- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1313-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15623-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energetika“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos energetika“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė atleisti jį nuo 29 700 Eur netesybų taikymo arba sumažinti atsakovo taikytas netesybas iki nulio, taip pat priteisti iš atsakovo 29 700 Eur skolos už atliktus darbus. Anot ieškovo, šalys 2017 m. birželio 20 d. sudarė rangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti techninio projekto parengimo ir rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti. Nors darbai turėjo būti užbaigti 2017 m. lapkričio 28 d., tačiau 2017 m. spalio pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti ieškovui leidimą kasinėjimo darbams. Ieškovas pažymėjo, kad tik 2018 m. sausio 5 d. atsakovui suderinus gatvių apšvietimo darbus su ieškovo vykdomais darbais, buvo gauti savivaldybės leidimai kasinėjimo darbams, kuriuos ieškovas pradėjo 2018 m. sausio 6 d. ir užbaigė 2018 m. vasario 26 d. Ieškovo teigimu, atlikęs darbus jis pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą už 125 000 Eur sumą, tačiau atsakovas 2018 m. balandžio 11 d. raštu nurodė, jog nors aplinkybės, dėl kurių ieškovas pažeidė sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, nepriklauso nuo ieškovo, todėl atsisakė taikyti ieškovui delspinigius, bet paliko 29 700 Eur baudą (300 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso už 99 dienas). Atsiskaitydamas su ieškovu už atliktus darbus, atsakovas išskaičiavo nurodytas netesybas. Tokie atsakovo veiksmai, ieškovo nuomone, neteisėti, nes laiku įvykdyti prievolės ieškovas negalėjo dėl atsakovo kaltės, be to, atsakovo pritaikyta sutarties nuostata yra neteisėta, nes negali būti baudinių netesybų; taip pat atsakovas neįrodė patirtų nuostolių, kuriems padengti galėtų būti taikomos netesybos. Atsakovo taikytos netesybos sudaro beveik 24 proc. visų atliktų darbų vertės arba daugiau kaip 80 proc. metinių palūkanų, todėl yra aiškiai per didelės. Kadangi atsakovas nepagrįstai sumažino už ieškovo atliktus darbus mokėtiną sumą, tai nurodyta suma priteistina iš atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, ieškovas laimėjo paskelbtą viešąjį pirkimą, nes pasiūlė trumpiausius darbų atlikimo terminus. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo atlikti darbai (pašalinus tam tikrus trūkumus) priimti tik 2018 m. kovo 8 d. Nagrinėjamu atveju šalių sutartyje aiškiai aptarti netesybų taikymo ir jų dydžio klausimai. Nors viešųjų pirkimų sutartys sudaromos prisijungimo būdu, tačiau ieškovas, pateikęs pasiūlymą, sutiko su visomis sąlygomis, dėl jų nesikonsultavo, neteikė pretenzijų ir neginčijo. Taigi ieškovas laisva valia susitarė dėl netesybų. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad sutartyje nurodyta, jog baudų taikymo faktas nelaikytinas ginčo objektu, t. y. rangovas neturi teisės reikalauti užsakovo pagrįsti savo sprendimą dėl baudos taikymo. Atsakovas pabrėžė, kad sutartimi būtent ieškovas įsipareigojo gauti visus darbų atlikimui būtinus sutikimus-leidimus; savivaldybės administracijos leidimo neišdavimas negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo atsakomybės, nes tai nėra savivaldybės veiksmas, kurio ieškovas negalėjo numatyti (CK 6.253 straipsnis). Ieškovas, manydamas, kad savivaldybė neteisėtai vilkina leidimo išdavimą, turėjo imtis aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, skųsti tokį neveikimą, informuoti atsakovą. Atsakovo nuomone, ieškovas netinkamai įvertino savo galimybes laiku atlikti darbus: I etapo darbai baigti 2017 m. rugsėjo 18 d., o ieškovas tik 2017 m. spalio pabaigoje kreipėsi dėl atitinkamų leidimų išdavimo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad skirstomųjų tinklų eksploatavimas yra ne privatus atsakovo interesas, o įstatymuose įtvirtintos pareigos vykdymas, t. y. viešojo intereso užtikrinimas, todėl itin svarbu, kad visi atsakovo tiekėjai ir rangovai savo sutartinius įsipareigojimus vykdytų tinkamai ir laiku, juolab kad nagrinėjamo viešojo pirkimo tikslas ir buvo, kad darbai būtų atlikti būtent pagal griežtai apibrėžtus terminus. Dėl patirtos žalos atsakovas pažymėjo, kad jos apskaičiuoti praktiškai neįmanoma; ji susijusi, be kita ko, ir su įmonės reputacija, kurią blogina dėl ilgiau vykdomų darbų sukeliami nepatogumai elektros vartotojams. Kadangi sutartyje įtvirtinta atsakovo teisė apskaičiuotas baudas išskaičiuoti iš ieškovui mokėtinų sumų, tai nėra pagrindo šios sumos priteisti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino.
4. Teismas priteisė ieškovui AB „Klaipėdos energetika“ iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, 29 700 Eur skolos už atliktus darbus ir 2768 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas prisiimtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė ne vėliau kaip 2018 m. kovo 8 d., kai ieškovas pašalino tam tikrus darbų trūkumus, o ne 2018 m. vasario 26 d., kai ieškovas surašė pažymą apie darbų pabaigą.
6. Nagrinėdamas šalių ginčą dėl priežasčių, nulėmusių darbų atlikimo terminų praleidimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų jo argumentus, jog Klaipėdos miesto savivaldybės leidimo darbams išdavimas užsitęsė būtent dėl to, kad reikėjo išspręsti klausimus dėl atsakovui priklausiusių atramų ir elektros laidų, taip pat dėl savivaldybei priklausiusių šviestuvų ir elektros laidų, t. y. jog šiuo klausimu buvo reikalingas atsakovo ir savivaldybės, kaip atitinkamo turto savininkų, veiksmų suderinimas. Šiuos ieškovo argumentus tiesiogiai patvirtina liudytojo (nors ir ieškovo įmonės darbuotojo) N. K. parodymai, taip pat (netiesiogiai) ieškovo 2017 m. spalio 31 d. raštas atsakovui, kuriuo būtent atsakovo (kaip atramų ir laidų savininko) prašoma išspręsti kilusią problemą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas vertino kaip pakankamai įrodytą ieškovo nurodomą faktinę aplinkybę, kad savivaldybės leidimo kasinėjimo darbams atlikti išdavimas užsitęsė dėl to, kad buvo siekiama ieškovo planuotus atlikti kasinėjimo darbus suderinti su gatvių apšvietimo rekonstrukcijos darbais, kurie susiję, be kita ko, su atsakovui priklausiusiomis atramomis bei laidais ir savivaldybei priklausiusiais šviestuvais bei laidais.
