- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1099-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- notarė D
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui V. K. , tretieji asmenys notarė D.M. Uldukienė, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R.G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 1999-10-12 Trakų rajono notarų biuro notarės D.M. Uldukienės patvirtintą testamentą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); nepripažinti V. K. pretenduojančio į S. K. , mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, įpėdiniu, turinčio teisę į palikimą.
Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas S. K. , kuris prieš mirtį sunkiai sirgo. 1999-10-12 jos tėvas surašė testamentą, kuriuo S. K. visą turtą savo mirties atveju, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat ir butą, esantį gyvenantį (duomenys neskelbtini), žemę, kuri yra (duomenys neskelbtini), skyrė kartu su juo gyvenančiam sūnui V. K. . Ginčijamas 1999-10-12 testamentas neatitiko S. K. tikrosios valios, nes testatorius, atėmęs paveldėjimo teisę iš ieškovės, nenurodė to priežasties, nors jie nebuvo susipykę ir jis nebuvo priešiškai prieš ją nusiteikęs. Jis negalėjo testamento pasirašymo momentu suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, nes tam įtakos turėjo jo pomėgis alkoholiui. Ginčijamas testamentas turi būti panaikintas, o atsakovas pripažintas neturinčiu teisės paveldėti, nes jis savo veiksmais prieš palikėjo valią nesirūpino S. K. sveikata, apribojo jo veiksmų laisvę, savo žinioje laikydamas jo pasą ir invalidumo pažymėjimą. 1999-10-12 sudarytą testamentą laikė pas save, slėpė jį nuo ieškovės, kitų asmenų ir paties testatoriaus, išvežė palikėją iš jam įprastinės aplinkos, apribojo bendravimo galimybes, atėmė iš S. K. galimybę iki pat mirties sudaryti kitą testamentą, panaikinti ar pakeisti egzistuojantį.
Atsakovas V.K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad nuo 1974 m., šalių tėvams nutraukus santuoką, jis liko gyventi su savo tėvu S. K. , kuriuo rūpinosi iki pat jo mirties. 1999-10-12 jo tėvas S. K. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko jam. Testamentas pasirašytas S. K. įprastu parašu ir jis iššifruotas pasirašant pilna pavarde. Notarė, tvirtindama jo tėvo pasirašytą testamentą, įsitikino testatoriaus S. K. veiksnumu. Testatorius neprivalėjo nurodyti atsisakymo palikti turtą kitiems asmenims priežasties. Nėra pagrindo pripažinti 1999-10-12 testamentą negaliojančiu kaip pasirašyto negalėjusio tuo metu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmens, nes nėra duomenų, kad jis būtų turėjęs psichikos sutrikimų. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais, jog jis priešingais teisei veiksmais atėmė galimybę iš tėvo sudaryti naują testamentą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog tėvas būtų išreiškęs valią sudaryti kitą testamentą arba jį panaikinti ar pakeisti esamą testamentą.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas spręsdamas ieškovės reikalavimo pagrįstumą dėl 1999-10-12 testamento pripažinimo negaliojančiu, taikė jo sudarymo metu Lietuvos Respublikoje galiojusio 1964 m. CK normos. Teismas konstatavo, jog 1964 m. CK nenumatė (kaip ir šiuo metu galiojantis CK nenumato) testatoriui pareigos motyvuoti paveldėjimo teisės atėmimo pagrindą iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. S. K. 1999-10-12 testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, nenustatyta, kad šis testamentas yra ar gali būti pripažintas negaliojančiu remiantis 1964 m. CK 48-58 straipsniuose nurodytais pagrindais. Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės yra neįrodytos, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl atsakovo nepripažinimo įpėdiniu, t.y. pripažinti atsakovą, neturinčiu teisės paveldėti S. K. palikimą, nepagrįstu, kadangi nekonstatavo aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas priešingais teisei veiksmais, nukreiptais prieš palikėją, kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą, prisidėjo prie jo pašaukimo paveldėti (1964 m. CK 572 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė R.G. apeliaciniu skundu prašo 2007-07-05 teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Teismas, konstatuodamas, jog testatorius neprivalo motyvuoti paveldėjimo teisės atėmimo pagrindo iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (1964 m. red. CK 575 str. 2 d., 2000 m. 5.19 str. 3 d.), neatsižvelgė į tai, kad sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, atsižvelgiant į testamento, kaip vienašalio sandorio sudarymo ir keitimo ypatumus, akivaizdu, kad testatoriaus valia atimant paveldėjo teisę iš įpėdinio ar įpėdinių, turi būti aiškiai išreikšta jo pasirašomame testamente, nurodant apie tokios jo teisės realizavimą.
Teismas turėjo vertinti, kokios aplinkybės galėjo įtakoti testamento sudarymą, ar kiti asmenys negalėjo pasinaudoti testamentą sudariusio asmens būsena, kadangi palikėjas S. K. turėjo chronišką priklausomumą alkoholiui, tai leidžia abejoti jo sudarytame testamente išreikštos valios teisingumu.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, jog teismas neįvertino to, jog testamento, kuriuo visas turtas būtų paliekamas vienam iš vaikų, nors su kitu vaiku testatorius nebuvo susipykęs, sudarymas, vertinant tėviškus jausmus dukrai, yra neprotingas, nepagrįstas ir nenaudingas jam veiksmas, kurio protingas ir savo veiksmus suprantantis ir galintis valdyti asmuo nebūtų atlikęs.
