Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, advokatui Georgijui Gromovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. L., gim. 1979 m. spalio 8 d. Alytuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, atliekantis profesinę karo tarnybą Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotajame pėstininkų batalione, gyvenantis (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 322 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

kaltinamasis D. L. 1999 m. sausio 16 d. būdamas kariu prisiekė Lietuvos Respublikai. 2008 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. P-246 nuo 2008 m. vasario 25 d., sudarius profesinės karo tarnybos sutartį, buvo priimtas į profesinę karo tarnybą ir paskirtas į Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono (Batalione) vado žinion. 2010 m. gegužės 5 d. bataliono vado įsakymu Nr. P-50 nuo 2010 m. gegužės 10 d. paskirtas į 1 motorizuotosios pėstininkų kuopos 1 motorizuotojo pėstininkų būrio 1 skyriaus vairuotojo pareigas. Kaltinamasis be pateisinamų priežasčių nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. sausio 7 d. neatvyko į tarnybos vietą – Alytuje, Ulonų g. 14, dislokuotą batalioną ir tai truko ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau kaip dešimt parų ir tokiu būdu jis savavališkai pasišalino iš tarnybos vietos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. L. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad yra profesinės karo tarnybos karys ir būtinosios tarnybos metu prisiekęs Lietuvai. Jis tarnauja Alytuje dislokuotame Didžiosios kunigaikštienės motorizuotame pėstininkų batalione ir eina vairuotojo pareigas. 2011 m. sausio 4 d. turėjo atvykti į tarnybą, tačiau anksti ryte jam iš kaimo paskambino motina pasakė, kad jo brolis triukšmauja. Jis rytą skubiai išvažiavo į tėviškę ir susikivirčijo ir apsistumdė su broliu, ir jam atsinaujino kojos trauma. Kitą dieną jis kreipėsi pas gydytoją ir jam išdavė siuntimą pas specialistą. Apie tai jis informavo savo tarnybos vyresnįjį E. C., kitą dieną kalbėjosi su būrio vadu A. N. ir prašė laisvų dienų, nes santykiai tarp brolio ir motinos buvo įtempti. Į tarnybą nuvyko pirmadienį, parašė paaiškinimą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Liudytojai A. N., E. C. ir A. U., atitinkamai būrio vadas, vado pavaduotojas ir 1 skyriaus vadas, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad karys kaltinamasis D. L. neatvyko į tarnybą 2010 m. sausio 4 d. rytą. E. C. mobiliuoju telefonu skambino D. L., tačiau telefonas buvo išjungtas arba už ryšio zonos ribų. Tą pačią dieną apie pietus A. N. susisiekė su kaltinamuoju ir pastarasis nurodė, kad į tarnybą neatvyko dėl šeimyninių aplinkybių. Praėjus trims dienoms buvo kreiptasi į karo policiją. 2010 m. sausio 10 d. kaltinamasis atvyko į tarnybą ir parašė paaiškinimą. Kaltinamąjį kaip karį charakterizuoja teigiamai.

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 13) kad bataliono vadovybei pateiktas tarnybinis pranešimas, kad karys kaltinamasis D. L. 2010 m. sauiso 4 d. neatvyko į tarnybą.

Iš išrašo (b.l. 40) matyti, kad kaltinamasis D. L. 1999 m. sausio 16 d. prisiekė Lietuvos Respublikai.

Iš prašymo, įsakymų (b.l. 34-36, 38) matyti, kad 2007 m. sausio 1 d. D. L. kreipėsi į Krašto apsaugos ministrą dėl priėmimo į profesinę karo tarnybą ir 2008 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. P-246 jis buvo priimtas į profesinę karo tarnybą ir 2008 m . vasario 25 d. sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis. 2010 m. gegužės 5 d. D. L. perkeltas iš I motorizuotosios pėstininkų kuopos I motorizuotojo pėstininkų būrio I skyriaus granatsvaidininko pareigų į I skyriaus vairuotojo pareigas.

Iš tarnybos lapo (b.l. 23) matyti, kad kaltinamasis D. L. 2011 m. sausio 4-7 d. neatvyko į tarnybą ir tai tinkamai pažymėta.

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todėl teismas juos laiko įrodymais. Šie duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamasis D.L. būdamas profesinės karo tarnybos karys pasišalino iš Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono –tarnybos vietos ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau kaip dešimt parų. Kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino, apklausti liudytojai tokias aplinkybes iš esmės patvirtino, kaltė įrodyta ir kitais byloje aptartais įrodymais. Kaltinamojo pateikta gydytojo išduota pažyma (b.l. 21) neduoda pagrindo teigti, kad kaltinamasis į tarnybą neatvyko dėl svarbių priežasčių. Neabejotinai nustatyta ir tai patvirtina kaltinamojo pateikti išrašai iš med. dokumentų, kad jis metų bėgyje buvo gydomas dėl kojos traumos ir dėl jos atsinaujinimo turėjo konsultuotis su specialistais, tačiau jis pas specialistą nenuvyko. Šių aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis į tarnybą minėtu laiku neatvyko be pateisinamų priežasčių, todėl jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 322 straipsnio 1 dalies požymiai.

Lietuvos kariuomenė pateikė 16, 77 Lt civilinį ieškinį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. L. pateikė nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus iš kurio matyti, kad Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų batalionui iš banko „Swedbank“ pervesta 16, 77 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal šį straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jo padarytoje veikoje yra konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai egzistuoja tik formaliai. Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimo pavojingumą, tai yra socialinį materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi jeigu veika turi konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems gėriams, ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamojo D. L. veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Neabejotina, kad kaltinamojo D. L. veika yra tyčinė, tačiau vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis veikos tikslais ir motyvais nesiekė padaryti esminės žalos įstatymo saugomoms vertybėms - krašto apsaugos tarnybai, savanoriškai grįžo į tarnybą, teismas konstatuoja, kad D. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina, pripažinus, kad padaryta veika – savavališkas pasišalinimas iš tarnybos (BK 322 str. 1 d.) yra mažareikšmė (BK 37 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 322 straipsnio 1 dalį atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ( BK 37 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 str. 4d.).

D. L. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.