7. Teismas nurodė, kad iš 2017 m. spalio 31 d. rašto akivaizdu, kad tuo metu (2017 m. spalio pabaigoje) ieškovas jau buvo kreipęsis į savivaldybę dėl atitinkamo leidimo išdavimo. Akivaizdu ir tai, kad aptariamas leidimas išduotas (tik) 2018 m. spalio 5 d.. Be to, pačiame leidime nurodyta, kad žemės darbų terminai perkelti iš (planuotų) 2017 m. spalio 26 d. iki lapkričio 30 d. į 2018 m. sausio 5 d. – vasario 2 d. Iš to paties leidimo taip pat matyti, kad su kitomis institucijomis žemės darbai buvo suderinti dar 2017 m. spalio 30 d. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė tik patvirtina ieškovo argumentus, kad žemės darbų atlikimui 2017 m. spalio-lapkričio mėnesiais daugiau kliūčių nebuvo (išskyrus aptariamą savivaldybės leidimą). Žinodamas tokią faktinę situaciją dėl leidimo neišdavimo priežasčių, ieškovas, teismo vertinimu, pagrįstai laukė, kol atitinkamus sprendimus priims savivaldybė (kartu su atsakovu). Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kuriais apeliuojama į tai, kad negaudamas savivaldybės leidimo, ieškovas galėjo ir turėjo savivaldybės veiksmus (neveikimą) apskųsti administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, būtų formalus-deklaratyvus, neveiksmingas ir, be to, neatitiktų šalių bendradarbiavimo ekonomiškumo principų.
8. Teismui nustačius, kad ieškovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo susijęs, be kita ko, ir su atsakovo veiksmais, teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.206 straipsnį, kuriame nustatyta, jog viena šalis (šiuo atveju – atsakovas) negali remtis kitos šalies (šiuo atveju – ieškovo) neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Teismas konstatavo, kad paties atsakovo veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos 2018 m. sausio 5 d. leidimo kasinėjimo darbams atlikti išdavimo terminui, todėl atsakovas negali remtis ieškovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymu (šiuo atveju, įsipareigojimų įvykdymo pradelsimu), kiek tas pradelsimas nulemtas paties atsakovo veiksmais ar neveikimu arba kitokio įvykio, kurio rizika (atramų ir laidų klausimų išsprendimas) tenka pačiam atsakovui. Nurodytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą taip pat vadovautis ir Civilinio kodekso 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad kreditorius (atsakovas) laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Esant tokiai faktinei situacijai, teismas ieškovą laikė nepažeidusiu prievolės, kol atsakovas (kreditorius) laikomas ją pažeidęs (CK 6.64 straipsnio 3 dalis).
9. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad II etapo darbus ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti ne vėliau kaip per 70 dienų nuo I etapo užbaigimo dienos (sutarties 3.8.2 punktas). Pažymėtina, kad gavęs 2018 m. sausio 5 d. leidimą, darbus (įskaitant ir darbų trūkumų šalinimą) ieškovas baigė 2018 m. kovo 8 d., t. y. neviršydamas 70 dienų termino, skaičiuojamo nuo 2018 m. sausio 5 d. (kai buvo pašalinta nuo ieškovo nepriklausanti kliūtis darbų atlikimui). Juolab atsižvelgtina į tai, kad ilgesnę darbų trukmę nulėmė žiemos sezonas ir žemės įšalas, kurie nebūtų trukdę ir, atitinkamai, prailginę darbų trukmės, jeigu darbai būtų atliekami suplanuotu pradiniu laiku, t. y. 2017 m. spalio-lapkričio mėnesiais.
10. Teismas nurodė, kad nesant ieškovo kaltės, kaip vienos iš sudėtinių civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti konstatuojamas ir ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas. Kadangi šalių sutarties 6.7, 6.8 punktų nuostatos ieškovo sutartinę atsakomybę sieja būtent su ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, tai, tokio pažeidimo nekonstatavus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai pritaikė ginčijamą baudą. Tokią išvadą tam tikru mastu patvirtina ir paties atsakovo 2018 m. balandžio 11 d. raštas ieškovui (t. 1, p. 13), kuriame (rašte) atsakovas sutiko, kad aplinkybės, dėl kurių rangovas pažeidė darbų atlikimo terminus, yra tinkamai pagrįstos ir nepriklausė nuo rangovo veiksmų (neveikimo). Nurodytu raštu atsakovas nusprendė netaikyti ieškovui delspinigių už termino pažeidimą nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. kovo 8 d., tačiau kartu priėmė ir nurodytam sprendimui prieštaraujantį kitą sprendimą – už pavėluotai atliktus darbus taikyti 29 700 Eur baudą, kurios suma sumažintas atsiskaitymas už atliktus darbus. Akivaizdu, kad pačiam atsakovui laikantis pozicijos, jog darbų atlikimo terminas praleistas ne dėl ieškovo veiksmų (neveikimo), pritaikyta ginčo bauda vertintina kaip paskirta taip pat ne dėl ieškovo veiksmų (neveikimo), t. y. nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. komercinės veiklos vykdymas siekiant pelno – esminis verslininko, kaip specifinio civilinės atsakomybės subjekto, atribojimo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad verslininkas yra asmuo, kuris veikia verslo ar profesiniais tikslais. Teismas, tenkindamas ieškinį, ignoravo tiek CK normas, tiek kasacinio teismo išaiškinimus, o vertino ieškovo kaltės buvimo klausimus.
