. bei J. ir Š. N. P., atstovaujami K. A., pasirašė buto pirkimo - pardavimo sutartį; 2006 m. lapkričio 21 d. į K. A. banko sąskaitą pervedama 150 000 Lt suma atsiskaitymui už įsigytą butą; 2006 m. lapkričio 21 d. K. A. sudarė paskolos sutartį Nr. 03 dėl 150 000 Lt dydžio beprocentės paskolos UAB „Fronteros transportas“ suteikimo; 2006 m. lapkričio 27 d. K. A. bankiniu pavedimu pervedė UAB „Fronteros transportas“ visą paskolos sumą, t. y. 150 000 Lt; 2006 m. lapkričio 27 d. K. A. surašė notarei pakvitavimą apie visišką A. P. atsiskaitymą pagal buto pirkimo - pardavimo sutartį. Pažymi, kad paskolos sutartis su UAB „Fronteros transportas“ buvo sudaryta tą pačią dieną, kai tik AB „Swedbank“ į atsakovės sąskaitą pervedė A. P. suteikto kredito, skirto atsiskaitymui už įsigytą butą, lėšas, kas patvirtina, jog buto pirkimo - pardavimo ir paskolos suteikimo sandoriai yra tarpusavyje susiję, todėl turi būti aiškinami kartu, o ne izoliuotai. Atsakovės nuomone, buto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo A. P. reikėjo tam, kad galėtų įkeisti perkamą butą ir būsto pirkimui iš banko gautą kredito sumą perskolintų UAB „Fronteros transportas". Be to, nurodo, kad UAB “Fronteros transportas” vadovą D. G. pažinojo tik iš matymo, todėl tikrai nebūtų skolinusi (juo labiau, neatlygintinai) pinigų beveik nepažįstamo žmogaus vadovaujamai įmonei, t. y. atsakovė neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo sudaryti ginčijamą paskolos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir: nutraukė 2006 m. spalio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei taikė restituciją, grąžinant butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovams J. P. ir Š. N. P., o ieškovei Š. N. P. grąžinant atsakovui A. P. pagal sutartį gautus 38 000 Lt; priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės K. A. ieškovei Š. N. P. 6541 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis tokioms sutartims nustatytos formos reikalavimų, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė K. A., gavusi iš atsakovo A. P. 150 000 Lt, pervedė juos į trečiojo asmens UAB „Fronteros transportas“ sąskaitą. Atitinkamai minėta įmonė su atsakove vėliau atsiskaitė, ką patvirtina kasos pajamų orderis ir atsakovės parašai, kurių ji neginčija. Teismas sprendė, kad atsakovė iš esmės ketveriais veiksmais patvirtino minėtas sutartis: pirma, sudarydama ginčo buto pirkimo sutartį, antra, sudarydama gautų pinigų paskolos sutartį, trečia, pervesdama gautus pinigus į trečiojo asmens sąskaitą, ketvirta, pasirašydama kasos pajamų orderį, kad gavo pinigus. Minėtų veiksmų laikotarpis nebuvo momentinis, ir tęsėsi nuo 2006 m. spalio 30 d. iki 2008 m. spalio 31 d., t.y. du metus. Vertindamas atsakovės elgesį tiek prieš minėtus sandorius, tiek po jų bei subjektines savybes (turinti aukštąjį išsilavinimą), pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ji suprato arba turėjo suprasti, kokias sutartis sudaro, suvokė tokių sutarčių teisinius padarinius ir jų neginčijo, todėl sprendė, jog priešieškiniu ginčijamos buto pirkimo - pardavimo bei 150 000 Lt paskolų sutartys atspindėjo tikrąją šalių valią.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas pažymėjo, kad iki ieškovės patikslinto ieškinio padavimo dienos ieškovai ir atsakovas A. P. buvo pasirašę taikos sutartį (atsakovas pripažino ieškinį) bei šią taikos sutartį pateikę teismui, t. y. šalys sutarė ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovei K. A. paprieštaravus dėl civilinės bylos užbaigimo šalims pasirašant taikos sutartį, civilinė byla buvo nagrinėjama toliau. Tokiu būdu, atsižvelgęs į tai, kad civilinė byla buvo tęsiama tik dėl K. A. nesutikimo su ieškiniu bei taikiu civilinės bylos užbaigimu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog tikslinga visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, kadangi kitam atsakovui pripažinus ieškinį, byla būtų baigta taikos sutartimi, t.y. ieškovei būtų grąžinta 75 proc. žyminio mokesčio bei ieškovė nebūtų patyrusi papildomų bylinėjimosi išlaidų. Taigi teismas darė išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms, iš K. A. ieškovės Š. N. P. naudai priteistina 4 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 2 541 Lt už teisines paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė K. A. prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šias išlaidas ieškovei priteisti iš atsakovo A. P.. Nurodo šiuos argumentus:

