Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1987 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d., 147 str. 3 d., skirta galutinė laisvės atėmimo 3 m. 6 mėn. bausmė;

2) Panevėžio apygardos teismo 1996 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, pripažintas kaltu pagal BK 271 str. 2 d., 18 str. 6 d., 146 str. 3 d., skirta galutinė laisvės atėmimo 4 m. bausme su ½ dalies turto konfiskavimu;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 201-1 str. 2 d., skirta 2 m. pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmė;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 271 str. 2 d., 225 str. 2 d., 235 str., 246 str. 2 d., 232-1 str.1 d., skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 m. 2 mėn. bausmė ir 1 250,00 Lt bauda su 500,00 Lt vertės turto konfiskavimu bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. 6 mėn.;

5) Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 327 str. 1, 2 d., skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 5 m. 7 mėn. bausme ir 10 MGL bauda;

6) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 4 d., 259 str. 1 d., skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 m. 6 mėn. bausmė;

7) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 5 d., 144 str., 284 str. 1 d., skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 m. 6 mėn. bausmė;

8) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., skirta galutinė subendrinta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

9) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d., skirta laisvės atėmimo 1 m. bausmė;

10) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d., skirta galutinė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, ją subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu ir 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn.;

11) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., skirta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė, ją subendrinus su 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimo;

12) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d., skirta laisvės atėmimo 10 mėn. bausmė, ją subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn.;

13) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str., 1 d., skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 m. 2 mėn. bausmė;

14) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d., skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

15) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (6 nusikaltimai), skirta galutinė subendrinta 4 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

16) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d., skirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

17) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d., 302 str. 1 d., 259 str. 2 d., skirta galutinė subendrinta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėn. 7 dienų laisvės atėmimo bausmė, 2019 m. vasario 4 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų, atlikęs bausmę;

18) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. 284 str., paskirta bausmė – 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pabaiga 2020 m. rugpjūčio 17 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., skirta 20 parų arešto bausmė;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 233 str. 3 d., skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 m. 2 mėn. bausmė;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., skirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., skirta galutinė 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 24 d. Radviliškio r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėn.;

5) Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 3 d., skirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėn.;

6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., skirta 60 parų arešto bausmė;

7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., skirta laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė, bausmė atlikta 2018 m. gruodžio 28 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2019 m. spalio 10 d., laikotarpyje nuo 15.28 val. iki 17.10 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustato asmens, įgijo bei su savimi laikė ir maršrutiniu autobusu gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagą – 0,074 g heroino tol, kol 2019 m. spalio 10 d. 17.10 val. (duomenys neskelbtini) m. stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė 6 vienetus folijos paketėlių su minėta narkotine medžiaga.

2. Be to, A. J. ir A. S., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai platino narkotines medžiagas, t. y., 2019 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 13.24 val. iki 14.04 val., A. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitarė parduoti A. J. turėtą narkotinę medžiagą – heroiną A. P., po to A. S. iš A. J. buto pastarojo turėtas narkotines medžiagas nunešė į sutartą su A. P. vietą, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, kur apie 14.15 val. už 60 eurų pardavė A. P. narkotinę medžiagą – 0,016 g heroino, po to, gautus pinigus nunešė į A. J. butą.