11.2. Sutarties bendrosios dalies (toliau – BD) 14.3 punkte nustatyta, kad rangovas, neatlikęs darbų per sutartyse nustatytus terminus, užsakovui pareikalavus, moka užsakovui 0,05 procento dydžio delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau delspinigių suma negali viršyti 10 procentų darbų kainos; Sutarties specialiosios dalies (toliau – SD) 6.8 punktas nustato, kad rangovui, įvykdžius darbus, tačiau pažeidus pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų T2 (rangos darbų atlikimo laikas), bus taikoma 300,00 EUR bauda už kiekvieną pradelstą dieną. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad esant tam tikroms aplinkybėms (trečiųjų asmenų veiksmai, prastos meteorologinės sąlygos ir pan. ), užsakovas gali atleisti ieškovą nuo sutarties BD nustatytų delspinigių už darbų atlikimo termino pažeidimą mokėjimo (sutarties 14.7 punktas). Šios aplinkybės nėra nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, tačiau jų atsiradimo atveju atsakovas sutiko netaikyti delspinigių. Atleidimas nuo baudų ginčo atveju būtų galimas tik tuo atveju, kai aplinkybės, sąlygojančios darbų vėlavimą, būtų nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis.
11.3. Sutarties BD 14 skirsnio atskiri punktai aiškiai numato, kokios sąlygos taikomos delspinigių, baudų, nuostolių sumažinimui (sutarties BD 14.5 punktas), kokios – netesybų mokėjimui (sutarties BD 14.6 punktas), o kokios - atleidimui nuo delspinigių (sutarties BD 14.7 punktas). Ši analizė įgalina atsakovą teigti (ir tai turėjo padaryti teismas), kad šalys sąmoningai sutartyje nenumatė galimybės atleisti nuo baudų mokėjimo, sutarties sąlygas suformulavo aiškiai, nepaliekant galimybės jas aiškinti plečiamai. Tuo tarpu sutarties BD 15 skirsnyje reglamentuotos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Sutarties BD 15.1 punkte aiškiai nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl force majeure aplinkybių. Sutarties BD 14.7 punkte gi numatytas atleidimas nuo delspinigių yra taikomas išimtinai tik delspinigiais sutartyse pavadintų netesybų taikymui. Ši aplinkybė yra kertinė todėl, kad atsakovo vykdyto pirkimo tikslas buvo ne tik pasiekti, kad darbai būtų atlikti tinkamai, bet, svarbiausia, – sutarties šalių sulygtu laiku, t. y. sutarties SD griežtai apibrėžtais terminais.
11.4. Teismas, sprendime konstatavęs, kad ieškovo kaltės dėl darbų atlikimo termino nebuvo, ir tuo pagrindu tenkinęs ieškinį visa apimtimi, nepagrįstai primetė šalims sąlygas, dėl kurių šalys nesitarė. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio nuostatomis, verslininko atsakomybė atsiranda be kaltės, tuo pačiu CK 6.256 straipsnio 4 dalis suteikia teisę sutarties šalims susitarti dėl to, kad verslininko atsakomybė kyla esant kaltei (nes ši norma yra dispozityvioji). Tačiau šalys dėl tokio civilinės atsakomybės ribojimo nesitarė, t. y. nenustatė išlygos, jog rangovo atsakomybė kyla tik esant jo kaltei.
11.5. Atsakovas neginčija fakto, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neišdavė leidimo kasinėjimo darbams, dėl šios priežasties atleido ieškovą tik nuo delspinigių mokėjimo, nes dėl to šalys susitarė sutarties BD 14.3 punktu. Tačiau susitarimo dėl atleidimo nuo pagal sutarties SD 6.7-6.8 punktus paskaičiuotų baudų atleidimo, esant panašioms, bet ne force majeure, aplinkybėms, tarp šalių nebuvo. Tai reiškia, kad teismas išplėtė sutarties sąlygų taikymą, iškreipiant tikrąją šalių valią, tačiau pagal faktą sprendimu tai padarė. Dėl šios priežasties sprendimas naikintinas kaip neteisėtas.
11.6. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas negalėjo vykdyti darbų ne dėl savo kaltės, o neva dėl pačio atsakovo arba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų/neveikimo, tačiau kuo pasireiškė atsakovo neteisėtas neveikimas, ir kokius teisės aktų reikalavimus arba sutarties nuostatas atsakovas pažeidė, teismas nenurodė. Svarbu pabrėžti, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo kalti veiksmai turėjo būti įrodyti.
11.7. Rangovas taip pat patvirtino, kad prieš pateikdamas pasiūlymą, nuvyko į objekto statybos vietą ir įvertino techninio projekto sprendinių įgyvendinimo galimybes vietovėje ir planuojamu laiku, galimą darbų apimčių pasikeitimo riziką (Sutarties BD 12.7 punktas). Dar daugiau, aplinkybių, sąlygojančių darbų vėlavimą, atsiradimo riziką prisiėmė būtent ieškovas, pvz., sutarties SD 5.6.3 punktu įsipareigojęs gauti žemės savininkų, nuomininkų, naudotojų ir / ar valstybinių institucijų sutikimus (pritarimus), suteikiančius teisę atlikti darbus valstybinėje ir / ar privačioje žemėje (teritorijoje). Šių ieškovo pareigų teismas visiškai nevertino, sprendimo šiais klausimai visiškai nemotyvavo, nepagrįstai perkeldamas atsakomybę už leidimų kasinėjimo darbams gavimą atsakovui. ieškovas dar projektavimo etape turėjo pasirūpinti jo rengiamo projekto įgyvendinimo galimybėmis, būtent ieškovas.
11.8. Ieškovas dar projektavimo etape turėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl šių klausimų suderinimo (tiek dėl kasinėjimo galimybių, tiek dėl Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių įrenginių, šviestuvų perkėlimo, rekonstrukcijos galimybių ir poreikio), ir tuo atveju, jeigu Klaipėdos miesto savivaldybė projektavimo etape šiuos klausimus suderino, tačiau vėliau atsisakė veikti pagal suderintą projektą, rangovas galėjo skųsti tokį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neveikimą, o taip pat prašyti nuostolių, pasireiškusių sumokėtomis netesybomis, atlyginimo. Būtent ieškovo pasyvus elgesys ir lengvabūdiškas pasitikėjimas, kad jokių trikdžių dėl leidimo gavimo nebus, sąlygojo darbų atlikimo terminų pažeidimus. Juk būtent ieškovas pasiūlė atsakovui dalyvauti civiliniuose santykiuose pasiūlyme nurodytais terminais, dėl tokių jo pasiūlytų rangos darbų atlikimo terminų (ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus) ieškovas ir laimėjo pirkimą, tuo pačiu suteikė atsakovui teisėtą lūkestį, kad darbai bus atlikti laiku. Tačiau maža to, kad ieškovas savo pažado neįvykdė, bet dar siekia išvengti atsakomybės, pasireiškusios netesybų mokėjimu.