Liudytoja notarė V. S. – M. patvirtino buto pardavėjo J. P. jai išsakytą poziciją, kad sąskaitos, į kurią pervesti pinigus už parduotą butą, sutartyje jis nenurodys, nes tai yra sūnaus A. P. pinigai ir jis jų nereikalaus, o teisme apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, jog J. P. jam yra sakęs, kad K. A. jam nėra skolinga. Be to, liudytoja D. T. patvirtino, jog po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo juo toliau rūpinosi, jį naudojo ir išlaikė ieškovai, o ne formalus savininkas A. P., kas parodo, kad 2006 m. spalio 30 d. sutarties sudarymo tikslas nebuvo nekilnojamojo turto pirkimas – pardavimas, tačiau minėti liudytojų parodymai pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai neminimi.Teismas visiškai nesiaiškino, kokie buvo tikrieji apeliantės tikslai ir motyvai sudarant 2006 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį, nors akivaizdu, kad joks asmuo nebūtų rizikavęs svetimais pinigais, suteikdamas neatlygintinę paskolą įmonei, su kuria nesiejo jokie santykiai, o įmonės vadovas tebuvo iš matymo pažįstamas (kaip A. P. draugas) žmogus. 2008 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 27 neatitinka faktinių susidariusios situacijos aplinkybių, nes jokių grynųjų pinigų iš UAB „Fronteros transportas“ apeliantė nėra gavusi, ką patvirtina į bylą pateiktas 2006 m. lapkričio 21 d. paskolos sutarties priedas Nr. 1, datuotas 2008 m. lapkričio 21 d., kuriuo minėtos paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. liepos 1 d.A. P. jau ir praeityje savo nesąžiningais veiksmais buvo sudaręs fiktyvius sandorius, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-315. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu dėl smurto prieš apeliantę.Iki patikslinto ieškinio pateikimo šioje byloje apeliantė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, o taikos sutarties sudarymas yra išimtinė šalių teisė. Ieškiniu apeliantei nebuvo pareikšta jokių reikalavimų, o visi pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai teko atsakovui A. P., iš kurio ir turi būti priteisiamos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Š. N. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Š. N. P. nebuvo žinoma apie jokį K. A. sandorį su trečiuoju asmeniu UAB „Fronteros transportas“, todėl dėl jo negali pasisakyti. Be to, pažymi, kad atsakovei K. A. pateikus priešieškinį, teismas taikos sutarties negalėjo tvirtinti, o byla iš esmės buvo tęsiama vien tik dėl K. A. procesinių veiksmų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Fronteros transportas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, o kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas D. G., 50 000 Lt suma apeliantei buvo grąžinta prekėmis. Pažymi, kad pati apeliantė paskolos grąžinimo fakto niekada nekvestionavo ir pretenzijų dėl negrąžintos paskolos UAB „Fronteros transportas“ niekada nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

K. A., teikdama apeliacinį skundą ir tokiu būdu nustatydama bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 str.), nurodė, kad skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos priešieškinis, kartu nurodydama, kad ieškovų pareikšto ieškinio dėl buto pirkimo -pardavimo sutarties nutraukimo patenkinimas šiuo atveju neužkerta kelio atsakovės priešieškinio patenkinimui. Tačiau visiškai sutikti su tokia apeliantės pozicija negalima, nes neapskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi buvo konstatuota, kad nutraukiama yra būtent tarp ieškovų ir atsakovo A. P. sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis.

