Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Algidos Banienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie Alytaus rajono savivaldybės, nedirbantis, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. B. kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones įgijo (duomenys neskelbtini) prieš 2 metus. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena ir dirba. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo (duomenys neskelbtini), planavo išvykti iš (duomenys neskelbtini) sausio 12 dieną. Automobilis (duomenys neskelbtini) I priklauso jam. Jį pirko maždaug prieš mėnesį laiko (duomenys neskelbtini) iš T. A., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Mokėjo 5 000 Norvegijos kronų, tai būtų 418 Eur. Jokio pirkimo-pardavimo dokumento nesurašė. Sutarė, kad, kai bus (duomenys neskelbtini), atsiųs jam numerius, tada jis mašiną išregistruos. Tuomet jis gautų lapą prie dabartinio turimo norvegiško dokumento, su kuriuo galėtų mašiną prisiregistruoti (duomenys neskelbtini). Prie apklausos pateiks turimą norvegišką registracijos liudijimą, taip pat skelbimo, kur parduodama ši mašina, nuotrauką. Įvykio dieną buvo nuvažiavęs pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Prieš sustabdant policijai, visi jau važiavo namo, link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kartu su juo važiavo sūnėnas O., draugas L., jo draugė. Važiavo lauko keliu, nes draugės sodyba būtent ir pasiekiama važiuojant tuo lauko keliu, ji yra apie 800 metrų nuo asfaltuoto kelio. Būdamas pas draugę, išgėrė 3 litrus alaus, kurio stiprumas apie 4,2 procento. Kai baigė gerti, tai pradėjo važiuoti gal po pusės valandos. Suprato, kad negali vairuoti, nors ir jautėsi normaliai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Mokesčius moka (duomenys neskelbtini), jokiose (duomenys neskelbtini) sveikatos įstaigoje neregistruotas (b. l. 49, 50). Papildomos apklausos metu kaltinamasis parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) nėra išregistruota. Pabandys pateikti pirkimo – pardavimo sutartį, jei ją atsiųs buvęs automobilio savininkas. Turi galimybę susimokėti baudą, jeigu tokia bus paskirta.

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Elvino Jakubėlio tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pavojingai manevruoja, dideliu greičiu po apylinkes važinėja automobilis (duomenys neskelbtini), šviesiai pilkos spalvos, kuriame yra 3 jaunuoliai. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo apibūdintą automobilį ir, panaudojus tarnybinio automobilio šviesos signalus, jį sustabdė. Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), vairavo Ž. B., kuris paaiškino, kad tiesiog važinėjasi su draugais. Automobilyje taip pat buvo L. J., G. V. ir O. V.. Paprašius Ž. B. pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, jis pateikė automobilio dokumentus, o vairuotojo pažymėjimo, kuris suteikia teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę ir kurį kaip nurodė jis yra įgijęs (duomenys neskelbtini), su savimi neturėjo. Pas Ž. B. paklausus, ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad maždaug prieš valandą gėrė alaus. (duomenys neskelbtini) patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510" Nr. ARRF 0146, pirmuoju pūtimu Ž. B. nustatytas 2.37 promilių neblaivumas. (duomenys neskelbtini), antruoju pūtimu, nustatytas 2.04 promilių neblaivumas. Automobilis nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7).

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, jog įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini) I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–21, 22–30).

(duomenys neskelbtini) Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad Ž. B. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Jis gali eiti tiesia linija pėda po pėdos, gali stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510", ARRF 0146, (duomenys neskelbtini) pirmuoju patikrinimu Ž. B. nustatytas 2.37 promilių neblaivumas. (duomenys neskelbtini) antruoju patikrinimu nustatytas 2.04 promilių neblaivumas (b. l. 10, 11).

Vairuotojų registro duomenų bazėje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje Ž. B. būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 39).

Ž. B. pateiktame automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime nurodytas savininkas T. O.. Ž. B. pateikė telefone turėtą skelbimo norvegų kalba apie už 5 000 kronų parduodamo automobilio (duomenys neskelbtini) I nuotrauką. Nuotraukoje matomas automobilio numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–55).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Rimanto Žvirblio (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ž. B. paimtas automobilis (duomenys neskelbtini) buvo patikrintas pagal jo kėbulo numerį (duomenys neskelbtini). Patikrinta PNII /Kelių transportas/, VĮ „Regitra", Interpolo duomenų bazėje, „Eucaris" duomenų bazėse. Interpolo duomenų bazėje informacijos apie tai, kad automobilis su tokiu VIN būtų ieškomas, nėra (b. l. 34, 35).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 790,00 Eur (su PVM).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis Ž. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį kaltinamajam, būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad įvykio dieną būdamas pas draugę išgėrė 3 litrus alaus, kurio stiprumas apie 4,2 procento. Baigus gerti, praėjus gal pusvalandžiui vairavo transporto priemonę. Suprato, kad negali vairuoti, nors ir jautėsi normaliai, dėl savo elgesio gailisi. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi Ž. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo Ž. B. skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą. Baudos sumokėjimo terminą nustatyti 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuoti Ž. B. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ž. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Ž. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad Ž. B., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neabejotinai sukėlė pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. Ž. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. B. anksčiau buvęs teistas, teistumas išnykęs, per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, Lietuvoje nedirba, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. parodė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti Ž. B., kuris laikomas teisiamu pirmą kartą, skyrus prokurorės siūlomą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui už nesunkų nusikaltimą, t. y. skyrus 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu ir Ž. B. skirtina galutinė 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Pateiktame pareiškime prokurorė prašo nustatyti 6 mėnesių terminą baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – šešis mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad Ž. B. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga Ž. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi Ž. B. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija, Ž. B. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo dienos, kai Ž. B. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

Ž. B. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios Ž. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, faktinės nuosavybės teise priklauso Ž. B.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 790,00 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl Ž. B. faktiniu valdymu priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, tai yra 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. B. galutinę bausmę – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones Ž. B. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktine nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Ž. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtus dokumentus (Ž. B. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti Ž. B..

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.