11.9. Teismas, sprendime nurodydamas, kad atsakovas neva pats netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, ir kad neva dėl atsakovo kaltės Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neišdavė leidimo kasinėjimo darbams, neargumentavo, kaip buvo nustatyta atsakovo tariama pareiga iš anksto pasirūpinti gatvių apšvietimo klausimais. Teismo posėdžio metu ieškovo pakviestas liudytojas N. K. patvirtino, kad paprastai visos savivaldybės prisiderina prie atsakovo vykdomų elektros tinklų rekonstravimo darbų, savo ruožtu organizuodami gatvių apšvietimo įrengimo/atnaujinimo darbų pirkimus, todėl ir leidimai žemės kasimo darbams išduodami greitai. Liudytojas patvirtino, kad ginčo atveju Klaipėdos miesto savivaldybė neturėjo tam lėšų, todėl siekė nukelti savo organizuojamų darbų pirkimą kitiems kalendoriniams metams. Atsakovo įsitikinimu, tai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas tinkamai nesirūpino leidimo kasinėjimo darbams išdavimu, sau nusistatė neapgalvotai trumpą laiką leidimui gauti, neįvertino administracinių procedūrų trukmės, o lengvabūdiškai tikėjosi, kad savivaldybė išduos leidimą kasinėjimo darbams minimaliu terminu, nenumatė galimų trikdžių, o ieškovo nenumatytai rizikai kilus ieškovas siekdamas išvengti pasekmių, siekia kaltę dėl savo neįsivertinų rizikų perkelti atsakovui.
11.10. Poreikis ieškoti sprendimo būdų dėl gatvių apšvietimo atsirado tik tada, kai savivaldybei pritrūko lėšų pirkimui organizuoti. Svarbu pažymėti, kad atsakovas visų šių klausimų sprendimą, leidimų gavimą, sprendinių dėl darbų techninio projekto parengimą pavedė būtent ieškovui, kuris sutartimi įsipareigojo gauti visus darbams atlikti būtinus sutikimus ir leidimus (sutarties SD 5.6.3 punktas), o taip pat parengti ir suderinti, darbų techninį projektą, atsižvelgiant į valstybės institucijų, žemės, požeminių inžinerinių sistemų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų) interesus. Tuo atveju, jei projekto sprendiniai gali daryti ar daro įtaką trečiųjų asmenų interesams, gauti visus būtinus suinteresuotų asmenų sutikimus tokiems sprendiniams atlikti (Sutarties SD 5.6.1 punktas). Šiam tikslui ir buvo organizuotas pirkimas (tai buvo I etapo darbai pagal sutartį), o ieškovui buvo atlyginta už projektavimo darbus, kuriuos, kaip paaiškėjo, įgyvendino netinkamai.
11.11. Atsakovas, būdamas sąžininga civilinių santykių šalis, dėjo visas pastangas padėti ieškovui vykdyti darbus laiku, bendradarbiavo su Klaipėdos miesto savivaldybe gatvių apšvietimo klausimais, ieškojo bendrų sprendimų, tai reiškia, kad tinkamai bendradarbiavo, elgėsi sąžiningai, siekdamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybė kuo greičiau išduotų leidimą kasinėjimo darbams. Taigi leidimo kasinėjimo darbams išdavimo vilkinimas nepriklausė nuo atsakovo valios, atsakovas negalėjo kontroliuoti Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų, tačiau šiuos veiksmus galėjo skųsti ieškovas. Dar daugiau, klausimai, susiję su gatvių apšvietimo rekonstravimo darbais, buvo derinami pagal Klaipėdos miesto savivaldybės galimybes ir norus, atsakovas tik siūlė sprendimo variantus, tačiau būtent Klaipėdos miesto savivaldybė negalėjo atlikti gatvių apšvietimo rekonstravimo darbų dėl lėšų trūkumo, o ne atsakovas.
11.12. Ieškovo netinkamą darbo organizavimą ir neatsakingą veikimą vykdant sutartį patvirtina ir tai, kad I etapo darbai (projekto parengimo) buvo baigti 2017 m. rugsėjo 18 d., tačiau ieškovas tik 2017 m. spalio pabaigoje, t. y. daugiau nei po mėnesio, kreipėsi dėl atitinkamų leidimų išdavimo į visas institucijas, tai reiškia, kad ieškovas netinkamai įvertino administracinių procedūrų leidimų gavimui trukmę, nepagrįstai tikėdamasis leidimą kasinėjimo darbams gauti tą pačią dieną, t. y. nepagrįstai užvilkino kreipimąsi į atsakingus asmenis, ir sau nusimatė neapgalvotai trumpus terminus leidimams gauti.
11.13. Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad darbų atlikimui trukdė netinkamos meteorologinės sąlygos, įšalas. Pažymėtina, kad įšalas ir krituliai bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti laikomi nenugalima jėga, nes jų buvimo faktą rudens ir žiemos laikotarpiu galima protingai numanyti, ir tai yra įprastas reiškinys. Nors teismas apskritai nevertino byloje pateiktų įrodymų dėl meteorologinių sąlygų, ieškinį tenkinęs tik tuo pagrindu, kad neva neįrodyta ieškovo kaltė dėl darbų atlikimo vėlavimo, tačiau atsakovas mato pagrindą pasisakyti ir dėl šių aplinkybių, kadangi tiek CK, tiek sutartis suteikia teisę netaikyti civilinės atsakomybės tik esant įrodytoms nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms.
11.14. Norėdamas remtis force majeure teisinėmis pasekmėmis, ieškovas privalėjo pagrįsti force majeure aplinkybių (tų pačių ar vis kitų) kiekvieną jo vėlavimo pagal sutartis dieną egzistavimą, tačiau šios jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 11 punkto nustatyta tvarka išduotos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančios pažymos nepateikė.