Be to, apeliantės argumentai, susiję su sprendimu dėl šios priešieškinio dalies, t. y. buto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, atmetimo nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė bei nesivadovavo byloje apklaustų liudytojų V. S. – M. (sutartį tvirtinusios notarės), A. G. (apeliantės tėvo) parodymais, nes minėti asmenys paliudijo, kad ieškovas J. P. sakė jiems, kad pinigai už butą yra sūnaus, jis jų nereikalaus, o K. A. jam nėra skolinga. Tačiau pastebėtina, kad minėti liudytojai tik papasakojo, pasak jų, J. P. (šiuo metu jau mirusio) išsakytus žodžius (pažymėtina, kad V. S. – M. parodymai (2 t. 143 b. l.) skiriasi nuo apeliantės nurodytų). Tuo tarpu pats J. P. tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje išdėstė visiškai priešingą negu parodė liudytojai teisinę poziciją dėl kilusio tarp šalių ginčo. Atitinkamai tai, kad kaip parodė liudytoja D. T., butu po jo pardavimo rūpinosi ieškovai, turint omenyje pastarųjų artimus giminystės ryšius su buto pirkėju (A. P. yra ieškovų sūnus), taip pat savaime neįrodo apeliantės priešieškinio dalies dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, pagrįstumo.

Atmetęs apeliantės reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestine pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. A. keliais veiksmais (sudarydama ginčo paskolos sutartį, pervesdama pinigus bendrovei ,,Fronteros transportas“ bei pasirašydama kasos pajamų orderį, kad gavo iš pastarosios bendrovės pinigus) patvirtino minėtą sutartį. Tačiau pažymėtina, kad bendrovei ,,Fronteros transportas“ buvo paskolinti ne apeliantės, bet A. P. pagal kredito sutartį gauti ir atsiskaityti už jo nupirktą būstą skirti pinigai. Turint omenyje J., Š. N. ir A. P. giminystės ryšį, artimus A. P. ir apeliantės santykius (gyveno kartu ir augino bendrą sūnų) bei A. P. draugiškus santykius su bendrovės ,,Fronteros transportas“ vadovais D. ir M. G., A. P. turėjo būti žinoma tiek tas, kad pinigai už butą ieškovams nėra sumokėti, tiek tai, kad jie buvo paskolinti UAB ,,Fronteros transportas“. Tačiau, nežiūrint nurodytų aplinkybių, nei A. P., nei kas nors kitas apeliantei jokių pretenzijų dėl pinigų panaudojimo ne pagal paskirtį daugiau kaip ketverius metus nereiškė, o ginčas tarp šalių kilo tik A. P. ir K. A. nutraukus gyvenimą kartu. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kaip ir kada buvo su apeliante vedamos derybos dėl paskolos suteikimo bei nenustatytos apeliantės sąsajos su bendrove ,,Fronteros transportas“, o taip pat nenustatytos aplinkybės, galinčios bent kiek logiškai paaiškinti apeliantės veiksmus neatlygintinai bei be jokio paskolos grąžinimo užtikrinimo skolinant šiai bendrovei iš A. P. gautus pinigus. Kita vertus, iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 1999 m. vasario 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-315-1999 (2 t. 42 – 44 b. l.), matyti, kad A. P. su M. G. (bendrovės ,,Fronteros transportas“ komercijos direktorius ir šios bendrovės vadovo D. G. brolis) jau nuo 1993 m. turėjo bendrą patirtį sudarant apsimestinius sandorius, susijusius su paskoliniais santykiais. Aukščiau išvardintų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad sudarant paskolos sutartį apeliantė veikė kaip A. P. statytinė. Tiesa, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės priešieškinio nepagrįstumą patvirtina aplinkybė, kad apeliantei dalis paskolos (100 000 Lt) buvo grąžinta, ką patvirtina 2008 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis. Tačiau pastebėtina, kad apeliantei esant A. P. statytinei paskoliniuose santykiuose su bendrove, toks dokumentas ir turėjo būti išrašytas ne ko kito kaip K. A. vardu. Be to, minėtas įrodymas (2 t 169 b. l.) kelia abejonių dėl jo patikimumo, nes bendrovės kasos knygos išraše nurodyta, kad 2008 m. spalio 31 d. apeliantei buvo išmokėta 150 000 Lt, o vėliau – 2008 m. lapkričio 21 d. paskolos sutarties priede Nr. 1 (pastebėtina, kad šį įrodymą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti visiškai nenurodęs motyvų) nurodoma, kad sutarties galiojimas pratęsiamas iki 2009 m. liepos 10 d. (2 t. 214 b. l.). Kita vertus, kada ir kiek pagal paskolos sutartį buvo atsiskaityta, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas apeliantės priešieškinis, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priešieškinį tenkinti iš dalies, pripažįstant 2006 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Fronteros transportas“ ir K. A., apsimestine bei konstatuojant, kad minėta paskolos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo A. P. ir UAB ,,Fronteros transportas“ (CK 1.87 str.).