3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl padarytų veikų nuoširdžiai prisipažįsta. Buvo toks momentas jo gyvenime, kad gyveno vienas, buvo nuklydęs, vartojo narkotikus ir važiuodavo į (duomenys neskelbtini) sau nusipirkti. Buvo jų nedidelis ratelis, kurie pirkdavo, vartodavo, kartu pirkdavo, susimesdavo pinigų narkotinėms medžiagoms. 2019 metais, (duomenys neskelbtini) įsigijo paketėlį, važiavo autobusu namo, jį sustabdė policijos pareigūnai ir rado paketėlį. Policijos pareigūnai jį areštavo, padarė kratą. Jis vežėsi narkotines medžiagas sau. Paskui buvo paleistas. Narkotikai toks dalykas, kad ryte, kai jie baigia veikti ir vėl norisi, jis buvo grynas narkomanas. Dabar praėjo trys metai, kai jis nebevartoja narkotinių medžiagų, dabar prisimena tą būseną ir jam darosi baisu. Važiuodavo vis į (duomenys neskelbtini), kartais važiuodavo Ž.. Kaltinime nurodytą dieną buvo pavartojęs, dar buvo likutis narkotikų namuose. Jam skambinėjo Jonas, kad yra atvažiavęs jo kalėjimo draugas P. ir jam reikia dozės. Jis iš pokalbių iškart sutiko, paėmė foliją, įpylė kakavos, kad būtų didesnis kiekis, A. S. buvo kaip tik pas jį, paprašė jo nunešti. A. paėmė ir parnešė pinigus - 60 eurų. Pardavė heroiną. Atvažiavo sūnus, išvažiavo prie prokuratūros ir jį areštavo, darė kratą namuose, bet ten nieko nerado, nes nebebuvo. Areštavo jį ir S.. Buvo atidavęs likutį ir nebeturėjo. Tą dieną Ž. gavo pinigų iš Švedijos, nes ten sėdėjo ir gavo kompensaciją. Jam bjauru apie tai kalbėti, nes, kai prisimena tą laiką, buvo toks jų vartojančių ratas. Nori atkreipti teismo dėmesį, kad jis namų nepasistatė, turtų nesusikrovė. Kitiems jis nepardavinėjo. (duomenys neskelbtini) yra taškas, į kurį vis važiuoja ir važiuoja. Nenori sumenkinti savo nusikaltimo, pripažįsta, neketina slėptis, bet S. gal ne visai suprato, ką neša. Jis tik pasakė, kad nunešti ir viskas. Abu buvo pavartoję narkotikų ir nežino ar S. suprato. Dabar tris metus nevartoja ir negeria, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, Grįžo jo žmona iš įkalinimo įstaigos, jiems sugrąžino vaikus. Dieną vaikai būna su juo, o naktį vaikus prižiūri jo mama. Jis turi vaiką iš pirmos santuokos, dabar sudaręs antrą santuoką. Jam sunku susirasti darbą, nes yra tik 50 proc. darbingas, turi stuburo išvaržą, registruotas darbo biržoje. Ketina išsilaikyti vairavimo teises, išsilaikė teoriją, bet neišsilaiko pravažiavimo. Jei turėtų teises, galėtų dirbti su mikroautobusu. (duomenys neskelbtini) ne problema įsigyti narkotikų, ten daug taškų, jis įsigydavo prie (duomenys neskelbtini) miesto, jam tas žmogus nepažįstamas. Nereikia niekur eiti, ateina prie stotelės, atsisėda prie suoliuko ir viskas, ateina ir paklausia, paduodi pinigus ir viskas. Pirkdavo tik heroiną. 2019 m. spalio mėnesį turėjo šešis paketėlius. Vieną susileido iškart, o kitą - vakare. 2019 m. spalio 17 d. dar turėjo iš tų pačių likutį. 2019 m. spalio 10 d. iš jo paėmė, kai sulaikė ir tada jis vėl nusipirko. Į (duomenys neskelbtini) važiuodavo priklausomai nuo to, kiek turėdavo pinigų. Būdavo, kad vartodavo kiekvieną dieną, kai turėdavo pinigų, būdavo - tik kartą per savaitę. Jis nevartojo daug metų. Kai išgerdavo, jam apsisukdavo galva, kildavo muštynės, todėl vartodavo narkotikus. Dabar jam pavyko atsikratyti priklausomybės narkotikams, jų nebevartoja. Rūpinasi žmona, vaikais, mama. Pilnai pripažįsta padaręs abi nuskalstamas veikas, labai pergyvena. Gyvena socialiniame būste, padeda buvusiai žmonai, nes ji prižiūri neįgalią moterį, ją reikia vartyti, kartais gauna kelis eurus, jo mamos gera pensija, todėl jam padeda gyventi, prižiūri mamą, ja rūpinasi. Pats negali dirbti dėl nugaros skausmų, kartais dirba, leidžiasi vaistus ir vėl eina dirbti. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, prašo žmogiškumo, nežino, kaip reikėtu palikti nesveiką mamą. A. S. buvo jo mirusio sūnaus draugas, jie buvo geri draugai. Apie jo sveikatos problemas žinojo, jos prasidėjo ne per seniausiai. Tą dieną jis buvo atėjęs pas jį. Anksčiau jis neprašydavo jam padėti, buvo pavienis atvejis. Tą dieną pavartojo iš ryto abu, buvo apsvaigę. S. padavė paketėlį, pasakė kur nunešti, jis paėmė, nunešė ir parnešė pinigus. Kai jis grįžo, atvažiavo jo sūnus, jie nuvažiavo prie prokuratūros, sūnus ėjo dėl mašinos, tada juos sulaikė. Su S. pasišneka, nėra piktuoju, žino, kad turi vaikų, yra pažįstami.

4. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad jam A. J. padavė tris folijos paketus, paprašė nunešti, jis paėmė, nunešė ir padavė gatvėje žmogui, gavo pinigus, parėjo ir tuos pinigus padavė A.. Paketėlius nunešė nepažįstamam žmogui. J. jam pasakė, kad jis negali nunešti, nes turėjo kažkas atvažiuoti, paprašė jo nunešti. Jis žinojo, ką neša. Jis pats suprato, kas buvo tuose paketėliuose. Visus tris vienam asmeniui ir pardavė, gavo 60 eurų. Parėjo ir pinigus padavė J.. Nežino, ar J. jam pasakė, kiek turi sumokėti pinigų. Ten buvo R., jis jį iš matymo pažįsta ir žinojo, kad jam reikia paduoti. Priėjo gatvėje prie šviesoforų, jie stovėjo dviese, jis žinojo, kad jie bus dviese. Jam pasakė Arentas. Jis nuėjo, jam padavė P. pirmas pinigus, ištraukė iš kišenės, paėmė pinigus, padavė paketėlius. Nieko nešnekėjo ir nuėjo. Buvo vienas kartas. Viskas buvo šviesiu paros metu, laiko nepamena. Prieš tai vartojo, jautėsi apsvaigęs, bet suprato, ką daro, suprato, kad neša narkotines medžiagas. Pats nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, dabar geria vaistus po tris kartus per dieną. Jau virš dviejų metu nevartoja. Tuo metu buvo priklausomas. Jis, kai nešė, buvo vartojęs apie mėnesį. Grįžo iš kalėjimo ir pradėjo vartoti. Dabar net pagalvoti apie tai negali. Pas gydytoją lankosi, jaučiasi dabar gerai, potraukio nebėra. A. J. pažįsta kaip M. tėvą. Narkotikų nusipirkdavo. Nepasakys iš ko, pirkdavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vartodavo marihuaną. Tą dieną vartojo heroiną ir marihuaną. Buvo nusipirkęs. Važiavo M., ieškojo savo mašinos, važiavo į prokuratūrą. Atvažiavo mašina, užblokavo, juos sulaikė, išvežė į komisariatą, apklausė ir paleido. Skyrė įpareigojimą neišvykti, registravimąsi policijoje, jis viską vykdė, nes bijojo arešto. Jis neprisipažino, nes jam jau buvo priklausomybės liga, jis ir dabar bijo, labai gailisi taip padaręs. Už tokį nusikaltimą nėra teistas. Žinojo, kad negali platinti narkotinių medžiagų, nežino, kodėl sutiko parduoti. Neatsimena, kada pirmą kartą susidūrė su narkotikais, tik prisimena, kad 2014-2015 metais, kai buvo (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje. R. S. yra jo sugyventinė, jo vaikų mama, gyvena kartu apie 11-12 metų. Dabar santykiai yra geri. Kai ji eina į darbą, jis gyvena su ja, o kai ji laisva, jis gyvena pas mamą. Nuo to įvykio jis nebuvo baustas administracine ar kita tvarka. Jis ne kartą gydytas (duomenys neskelbtini), nes nuo skirtų vaistų jį kaustydavo, jis kviesdavo gydytojus, dabar jam vaistus tinkamai pritaikė. Jis turėjo vieną brolį, kuris žuvo avarijoje. Jis brolio laidotuvėse nedalyvavo, nes buvo kalėjime. Kai sužinojo apie brolio mirtį, su sveikata pasidarė labai blogai. Brolis buvo už jį vyresnis, santykiai buvo labai geri.

5. Teisiamojo posėdžio metu A. S. vaikų mama R. S., nurodė, kad jie su A. S. turi bendrų vaikų, dabar bendro ūkio nebeveda. Nurodė, kad A. S. yra vaikų tėvas, jis yra geras tėvas. Susituokę nebuvo. Jai padeda, kai ji dirba, jis prižiūri vaikus. Prižiūrėjo vaikus ir vasarą. A. S. rūpinasi vaikais, juos prižiūri, padeda išlaikyti. Kol ji dirba, jis paima vaikus iš ugdymo įstaigų, padaro valgyti, nuperka, jei ko reikia, jis yra nedirbantis. Padeda ir jo tėvai. A. S. nėra konfliktiškas. Dabar A. S. yra labai pasikeitęs, negali pasakyti blogo žodžio apie jį, vaikai nori su juo bendrauti. Jie turi du vaikus. Žino, kad jis gydėsi nuo priklausomybės narkotikams, kad gulėjo ligoninėje. Brolio žūtį jis labai skaudžiai išgyveno.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Teisme kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, gynėjai ir prokurorė. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

7. Be kaltinamųjų A. J. ir A. S. prisipažinimo, jų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ir kitais teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:

7.1. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių AVPK tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuota, kad Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK gauta žvalgybinė informacija, kad A. J., g. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), laiko ir, galimai, (duomenys neskelbtini) mieste platina narkotines medžiagas. Šias medžiagas laiko ir slepia savo bute. Esant šioms aplinkybėms, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 260 str. 1 d. (1 t., 12-14 b. l.).