Byloje nėra duomenų, kad testatorius laisva valia būtų perdavęs saugoti testamentą atsakovui, todėl teismas turėjo pripažinti, jog vienintelis atsakovas buvo suinteresuotas, jog ginčijamas testamentas išliktų nepakeistas.
Atsiliepimas
Atsakovas V.K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą 2007-07-05 teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad iš ginčijamo testamento turinio aiškiai matyti, jog testatorius paskyrė atsakovą vieninteliu įpėdiniu ir dėl to testatoriaus valia paveldėjimo teisės netenka visi kiti asmenys, galinti būti įpėdiniais pagal įstatymą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad testatorius neturėjo galimybės pakeisti ar panaikinti sudaryto testamento. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas atliko priešingus teisei veiksmus, nukreiptus prieš palikėją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo tėvas S. K. , miręs (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), 1999-10-12 surašė testamentą, pagal kurį visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų po mirties paliko savo sūnui, atsakovui V. K. (b.l. 10). Testamentą patvirtino Trakų rajono notarų biuro notarės M. Uldukienės. Ieškovė ginčija testamentą prašydama jį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, t.y pagal Civilinio kodekso 54 straipsnį (įst.red. iki 2001-07-01).
Testamentą, kaip vienašalį sandorį, galima pripažinti negaliojančiu sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Pripažintini negaliojančiais testamentai, sudaryti asmens, kuris, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 54 straipsnis). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas išanalizavo ir įvertino tiek testatoriaus asmens būseną, jos sveikatą, psichikos būklę, tiek sudaryto testamento turinį jo pagrįstumo ir protingumo aspektais.
Teismo sprendime įvertinant testatoriaus sveikatos būseną ir jo valią dėl testamento remiamasi medicininiais dokumentais, kitais įrodymais, teismo posėdyje apklaustų liudytojų, artimai bendravusių su testatoriumi, parodymais, šalių paaiškinimais (CPK 177 straipsnis). Įrodymų visumos analize nustatyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų dėl nuolatinio apsvaigimo nuo alkoholio.
Vertinant teisiškai reikšmingus faktus dėl testamento turinio, atsižvelgta ir į tai, kad testatorius gyveno kartu su savo sūnumi, atsakovu V. K. , testatoriui ir atsakovui nuosavybės teise priklausiančiame name, testatorius sūnų augino nuo vaikystė, kai išsiskyrė su žmona. Ieškovė tuo tarpu po tėvų skyrybų liko gyventi su motina. Apklaustų liudytojų parodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad testatoriaus ir sūnaus santykiai buvo geri, be to testatorius laikė, kad jo turtas turi atitekti sūnui, o dukrai turi atitekti motinos turtas. Šios faktinės aplinkybės teismo yra nustatytos ir tinkamai įvertintos. Išanalizavęs byloje surinktus teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra leistini sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Civilinio kodekso 54 straipsnio (įst.red.iki 2001-07-01) pagrindu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sudarytas testamentas atitinka įstatymo reikalavimus, ieškovė neįrodė, kad testatorius dėl būdavo nuolat apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl šios priežasties sudarydamas testamentą nesuprato savo veiksmų esmės.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog testamentas yra negaliojantis ir dėl to, jog jame testatoriaus valia atimant paveldėjo teisę iš įpėdinio ar įpėdinių, nėra aiškiai išreikšta ir nemotyvuota. Sutinkamai su Civilinio kodekso 575 straipsnio 2 ir 3 dalių (įst.red iki 2007-07-01) nuostatomis testatorius paveldėjimo teisę iš įstatyminių įpėdinių galėjo atimti dviem būdais: 1) kai testatorius testamente nutyli vieną ar kelis įpėdinius, o visą turtą palieka kitam įpėdiniui; 2) kai testamente tiesiog nurodo, kad iš tokio ir tokio įpėdinio atimama paveldėjimo teisė. Nei vienu iš dviejų atvejų įstatymas nereikalavo, kad testatorius motyvuotų tokį savo sprendimą nurodydamas priežastį, kodėl jis atima paveldėjimo teisę iš kurio nors įstatyminio įpėdinio. Šiuo klausimu esanti suformuota teisinė praktika taip pat nepasisako, jog tokio sprendimo nemotyvavimas yra testamento kaip sandorio trūkumas.
Atmestinas skundo argumentas, tai jog teismas nenagrinėjo, kokios aplinkybės galėjo įtakoti testamento sudarymą, ar kiti asmenys negalėjo pasinaudoti testamentą sudariusio asmens būsena. Teismas būtent išnagrinėjo ir sprendime nurodė aplinkybes, kurios galėjo įtakoti tokio testamento sudarymą tai – testatoriaus ir atsakovo santykiai nuo atsakovo vaikystės, kurias kolegija jau minėjo anksčiau. Kadangi teismas nustatė, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad testatorius būdavo nuolat apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu būdu teismui nebuvo pareigos ir pagrindo nustatinėti ar kiti asmenys negalėjo pasinaudoti ieškovės nurodyta testatoriaus būsena.
Testamento sudarymo metu nebuvo įvestas testamentų registras, todėl apeliantės nurodyta aplinkybė apie testamento neregistravimą bei neperdavimą saugoti, negali turėti įtakos testamento teisėtumui. Atkreiptinas dėmesys, kad testamentą saugoti testamentiniam įpėdiniui įstatymas nedraudžia.
Kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o apeliantės apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsakovui - 500 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
n utarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. G. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. K. naudai.