11.15. Atsakovas atliko išsamią rangos darbų kainos, pradėjus vykdyti viešuosius pirkimus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo būdu, padidėjimo analizę, kurią pateikė į bylą. Teismui pateikti paskaičiavimai akivaizdžiai įrodo, jog rangovai, pasiūlydami trumpesnius rangos darbų atlikimo terminus, užkelia pačių darbų kainas, tuo kompensuodami atsirandančius nuostolius dėl negalėjimo atlikti darbus laiku (t. y. į darbų kainą įskaičiuoja visas netesybas ir baudas). Atsakovo pateikiama analizė patvirtina, jog vidutiniškai rangos dabai dėl ekonominio naudingumo kriterijaus įvedimo padidėjo daugiau nei 50 proc. Akivaizdu, jog vykdant pirkimus mažiausios kainos metodu, kuomet terminai nėra tokie svarbūs atsakovui, pačių darbų kaina būna mažesnė. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas sumažinti netesybas, nepagrįstai pažeidžia atsakovo teises, kadangi atsakovas už atliktus darbus sumokėjo ženkliai padidintą kainą, iš kurios išskaičiavo netesybas. Atsakovo įsitikinimu, rangos darbų kainos padidėjimas siejamas su rangovo įvertinta rizika dėl galimų netesybų taikymo, jeigu bus pažeisti darbų atlikimo terminai.
11.16. Šioje byloje atsakovas nereikalauja nuostolių atlyginimo, todėl tikslaus patirtų nuostolių dydžio nustatymas taip pat nebuvo ir nėra būtinas. Netesybų sumažinimo klausimais yra pasisakęs ir LAT, nurodydamas, jog kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
12.1. Atsakomybės sąlygos – kaltės nebuvimas, teismo sprendime nurodomas kaip papildomas motyvas, kuriuo teismas grindžia savo išvadą, tačiau akcentuotina, jog tuo sprendime neapsiribojama. CK 6.259 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis).
12.2. Teismas, išanalizavęs ir tinkamai išnagrinėjęs visus byloje esančius raštinius įrodymus, liudytojo parodymus, padarė pagrįstą išvadą ir konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) leidimo kasinėjimo darbams išdavimas užsitęsė būtent dėl to, kad reikėjo išspręsti klausimus dėl atsakovui priklausiusių atramų, taip pat dėl savivaldybei priklausiusių šviestuvų ir elektros laidų, t. y. jog šiuo klausimu buvo reikalingas atsakovo ir savivaldybės, kaip atitinkamo turto savininkų, veiksmų suderinimas. Ieškovas neturėjo galimybių įtakoti šių aplinkybių, pastarajam iš anksto jos nebuvo žinomos, todėl įvertinti kiek užtruks derybos tarp atsakovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dėl atramų perleidimo, buvo neįmanoma. Taigi, byloje teismas pagrįstai nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovas darbus atliko pavėluotai dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo.
12.3. Kadangi egzistuoja galimybė atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės taikymo net ir esant atsakomybei be kaltės, teismui pagrįstai pripažinus, jog nėra ieškovo kaltės dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo įvykdymo ir dėl to kaltas pats atsakovas, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, pagrįstai atleido ieškovą nuo baudos, kurią neteisėtai paskaičiavo ir taikė atsakovas.
Atsiliepimas
12.4. Byloje egzistuoja daugybė rašytinių įrodymų, kurie patvirtina esant atsakovo kaltei dėl negalėjimo vykdyti darbų laiku. Dar 2017 m. spalio 31 d. ieškovas raštu, kreipėsi į atsakovą informuodamas dėl kokių priežasčių negali atlikti darbų ir prašydamas kilusią problemą išspręsti. Ieškovas, pradėdamas vykdyti darbus neturėjo duomenų apie tai, jog ant atramų, kurias pagal atsakovo užduotį reikalinga demontuoti, yra ne tik atsakovui priklausantys tinklai. Atsakovas, būdamas atramų savininku, šias aplinkybe žinojo ir turėjo pareigą apie tai informuoti ieškovą prieš pradedant vykdyti projektavimo darbus. Vis dėlto, atsakovas kaip savo vykdomos veiklos profesionalas, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nepranešė ieškovui apie galimas kliūtis vykdant darbus, dėl ko ieškovui atsiradusios aplinkybės buvo netikėtos, jų numatyti ieškovas iš anksto negalėjo, vėliau jų sprendimas nuo ieškovo valios nepriklausė, dėl ko akivaizdu, jog tinkamai įvykdyti sutarties ieškovas negalėjo ne dėl savo, o dėl atsakovo kaltės.
12.5. Ieškovo parengtą projektą suderino visos institucijos, taip pat ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuri vėliau neteisėtai atsisakė vykdyti suderintą ir galiojantį projektą, motyvuodama tuo, jog įgyvendinus projektą bus demontuotos atramos, ant kurių egzistavo savivaldybei priklausančios gatvių apšvietimo linijos. Dėl atramų demontavimo miesto gyventojai liktų be gatvių apšvietimo. Ieškovas, turėdamas visų institucijų suderintą projektą, sąžiningai negalėjo tikėtis, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neteisėtai atsisakys vykdyti pačios suderintą projektą ir neišduos leidimo kasinėjimo darbams tol, kol atsakovas ir Klaipėdos miesto savivaldybė neišspręs atramų perleidimo savivaldybės nuosavybėn klausimo. Ieškovas kilusių problemų išspręsti savarankiškai ir vienasmeniškai negalėjo, nes jis nebuvo nei atramų nei gatvių apšvietimo tinklų savininkas. Kilusios problemos išspendimas visiškai priklausė tik nuo paties atsakovo, Klaipėdos miesto savivaldybės ir jos įmonės UAB ,,Gatvių apšvietimas“ veikimo ar neveikimo.
12.6. Šalių tarpusavio santykius reguliuoja ne tik sudaryta sutartis, bet ir CK nuostatos, todėl nors sutartyje ir neįtvirtinta galimybė atleisti ieškovą nuo baudų taikymo esant atsakovo kaltei, tačiau tokia galimybė egzistuoja esant CK 6.259 str., 6.248 str. 4 d., 6.206 str., 6.64 str. įtvirtintiems pagrindams. Dėl to skundo teiginys, kad atleidimas nuo baudų ginčo atveju būtų galimas tik tuo atveju, kai aplinkybės, sąlygojančios darbų vėlavimą, būtų nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, yra visiškai nepagrįstas.