7.2. 2019 m. lapkričio 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, A. J. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (aplankalai Nr. 20191010, 20191017) nustatyta, kad 2019 m. spalio 10 d. pastarasis: 15:28;48 val. skambino savo pažįstamam, vardu „D.“ (anketiniai duomenys nežinomi) ir su juo sutarė dėl narkotikų įsigijimo (pokalbio aplankalas Nr. 01274_0); 15:33;21 val. skambina pažįstamam K. G., kuriam sako, jog susiskambino su „žmogumi“ ir sutarė dėl narkotikų pirkimo, todėl ,jeigu šis duos pinigų, gali narkotikų paimti ir parvežti ir jam, t. y. K. G., o iš K. G. pinigus paimtų – „K.“ (A. Ž.) (pokalbio aplankalas Nr. 04030_0); 15:42;24 val. K. G. skambina A. J. ir sako, jog jam reikia išsikeisti pinigus bei teiraujasi, ką A. J. parvežtų, A. J. sako, jog paėmė „10 to ir 4 sunkaus“ (pokalbio aplankalas Nr. 040034_0); 15:45;31 val. A. J. dar kartą skambina „D.“ ir sako, jog į (duomenys neskelbtini) atvyks autobusu bei sutaria, jog už 100 eurų iš „D.“ įsigis 6 vnt. paketėlių su narkotikais; 16:35;19 val. A. J. rašo SMS pranešimą A. Ž.: „16:35 grįžtu, ateik pasitikt“ (pranešimo aplankalas Nr. 04038_0); 16:38;29 val. A. Ž. rašo SMS pranešimą A. J. „ok, būsiu“ (pranešimo aplankalas Nr. 04039_0); 17:10 val. A. J. policijos pareigūnų sulaikomas (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, išlipantis iš autobuso, asmens kratos metu pas A. J. rasti 6 vnt. folijos lankstinukų su, kaip įtariama, narkotine medžiaga. Nustatyta, kad 2019-10-17: 11:40;34 val. V. M. skambina A. J. bei sako, jog turi 10 eurų ir galį užeiti, A. J. sako, jog šis užeitų po valandos (pokalbio aplankalas nr.04575_0); 13:24;35 val. A. J. paskambina A. R., pravarde „Ž.“, kuriam sako, jog sutiko A. (A. P.) brolį ir šis klausia ar A. J. turėtų narkotikų. A. R. savo telefoną perduoda A. P. broliui, kuriam A. J. pasako, jog turi „kakavos“, kurios kaina būtų 20 eurų, į ką A. P. brolis atsako, jog jis paimtų tris (pokalbio aplankalas Nr. 04603_0). Šis telefoninis pokalbis girdėti ir garso įraše, darytame A. J. bute; 13:37;23 val. A. J. skambina A. R., kuris sako, jog jie su A. P. broliu yra prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro, A. P. pinigų turi, nes iš bankomato nusiėmė 180 eurų. A. J. pasiūlo kad A. R. A. P. brolį atvestų pas jį į namus (pokalbio aplankalas Nr. 04605_0). Šis telefoninis pokalbis girdėti ir garso įraše, darytame A. J. bute; 13:46;19 val. A. J. skambina A. R., kuriam A. J. sako, jog pas jį atėjo socialinės darbuotojos, todėl A. R. su draugu pas jį ateiti negali, bet jis su M. (savo sūnumi M. J.) galėtų atvykti pas juos automobiliu, jis už 60 eurų paduotų 3 dozes narkotikų (pokalbio aplankalas Nr. 04607_0). Šis telefoninis pokalbis girdėti ir garso įraše, darytame A. J. bute; 14:04;51 val. A. J. skambina A. R. ir teiraujasi, kur pastarasis yra ir pasako, kad pats atvykti negali, bet narkotikus atneš ir perduos A. (A. S.). A. J. pasako, kad A. S. eis gatvele, kurioje gyvena K. G., ir prie šviesoforo susitiks su A. R., kur ir įvyks jų sandoris, A. R. perduos pinigus o iš A. S. gaus narkotikus bei prašo pasakyti, jog, jeigu A. P. brolis duotų pinigų, tai šis galėtų dar parvežti narkotikų. A. R. pasako, jog suprato ir eis link šviesoforo pasitikti A. S. (pokalbio aplankalas Nr. 04613_0). Šis telefoninis pokalbis girdėti ir garso įraše, darytame A. J. bute (1 t., 128-137 b. l.).

7.3. 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. slapto sekimo protokoluose užfiksuota, kad vykdant A. J. vaizdo kontrolę (vaizdo kamera yra pastato viduje, nukreipta į buto duris, kuriame gyvena A. J.), ir garso kontrolę patalpose (A. J. gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini)), nustatyta: 11:52;21 val. A. J. kartu su A. Ž. išeina iš savo buto, išeidamas, A. J. užrakina buto duris (vaizdo įrašo aplankalas Nr. 00000000078003813); 13:00;45 val. A. J. atrakina duris ir su A. Ž. užeiną į savo butą (vaizdo įrašo aplankalas Nr. 00000000078004013); 13:01;44 val. į šį butą užeina V. M. (vaizdo įrašo aplankalas Nr. 00000000078004013); 13:02;25 val. į A. J. butą užeina A. S. (vaizdo aplankalas Nr. 00000000078004113) - pokalbis vyksta A. J. bute, A. J. kalbasi su kambaryje esančiais asmenimis ir jiems sako; „dabar žėk, čia yra gramas, iš jo išeina 20 paikių, pažėk, gera, tikrai didelė paikė“, V. M. klausia; „čia kakava“, A. J. atsako „nu“, V. M. sako, jog turi 10 eurų, A. J. sako, jog pasiims 10 eurų ir pasidalins narkotikais; 13:24;05 val. vaizdo įraše matyti kaip iš A. J. buto išeina V. M., kurį išlydi A. J. (vaizdo įrašo aplankalas Nr. 00000000078004213); 13:24;35 val. A. J. paskambina A. R., pravarde „Ž.“, kuriam sako, jog sutiko A. (A. P.) brolį ir šis klausia, ar A. J. turėtų narkotikų. A. R. savo telefoną perduoda A. P. broliui, kuriam A. J. pasako, jog turi „kakavos“, kurios kaina būtų 20 eurų, į ką A. P. brolis atsako, jog jis paimtų tris (pokalbio aplankalas Nr. 04603_0). Šis telefoninis pokalbis girdisi ir garso įraše, darytame A. J. bute; 13:37;23 val. A. J. skambina A. R., kuris sako, jog jie su A. P. broliu yra prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro, A. P. pinigų turi, nes iš bankomato nusiėmė 180 eurų. A. J. pasiūlo kad A. R. A. P. brolį atvestų pas jį į namus;- 13:46;19 val. A. J. skambina A. R., kuriam A. J. sako, jog pas jį atėjo socialinės darbuotojos, todėl A. R. su draugu pas jį ateiti negali, bet jis su M. (savo sūnumi M. J.) galėtų atvyti pas juos automobiliu, jis už 60 eurų paduotų 3 dozes narkotikų; 14:04;51 val. A. J. skambina A. R. ir teiraujasi, kur pastarasis yra ir pasako, kad pats atvykti negali, bet narkotikus atneš ir perduos A. (A. S.). A. J. pasako, kad A. S. eis gatvele, kurioje gyvena K. G. ir prie šviesoforo susitiks su A. R., kur ir įvyks jų sandoris, A. R. perduos pinigus o iš A. S. gaus narkotikus bei prašo pasakyti, jog, jeigu A. P. brolis duotų pinigų, tai šis galėtų dar parvežti narkotikų. A. R. pasako, jog suprato ir eis link šviesoforo pasitikti A. S.. Toliau, A. J. kalbasi su asmenimis kambaryje: „nesupratau, supratau, pas ką yra, pas tave, eik paimsi 60 eurų, tu pats jam sakyk, sakyk mes važiuojam į (duomenys neskelbtini), sakyk, jeigu nori, sakyk gramą parvešiu 140, čia trys čekiai“. Kambaryje buvusio asmens balsas: „kiek 140 ane“. A. J. : „60 eurų turi paduot, 140 nu sakyk gal po 120 gausiu, nu davai varyk.. Toli net neik, <...> ir grįžk atgal, jeigu nori, sakyk duok parvešiu, bet neduok be pinigų“. Toliau kalba su kambaryje likusiu asmeniu, po to, abu išeina iš kambario; 14:11;11 val. vaizdo įraše matyti, kaip iš A. J. buto išeina A. S. ir A. J. (vaizdo aplankalas Nr. 0000000078004813); 14:21;24 val. vaizdo įraše matyti, kaip į A. J. butą grįžta A. S. ir A. J. (vaizdo aplankalas Nr. 0000000078004913). A. J. grįžta į savo butą, kalbasi su kartu esančiu asmeniu, skaičiuoja pinigus. A. J.: „nesimauk, A., nesimauk, A. eik, paskaičiuokim: 7 eurai, 27 eurai, 37 ir dar 20 - 57 įsivaizduoji, viskas dar liko į pliusą“, kambaryje buvusio A. J. draugo balsas: „einam apsirengsim, eisim susimokėsim, einam, einam.“ (1 t., b. l. 153-155, 178-181);