Pirmosios instancijos teismui tenkinus patikslintą ieškinį (atsakovais nurodyti tiek A. P., tiek K. A. (1 t. 94 – 97), o priešieškinį atmetus, ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju turėjo būti priteistos iš atsakovo A. P., nes skundžiamu sprendimu nenuspręsta dėl jokių K. A. teisių ir pareigų (išskyrus nepagrįstai priteistas bylinėjimosi išlaidas). Tuo tarpu taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas konkrečiu atveju nebuvo pagrindo, nes dėl taikaus ginčo sprendimo sprendžia pačios šalys (CPK 140 str. 3 d.), o tai, kad teismas nusprendė netvirtinti taikos sutarties, nes ja pažeidžiami tuo metu trečiojo asmens teisėmis dalyvavusios K. A. interesai (1 t. 92 b. l.; CPK 42 str. 2 d.), negalėjo lemti jai finansinės naštos (dėl bylinėjimosi išlaidų) priskyrimo. Be to, iš dalies naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bet kokiu atveju keistinas (CPK 93 str. 5 d.).

Nors iš dalies tenkinant apeliacinį skundą priešieškinis tenkinamas iš dalies, tačiau laikytina, kad esminis K. A. reikalavimas ir buvo susijęs su 2006 m. lapkričio 21 d. paskolos sutarties šalies pakeitimu (K. A. pakeičiant A. P. (2 t. 29 b. l.), todėl tenkinant apeliacinį skundą, K. A. iš atsakovo pagal priešieškinį A. P. priteistina 143 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (3 t. 8 b. l.) išlaidoms atlyginti.

Kaip jau minėta, iš dalies naikinat pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, ieškovės patirtas išlaidas (4000 Lt žyminio mokesčio ir 2541 Lt teisinės pagalbos išlaidų, t. y. iš viso 6541 Lt) priteisiant iš A. P.. Be to, atsižvelgiant į esminius priešieškinio reikalavimus būtent A. P., o taip pat tai, kad ieškiniu iš esmės jokių reikalavimų K. A. nebuvo reiškiama (reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas būtent iš K. A. (1 t. 96 b. l.) konkrečiu atveju nelaikytinas savarankišku reikalavimu, nes dėl jų paskirstymo sprendžia teismas), būtent iš A. P. priteistina K. A. 142 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (2 t. 31 b. l.), o taip pat 2000 Lt (2 t. 189 -190 b. l.) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), t. y. iš viso 2142 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti iš dalies, pripažįstant 2006 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Fronteros transportas“ ir K. A., apsimestine bei konstatuojant, kad minėta paskolos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo A. P. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Fronteros transportas“. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria tenkinant ieškinį, nutraukta 2006 m. spalio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyta restitucija, palikti nepakeistą.

Priteisti K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt (šimtą keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš A. P. 6541 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą) Š. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2142 Lt (du tūkstančius šimtą keturiasdešimt du litus) K. A..

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasDanutė Milašienė