12.7. Tai, kad ieškovas nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jo kliūties, t.y. pirmoji force majeure aplinkybių taikymo sąlyga yra įrodyta ir tą konstatavo teismas tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Teismas vertino kaip pakankamai įrodytą ieškovo nurodomą faktinę aplinkybę, kad savivaldybės leidimo kasinėjimo darbams atlikti išdavimas užsitęsė dėl to, kad buvo siekiama ieškovo planuotus atlikti kasinėjimo darbus suderinti su gatvių apšvietimo rekonstrukcijos darbais, kurie susiję, be kita ko, su atsakovui priklausiusiomis atramomis bei laidais ir savivaldybei priklausiusiais šviestuvais bei laidais. Iš nurodyto ieškovo 2017 m. spalio 31 d. rašto akivaizdu, kad tuo metu (2017 m. spalio pabaigoje) ieškovas jau buvo kreipęsis į savivaldybę dėl atitinkamo leidimo išdavimo. Akivaizdu ir tai, kad aptariamas leidimas išduotas (tik) 2018 m. sausio 5 d. (t. 1, p. 109-112). Be to, pačiame leidime nurodyta, kad žemės darbų terminai perkelti iš (planuotų) 2017 m. spalio 26 d. iki lapkričio 30 d. į 2018 m. sausio 5 d. – vasario 2 d. Iš to paties leidimo taip pat matyti, kad su kitomis institucijomis žemės darbai buvo suderinti dar 2017 m. spalio 30 d. Ši aplinkybė tik patvirtina ieškovo argumentus, kad žemės darbų atlikimui 2017 m. spalio-lapkričio mėnesiais daugiau kliūčių nebuvo (išskyrus aptariamą savivaldybės leidimą).
12.8. Tai, kad nėra ieškovo kaltės dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo patvirtina ir atsakovas savo 2018 m. balandžio 11 d. raštu, kuriuo pripažino, jog aplinkybės, dėl kurių ieškovas pažeidė sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus yra pagrįstos ir nepriklauso nuo ieškovo veiksmų/neveikimo.
12.9. Ieškovas negalėjo tikėtis, jog sutarties sudarymo metu jis galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus. Nors skunde teigiama, kad ieškovas prisiėmė darbų įvykdymo riziką ir turėjo pareigą gauti visus darbams vykdyti reikalingus leidimus bei suderinimus, tačiau tai neleidžia daryti išvados apie tai, kad ieškovas iš anksto galėjo numatyti, kad kils problemos, kurių ieškovas neturi teisinių galimybių išspręsti. Klaipėdos miesto savivaldybė suderino ieškovo parengtą projektą, jam pritarė, tokiu būdu patvirtindama, jog jo įgyvendinimui jokių kliūčių nėra. Ieškovas sąžiningai ir pagrįstai tikėjosi, kad laiku parengtą ir visų institucijų suderintą projektą jam pavyks įvykdyti ir jokiu būdu negalėjo numatyti fakto, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, patvirtinusi projektą, neteisėtai atsisakys leisti jį vykdyti, nes neturi finansų, leidžiančių perimti reikalingas demontuoti atramas jų nuosavybėn ar organizuoti tų tinklų kabeliavimo darbus. Kadangi kilusios problemos išsprendimas priklausė tik nuo atsakovo ir savivaldybės susitarimo, Ieškovas neturėjo galimybių įtakoti šio klausimo išsprendimo, ar jo apskritai išvengti.
12.10. Ieškovas nagrinėtinoje situacijoje galėjo imtis teisinių priemonių ir kreiptis į teismą ar kitas administracinius ginčus nagrinėjančias institucijas, skųsdamas savivaldybės neteisėtus veiksmus, tačiau kaip teisingai pastebėjo ir bylą nagrinėjęs teismas, toks Ieškovo elgesys būtų buvęs formalus - deklaratyvus, neveiksmingas ir, be to, neatitiktų šalių bendradarbiavimo ekonomiškumo principų. Skundo pateikimas nebūtų davę jokio rezultato, kadangi ieškovui yra žinoma, kad bylos nagrinėjimas užtrunka mažiausiai metus, o leidimą reikia gauti nedelsiant. Be to, atsakovas patikino, kad klausimas yra sprendžiamas ir tik suderinus su Savivaldybe oro linijų perleidimo sąlygas, bus išduotas leidimas vykdyti darbus. Praėjus 2 mėnesiams leidimas buvo išduotas, nes buvo nuspręsta dalies atramų, kurios bus perleistos savivaldybei, nedemontuoti. Dėl šių priežasčių ieškovas turėjo vykdyti darbus ne dėl savo kaltės nukrypdamas nuo patvirtinto projekto, nes pasikeitus aplinkybėms dalies atramų demontuoti nereikėjo. Tokiu būdu vykdyti projektą reikalavo atsakovas.
12.11. Ieškovas pateikė oficialią Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją, kuri patvirtina, jog sausio-vasario mėnesiais vakarų Lietuvoje, kur ir buvo atliekami darbai, vyravo iki 30 cm gylio žemės įšalas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 2017 m. sausio 24 d. ieškovo raštas atsakovui, kuriuo pastarasis informuojamas apie netinkamas darbo sąlygas, t.y. daugiau kaip 30 cm žemės paviršiaus įšalą. Atsakovas rašte nurodytas aplinkybes patikrino, o atsakovo inžinierius R. V. savo parašu patvirtino, jog tokio dydžio įšalas egzistuoja, darbų vykdyti negalima. Kadangi ieškovas neplanavo darbų vykdyti žiemos sezono metu, siūlydamas darbų atlikimo terminus, pastarasis negalėjo įvertinti aplinkybių dėl įšalo, nes tuo metu jam nebuvo žinoma, kad darbai dėl trečiųjų asmenų kaltės nusikels į žiemą.
12.12. Atsakovas skunde teigia, kad žemės įšalas nelaikytinas force majeur aplinkybe. Su tokiu teiginiu būtų galima sutikti tuo atveju, jeigu planuojant darbus ieškovui būtų buvę žinoma, jog juos teks vykdyti žiemos sezono metu. Nagrinėtinu atveju aplinkybės, jog darbai nusikels į žiemą, paaiškėjo jau po sutarties sudarymo, todėl ieškovui buvo netikėtos, dėl ko jų įvertinti ir numatyti sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo galimybės.
12.13. Atsakovui buvo žinoma, jog ant jam priklausančių ir reikalingų demontuoti atramų egzistuoja ir Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantys gatvių apšvietimo tinklai. Vis dėlto, atsakovas, priėmęs sprendimą atramas demontuoti, nepaisydamas, jog kils problemos dėl to, kur reiks dėti gatvių apšvietimo tinklus, paskelbė viešąjį pirkimą darbams, nesuteikdamas jokios informacijos apie galimas kilti problemas. Tokiu būdu atsakovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperacijos principus, nuslėpė informaciją, kuri turėjo esminės įtakos darbų laiku vykdymui. Dėl šių priežasčių darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, griežtesnės atsakomybės už savo veiklą standartai, pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą, kas lėmė, jog dėl atsakovo kaltės darbai buvo atlikti pavėluotai.