7.4. 2019 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, atlikti vykdant A. J. slaptą sekimą (1 t., b. l. 156-161);

7.5. 2019 m. lapkričio 25 d. Šiaulių AVPK tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-35051-19, pradėtoje pagal BK 260 str., dėl to, jog A. J. laikė bei platino narkotines – psichotropines medžiagas, buvo gautas leidimas atlikti garso ir vaizdo kontrolę A. J. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei telefonų, kuriais naudojasi A. J., kontrolę. Buvo nustatyta jog A. J. kontrolės metu naudojosi telefonais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, jog A. J. aktyviais skambučiais bei trumposiomis žinutėmis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. bendravo su abonentų turėtojais: 1. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – abonentų turėtojas A. Ž., pravardė – „K.“. 2. (duomenys neskelbtini) – abonento turėtojas V. M., pravardė „F.“. 3. (duomenys neskelbtini) – abonento turėtojas A. R., pravardė „Ž.“. 4. (duomenys neskelbtini) – abonento turėtojas K. G.. 5. (duomenys neskelbtini) – abonento turėtojas A. S.. 6. (duomenys neskelbtini) – abonento turėtojas nežinomas, A. J. šį abonento turėtoją įvardina kaip „D.“. A. J. iš savo mobilaus telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbiais bei trumposiomis žinutėmis su abonentų turėtoju A. Ž. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo – 62 kartus, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 15 kartų, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 100 kartų, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 kartų, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 48 kartus; su abonento turėtoju V. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 203 kartus; su abonento turėtoju A. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 101 kartą; su abonento turėtoju K. G. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 242 kartus; su abonento turėtoju A. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 30 kartų; su abonento turėtoju įvardintu kaip „Darius“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 kartus. A. J. iš savo mobilaus telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbiais bei trumposiomis žinutėmis su abonentų turėtoju A. Ž., tel. (duomenys neskelbtini) bendravo 27 kartus; su abonento turėtoju V. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 27 kartus; su abonento turėtoju A. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 48 kartus; su abonento turėtoju A. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 47 kartus; su abonento turėtoju, įvardintu kaip „D.“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 66 kartus.

7.6. 2019 m. spalio 10 d., vykdant telefonų, kuriais naudojasi A. J. kontrolę, kur buvo gauta informacija, jog pastarasis: 15:28;48 val. skambino savo pažįstamam, vardu „D.“ (anketiniai duomenys nežinomi) ir su juo sutarė dėl narkotikų įsigijimo (pokalbio aplankalas Nr. 01274_0); 15:33;21 val. skambina pažįstamam K. G., kuriam sako, jog susiskambino su „žmogumi“ ir sutarė dėl narkotikų pirkimo, todėl, jeigu šis duos pinigų, gali narkotikų paimti ir parvežti ir jam, t. y. K. G., o iš K. G. pinigus paimtų „K.“ (A. Ž.) (pokalbio aplankalas Nr. 04030_0); 15:42;24 val. K. G. skambina A. J. ir sako, jog jam reikia išsikeisti pinigus bei teiraujasi, ką A. J. parvežtų, A. J. sako, jog paėmė „10 to ir 4 sunkaus“ (pokalbio aplankalas Nr. 040034_0); 15:45;31 val. A. J. dar kartą skambina „D.“ ir sako, jog į (duomenys neskelbtini) atvyks autobusu bei sutaria, jog už 100 eurų iš „D.“ įsigis 6 vnt. paketėlių su narkotikais; 16:35;19 val. A. J. rašo SMS pranešimą A. Ž.: „16:35 grįžtu, ateik pasitikt“ (pranešimo aplankalas Nr. 04038_0); 16:38;29 val. A. Ž. rašo SMS pranešimą A. J. „ok, būsiu“ (pranešimo aplankalas Nr. 04039_0); 17:10 val. A. J. policijos pareigūnų sulaikomas (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, išlipantis iš autobuso, asmens kratos metu pas A. J. rasti 6 vnt. folijos lankstinukai su, kaip įtariama, narkotine medžiaga. Apklausos metu A. J. paaiškino, jog šie lankstinukai su narkotine medžiaga yra jo, jis juos įsigijo (duomenys neskelbtini) savo reikmėms (2 t., b. l. 1-4);

7.7. 2019 m. spalio 17 d. atlikta krata įtariamojo A. J. gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kratos metu rastas ir paimtas 2 ml talpos vienkartinis švirkštas su 0,7 ml rudos spalvos skysčiu jame (2 t., b. l. 8-13);

7.8. 2019 m. spalio 18 d. atlikta krata įtariamojo A. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu rastas ir paimtas polietileninis maišelis su viduje matomais augalinės kilmės trupinėliais (2 t., b. l. 28-39);

7.9. liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad ji dalyvavo kratoje namuose, kur tuo metu gyveno kartu su buvusiu sugyventiniu A. S.. Tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini), viename bute, kuris turi du adresus. Jis buvo kažkaip sujungtas. Kratos metu 2019 m,. spalio mėn. viduryje pamena, kad bute buvo rastas maišelis, bet jis jai atrodė tuščias. Tokiuose maišeliuose dažnai būna laikomi auskarai. Apie tai ar maišelyje galėjo būti kažkokių narkotinių medžiagų, ar jų likučių, ji nežino, pati jų į jį nedėjo ir nieko negali pasakyti. Pati narkotikų nevartoja ir namuose jų nelaiko. Ar A. S. galėjo pasidėti maišelį namuose su narkotikų likučiais, nežino, jis jai apie tai nesakė. Ką A. S. veikdavo ir kur būdavo, jai nepasakojo, išeidavo ryte ir grįždavo vakare, o ji pati dirbo. Gyveno dviese su mažamečiais vaikais. Su A. S. nebegyvena apie 4 mėnesius ir ryšius palaiko tik dėl vaikų. Prie jos A. S. nėra vartojęs narkotikų, nežino, ką jis veikdavo, išėjęs iš namų, nes jai nepasakojo. Paskutiniu metu A. S. darbo neturėjo, ką darydavo išėjęs, nežino. Kas buvo rasta kratos metu yra ne jos, ką S. laikydavo namuose, ji tiksliai ir nežino, netikrindavo jo (1 t., b. l. 47-52);

7.10. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad rudos spalvos miltelių iš 6 vnt. folijos lankstinukų, 2019 m. spalio 10 d. asmens kratos metu rastų pas A. J., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,074 g. (2 t., b. l. 106-109);

7.11. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad: 1) 2019 m. spalio 17 d. kratos metu rasto A. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta; 2) ant bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2019 m. spalio 18 d. kratos metu rasto A. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (2 t., b. l. 115-117);

7.12. 2019 m. gruodžio 19 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikta A. J. asmens kratos metu 2019 m. spalio 17 d. paimtų mobiliųjų telefonų SAMSUNG, ALCATEL, LG apžiūra. Telefono SAMSUNG apžiūros metu nustatyta, kad jo adresų knygelėje yra įvestas abonentas „K.“ (duomenys neskelbtini), „K.“ (duomenys neskelbtini), „K.“ (duomenys neskelbtini) – A. Ž.; „F.“ (duomenys neskelbtini) – V. M.; „A.“ (duomenys neskelbtini) – A. S.; „T.“ (duomenys neskelbtini) – A. R.. Telefono ALCATEL apžiūros metu nustatyta, kad adresų knygelėje yra įvestas abonentas „K.“ (duomenys neskelbtini), „K.“ (duomenys neskelbtini) – A. Ž.; „F.“ (duomenys neskelbtini) – V. M.; „T.“ (duomenys neskelbtini) – A. R.; „K.“ (duomenys neskelbtini) – K. G.; „A.“ (duomenys neskelbtini) – A. S. (2 t., b. l. 134-147);

7.13. 2019 m. lapkričio 18 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikta A. S. mobilaus ryšio telefono SAMSUNG SGH -L700 su Ežio Sim kortele, paimta asmens kratos metu, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad telefonas yra rožinės spalvos, valdomas mygtukais. Mobilaus telefono IMSI: (duomenys neskelbtini); imei (duomenys neskelbtini); ICCID: (duomenys neskelbtini). Telefono SIM kortelės telefonų knygelėje rasti kontaktai: „A.“ (duomenys neskelbtini); „A.2“ (duomenys neskelbtini), kurie pagal bylos duomenis nustatyti kaip A. J. telefonai. Taip pat rastas kontaktas pavadinimu „Tpl“ (duomenys neskelbtini), kuris pagal bylos duomenis priklauso įtariamajam A. R.. Taip pat rastas kontaktas pavadintas „J.“ (duomenys neskelbtini), kuris pagal bylos duomenis yra asmens, iš kurio A. J., galimai, įgijo narkotines medžiagas 2019 m. spalio 10 d. Išeinančių, įeinančių skambučių, sms žinučių telefone nėra. Telefonas po apžiūros grąžintas A. S. (2 t., b. l. 148-153, 154);