Atsiliepimas
12.14. Skunde cituojama daugybė rangos sutarties nuostatų, dėl to, jog ieškovas privalėjo darbus atlikti savo rizika ir gauti visus reikalingus suderinimus bei leidimus. Ieškovas šių sutarties sąlygų neginčija ir jas visas tinkamai vykdė. Laiku ir nustatyta tvarka parengė darbų projektą, jį suderino su visomis institucijomis, gavo visus leidimus ir suderinimus, reikalingus projektui įgyvendinti, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB ,,Gatvių apšvietimas“ neteisėtai atsisakė vykdyti suderintą ir galiojantį projektą, tol, kol atsakovas sutiko perleisti jam priklausančias atramas UAB ,,Gatvių apšvietimas“ nuosavybėn. Ieškovas kilusių problemų numatyti negalėjo, neturėjo galimybės jų kontroliuoti, todėl akivaizdu, jog ir dėdamas maksimalias pastangas gauti Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą kasinėjimo darbams vykdyti, ieškovas jo nebūtų gavęs tol, kol atsakovas nebūtų išsprendęs atramų perdavimo klausimo.
12.15. Skunde nurodyti teiginiai, kuriais ieškovas kaltinamas nerūpestingumu, netinkamu darbo organizavimu yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Ieškovas neturėjo jokių galimybių paveikti savivaldybę taip, kad ji išduotų leidimą ir būtų galima vykdyti projektą. Savivaldybės neveikimo apskundimas tame etape tuo metu buvo beprasmis, kadangi atsakovas nurodė ieškovui, kad netrukus situaciją išspręs. Ieškovas pagrįstai laukė atsakovo ir savivaldybės derybų pabaigos, kuri leido tęsti įgyvendinti projektą.
12.16. Nors ieškovas prašo teismo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės mokėti netesybas taikymo, tačiau tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad pagrindo visiškai atleisti nuo netesybų taikymo ieškovą nėra, turi būti sprendžiamas klausimas dėl netesybų mažinimo. Akivaizdu, jog atsakovo taikytos netesybos, kurios sudaro beveik 24 proc. visų atliktų darbų vertės, arba daugiau kaip 80 proc. metinių palūkanų, yra aiškiai neprotingos, per didelės ir pažeidžiančios ieškovo interesus. Tuo labiau, vertinant prievolės pažeidimo aplinkybes, t.y. tai, kad prievolė buvo įvykdyta ne laiku dėl paties atsakovo bei trečiųjų asmenų kaltės, skaičiuoti 29 700 Eur sudarančias netesybas, kai atsakovas jokių nuostolių nepatyrė, yra nepagrįsta ir neteisinga. Ieškovo žiniomis atsakovas dėl vėliau atliktų darbų jokių nuostolių nepatyrė. Priešingai, atsakovas, pripažindamas, jog dėl pavėluotų darbų atlikimo nėra ieškovo kaltės, atsisakė 6 187,50 Eur delspinigių (2018-04-11 raštas Nr. 43013-6162), kurie yra vertinami kaip nuostolių atlyginimas ir kuriuos atsakovas buvo paskaičiavęs 2018 m. kovo 8 d. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog nuostolių, dėl pavėluotai atlikti darbų, atsakovas nepatyrė.
Atsiliepimas
12.17. Atsakovas neįrodė, jog jo reputacija dėl to, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus keletą mėnesių buvo sugadinta, ar kad strategija nebuvo įvykdyta. Atsakovas nurodo, jog strategijos tikslus atsakovas turi pasiekti iki 2020 metų, todėl tikėtina, jog tokiam didelės apimties ir ilgalaikiui projektui nežymus itin mažos dalies darbų termino praleidimas nepadarė jokios įtakos.
12.18. Vertinant tai, kad byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas patyrė nors minimalius nuostolius, o atsakovo teiginiai apie tariamus nuostolius labiau deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio, nei realiai tikėtini, atsižvelgiant į tai, kad esminė netesybų funkcija yra kompensuojamojo pobūdžio ir yra draudžiama nustatyti baudinio pobūdžio netesybas, atsakovui už tą patį pažeidimą nustačius ir baudas ir delspinigius, tokios netesybos, kurios sudaro 24 proc. visų atliktų darbų vertės, arba daugiau kaip 80 proc. metinių palūkanų, yra aiškiai neprotingos, per didelės ir pažeidžiančios ieškovo interesus, todėl turi būti sumažintos iki 0 įvertinus dar ir tai, jog dėl prievolės pažeidimo nėra ieškovo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos šalys 2017 m. birželio 20 d. pasirašė tipinę rangos darbų sutartį, kuria ieškovas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais įsipareigojo atlikti techninio projekto parengimo ir rangos darbus 0,4kV OL L-200, L-300 ir L-400 iš MT – 493 rekonstravimo į 0,4 kV KL (investicinio projekto Nr. E1E3700417. Sutarties Specialiosios dalies 3.8 punktu ieškovas įsipareigojo, kad bendras darbų atlikimo terminas: 160 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo. Pagal sutarties SD 3.8.1 punktą Rangovas pradeda atlikti 1 etapo techninio projekto parengimo darbus (T1) iš karto po Sutarties įsigaliojimo ir privalo baigti ne vėliau, kaip per 90 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo. Sutarties 3.8.2 punktu nustatyta, kad Rangovas pradeda atlikti II etapo Darbus (T 2) nuo pirmo etapo užbaigimo dienos ir privalo pabaigti ne vėliau, kaip per 70 kalendorinių dienų nuo 1 etapo užbaigimo dienos. Sutarties BD 1.6 punktu šalys susitarė, kad Etapas – Sutartyje nurodyta Darbų dalis (etapas) , kurią užbaigus gali būti pasirašomas tos Darbų dalies užbaigimo aktas, o jos rezultatas perduodamas Užsakovo eksploatacijai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad rekonstruotos 0,4 kV kabelių ir apskaitos spintos eksploatavimo pradžia 2018-02-26 d.
5. Šalys sutarė, kad bendra už darbus mokėtina suma 164 560 Eur, įskaitant PVM. Sutarties Specialiosios dalies 6.8 punkte nustatyta, kad Rangovui, įvykdžius darbus, tačiau pažeidus rangos darbų atlikimo laiką, bus taikoma 300 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 6.9 punkte nustatyta, kad 6.7-6.8 punktuose nurodytų baudų taikymo faktas nelaikytinas ginčo objektu – rangovas neturi teisės reikalauti užsakovo pagrįsti savo sprendimą taikyti baudą; bauda sutartyje nustatyta ir taikoma siekiant prevenciškai užkirsti kelią teisės aktų ir (ar) sutartinių įsipareigojimų pažeidimams; šalys patvirtina, kad sutarties 6.7-6.8 punktuose nurodytos baudos neskirtos atlyginti užsakovo patirtus nuostolius.
6. Byloje atsakovas nurodė, jog ieškovas vėlavo atlikti sutarties darbus, todėl jam taikė baudą už ekonominio naudingumo vertinimo metodikos T2 (rangos darbų atlikimo laikas) pažeidimą, ir sumažino mokėjimus už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą - faktūrą 29 700,00 Eur baudų dydžio suma. Ieškovas tvirtina, kad jis, 2018m. sausio 5d. gavęs Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vykdyti žemės kasimo darbus, juos baigė neviršydamas 70 kalendorinių dienų termino.
7. Byloje pateikti duomenys tvirtina faktą, jog Klaipėdos miesto savivaldybė nurodyto objekto rekonstrukcijai privalomus elektros kabelių klojimui ir elektros spintų statymui žemės darbų terminus perkėlė leisdama rangovui AB „Klaipėdos energetika“ žemės darbus pradėti 2018-01-05, užbaigti 2018-02-02. Darbus atsakovas priėmė 2018 m. kovo 8 d.
8. Pagal pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika rangos darbų atlikimo laikas T₂ vertinamas nenutrūkstamas rangos darbų atlikimo laikas kalendorinėmis dienomis, kur didžiausią įvertinimo balą gauna tas pasiūlymas , kurio darbų atlikimo laikas yra trumpiausias , o likę pasiūlymai įvertinami proporcingai mažesniais balais. Vertinimo kriterijai numatyti dėl darbų vykdymo metu galinčios kilti rizikos.
9. Pagal Sutarties BD 7.3, 7.3.5 punktus darbų pradžios ir pabaigos terminai gali būti pratęsti ir pakeisti, jei rangovas pateikė užsakovui argumentuotą prašymą ir yra nurodomos atitinkamos aplinkybės, tarp kurių numatyta valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmai arba bet kokios kitos kliūtys, priskirtos užsakovui ir (arba) užsakovo samdomiems tretiesiems asmenims trukdo rangovui laiku atlikti darbus (7.3.3 p.), vykdant darbus paaiškėja šios sutarties pasirašymo metu nenumatytos aplinkybės (7.3.4 p.). Pagal sutarties BD 7.4 p. šalys įsipareigojo nedelsiant raštu informuoti viena kitą apie sutarties BD 7.3 p. nurodytų aplinkybių atsiradimą.
10. Ieškovas nurodo, kad nors Klaipėdos miesto savivaldybė suderino ieškovo parengtą projektą, jam pritarė, tokiu būdu patvirtindama, jog jo įgyvendinimui jokių kliūčių nėra. Ieškovo teigimu, jis negalėjo numatyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, išdavusi leidimą statybai, projekto įgyvendinimui reikalingus žemės darbų pradėjimo terminus perkels, nes neturi finansų, leidžiančių perimti reikalingas demontuoti atramas jų nuosavybėn ar organizuoti tų tinklų kabeliavimo darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pradelsimas nulemtas ir paties atsakovo veiksmais ar neveikimu arba kitokio įvykio, kurio rizika (atramų ir laidų klausimų išsprendimas) tenka pačiam atsakovui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad savivaldybės leidimo kasinėjimo darbams atlikti išdavimas užsitęsė dėl to, kad buvo siekiama ieškovo planuotus atlikti kasinėjimo darbus suderinti su gatvių apšvietimo rekonstrukcijos darbais, kurie susiję, be kita ko, su atsakovui priklausiusiomis atramomis bei laidais ir savivaldybei priklausiusiais šviestuvais bei laidais. Tačiau šios aplinkybės tinkamai neišnagrinėtos. Nagrinėjamoje dalyje pažymėtina, kad Rangovas negali vykdyti žemės darbų, reikalingų elektros kabelių klojimui ir elektros spintų statymui, negavus Klaipėdos miesto savivaldybės leidimo žemės kasimo darbams. Iš bylos duomenų nėra aišku dėl kokių priežasčių Klaipėdos miesto savivaldybė perkėlė žemės darbų terminus ir būtent nurodytam laikotarpiui. Iš ieškovo ieškinio negalima suprasti ar žemės darbai buvo baigti leidimo vykdyti žemės darbus galiojimo metu ar 2018m. vasario 26d. ir tik įvertinus šias aplinkybes būtų pagrindas išvadai ar atsakovas tinkamai taikė 300 EUR baudą už kiekvieną praleistą dieną. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismui nėra galimybių visapusiškai įvertinti nesant Klaipėdos miesto savivaldybės pareikštos pozicijos šiuo klausimu. Be to, net ir padarius išvadą, kad sutartis įvykdyta dėl savivaldybės veiksmų (tuo labiau, kad ieškovas teigia, jog šie veiksmai neteisėti) teismas pasisakytų dėl neįtraukto asmens teisių ir pareigų, o tai draudžia įstatymas (CPK 329 str. 2 d.).
11. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tais atvejais, jei teismas nustato, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos tam tikrų asmenų teisėms ir pareigoms, savo iniciatyva gali juos įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016). Todėl šioje byloje tikslinga išsiaiškinti, kodėl Klaipėdos miesto savivaldybė perkėlė žemės darbų vykdymo terminus. Nustačius sutarties vėlavimo priežastis, t. y. tai, ar leidimas išduotas dėl paties ieškovo kaltės, ar trečiųjų asmenų veiksmų, atitinkamai turi būti sprendžiamas, ar egzistuoja ieškovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas turėtų įtraukti Klaipėdos miesto savivaldybę. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant ir į tai, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.
12. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
13. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.