7.14. Šiaulių AVPK tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad A. J. naudojasi mobilaus ryšio telefonais numeriais: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95; 107; 118; 125);

7.15. 2019 m. spalio 11 d. Šiaulių AVPK tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-35051-19, pradėtoje pagal BK 260 str. pagal gautą Radviliškio teismo teisėjos nutartį, buvo vykdoma A. J. pokalbių kontrolė elektroninių ryšių tinklais. Kontrolės metu buvo gauta informacija, jog A. J. 2019 m. spalio 10 d. maršrutiniu autobusu grįš iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir su savimi turės narkotinių medžiagų. 17 val. A. J. buvo sulaikytas, išlipantis iš maršrutinio autobuso (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje. Apžiūros metu pas A. J. buvo rasti 6 įpakavimai su, kaip įtariama, narkotine medžiaga (2 t., b. l. 187);

7.16. 2019 m. spalio 10 d. A. J. asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad pas A. J. asmens kratos metu rasta ir paimta 6 vienetai folijos paketėlių su, galimai, narkotine medžiaga (3 t., b. l. 3);

7.17. 2019 m. spalio 17 d. A. J. asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad asmens kratos metu iš įtariamojo A. J. rasta ir paimta: telefonas Samsung – IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), telefonas – ALCATEL ONE TOUCH, juodo korpuso, knopkinis – IMEI (duomenys neskelbtini), telefonas LG, juodo korpuso liečiamu ekranu, trys kupiūros po 50 eurų, du raktai su metaliniu pakabuku, keturi raktai ant metalinio žiedo su medžiagine mėlynos spalvos juostele, baltomis raidėmis. Du raktai su metaliniu pakabuku, keturi raktai ant metalinio žiedo su medžiagine mėlynos spalvos juostele, baltomis raidėmis grąžinti M. J.. Pinigai – 150 eurų - perduoti saugojimui (3 t., b. l. 44-51);

7.18. A. J. 2019 m. spalio 12 d. narkotinių medžiagų tyrimu (šlapimo testu), iš kurio matyti, kad tyrimas teigiamas amfetaminui, benzodiazepinui, tricikliui antidepresantui (3 t., b. l. 34-36);

7.19. 2019 m. spalio 17 d. A. S. asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamojo A. S. asmens kratos metu paimtas mobilus telefonas SAMSUNG su EŽIO SIM kortele, sutikimas tvarkyti asmens duomenis (1 lapas). Daiktai grąžinti A. S. (3 t., b. l. 136-138, 156-158; 2 t., b. l. 154);

7.20. A. S. 2019 m. spalio 18 d. narkotinių medžiagų tyrimu (šlapimo testu), iš kurio matyti, kad tyrimas teigiamas yra heroinui, morfinui (3 t., b. l. 179);

7.21. Šiaulių AVPK tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą, 2019 m. spalio 16 d. gautą iš UAB saugos tarnybos GRIFS AG (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingos informacijos negauta, nes didžiojoje dalyje vaizdo įrašų matomas pats A. J., atvykęs ar išvykstantis autobusu, vaikščiojantis po stotį. Asmens, su kuriuo jis 2019 m. spalio 10 d. susitiko stotyje, identifikuoti nepavyko, nes įrašas darytas iš toli (2 t., b. l. 170).

8. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

9. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo A. J. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: tarnybinį pranešimą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą, slapto sekimo protokolus, specialisto išvadas, kratos protokolus, daiktų apžiūros protokolus, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolus ir kitus bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamojo A. J. kaltė visiškai įrodyta, jog jis, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustato asmens, įgijo bei su savimi laikė ir maršrutiniu autobusu gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagą – 0,074 g heroino, tol, kol (duomenys neskelbtini) m. stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė 6 vienetus folijos paketėlių su minėta narkotine medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, A. J. kaltė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį.

10. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų A. J. ir A. S. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: tarnybinį pranešimą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą, slapto sekimo protokolus, specialisto išvadas, kratos protokolus, daiktų apžiūros protokolus, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolus ir kitus bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamųjų A. J. ir A. S. kaltė visiškai įrodyta, jog jie, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai platino narkotines medžiagas, t. y., A. J. gyvenamojoje vietoje susitarė parduoti A. J. turėtą narkotinę medžiagą – heroiną A. P., po to A. S. iš A. J. buto pastarojo turėtas narkotines medžiagas nunešė į sutartą su A. P. vietą, kur už 60 eurų pardavė A. P. narkotinę medžiagą – 0,016 g heroino, po to gautus pinigus nunešė į A. J. butą. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, A. J. ir A. S. kaltė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

11. Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

12. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d., padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

13. Kaltinamasis A. J. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą. A. J. teistas 18 kartų (3 t., b. l. 102-136), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 142-148). Turi du nepilnamečius vaikus.

14. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

15. Kaltinamasis A. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą. A. S. teistas septynis kartus (3 t., b. l. 184-200, 4 t., b. l. 1-19), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 20-28). Kaltinamasis A. S. turi du mažamečius vaikus (9 t., b. l. 65-66), jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (9 t., b. l. 59-63).

16. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir A. J. skiriant bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnes bausmes nei nurodytų straipsnių sankcijose numatytas mažiausias laisvės atėmimo bausmės terminas. A. J. gynėjas advokatas Zigmantas Lipnevičius ir kaltinamojo A. S. gynėja advokatė S. B. taip pat prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kaltinamiesiems, švelnesnes bausmių rūšis nei numatyta straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas – laisvės apribojimą.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

18. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

19. Bausmės paskirtis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

20. Taigi, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, Nr. 2K-64-303/2018).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis A. J. ir A. S., padarydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, disponavo narkotinėmis medžiagomis - 0,016 g heroino, t. y. pardavė jas, taip tiesiogine tyčia padarydami sunkų nusikaltimą. Ši A. J. ir A. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmė. Taigi, baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Be to, A. J. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas - 0,074 g heroino, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Ši nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

22. BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Šios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, ypatingai akcentuojant kaltininko asmenybę, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019).

23. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad kaltinamasis A. J. yra daug kartų teistas, ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau tik išėjęs iš įkalinimo vietos iškart vėl nusikalsdavo, jam ir vėl būdavo skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šias nusikalstamas veikas kaltinamasis A. J. padarė 2019 m. spalio mėnesį, t. y. daugiau nei prieš tris metus. Po šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, teismas neturi duomenų, kad po šių veikų padarymo kaltinamasis būtų baustas administracine tvarka. Be to, kaltinamasis yra vedęs (7 t., b. l. 118), turi du nepilnamečius vaikus (7 t., b. l. 119-120), slaugo savo neįgalią motiną (7 t., b. l. 114-115), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (7 t., b. l. 116). A. J. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, paaiškino visas su kaltinimu susijusias aplinkybes, kritiškai įvertino savo veiksmus, gailėjosi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitė kaltinamojo elgesys – atsiribojo nuo žmonių, kurie svaiginosi, kompanijos, pats nebevartoja narkotinių medžiagų, planuoja išsilaikyti vairavimo teises ir pagal leidžiamą sveikatos būklę, dirbti, rūpinasi savo vaikais, neįgalia mama, t. y. turi aiškius bei konkrečius ateities tikslus, kas rodo nuteistojo žymias pastangas keisti savo elgesį išimtinai teigiama linkme.

24. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad kaltinamasis A. S. yra ne kartą teistas, atliko laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje pradėjo vartoti narkotines medžiagas ir tapo nuo jų priklausomas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis A. S. padarė 2019 m. spalio mėnesį, t. y. daugiau nei prieš tris metus. Po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, teismas neturi duomenų, kad po šių veikų padarymo kaltinamasis būtų baustas administracine tvarka. Be to, kaltinamasis yra neįgalus (nustatytas 35 procentų darbingumas), turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos prižiūri, rūpinasi jais, padeda vaikų mamai juos auginti, paima iš ugdymo įstaigų, nuveda į jas ir pan. A. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, paaiškino visas su kaltinimu susijusias aplinkybes, kritiškai įvertino savo veiksmus, gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. veika buvo trumpalaikė, t. y. jis narkotines medžiagas nunešė paprašytas A. J., jokios finansinės naudos iš nusikalstamos veikos neturėjo. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, gydosi savo priklausomybes, lankosi psichikos sveikatos centre, vartoja jam skirtus vaistus, dėl savo neįgalumo negali susirasti nuolatinio darbo, gauna neįgaliojo pašalpą. Kaltinamojo A. S. vaikų motina teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jai padeda prižiūrėti vaikus, vaikai prie tėvo yra prisirišę, jų tarpusavio santykiai yra geri, pagal finansines galimybes padeda išlaikyti vaikus. Akivaizdu, kad kaltinamojo elgesys pasikeitė – lankosi psichikos sveikatos centre, gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, atsiribojo nuo žmonių, kurie svaiginosi, kompanijos, pats nebevartoja narkotinių medžiagų, rūpinasi savo vaikais, t. y. turi aiškius bei konkrečius ateities tikslus, kas rodo nuteistojo žymias pastangas keisti savo elgesį išimtinai teigiama linkme.

25. Visų šių aplinkybių visuma nepaneigia nei padarytų veikų, nei kaltinamųjų asmenybės pavojingumo, vis tik, bylos medžiaga rodo mažesnį pavojingumą tiek veikos, tiek kaltininkų asmenybės, atsižvelgiant ir į disponuojamos narkotinės medžiagos kiekį (0,074 g heroino ir 0,016 g heroino). Teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės skyrimas A. J. ir A. S. pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje būtų neteisingas, realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo tikslingumas šioje byloje būtų pernelyg formalizuotas. Teismo nuomone, nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien įkalinimu (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020), tuo tarpu laisvės apribojimo bausmės skyrimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti. Šiuo atveju, teismo manymu, kaltinamiesiems A. J. ir A. S. būtų tikslinga paskirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant bausmės tikslus padėsiančius įgyvendinti įpareigojimus, kurie neabejotinai sukels kaltinamiesiems neigiamas pasekmes ir padės pasiekti nubaudimą kaip bausmės tikslą, leis atitinkamą laiko tarpą produktyviai kontroliuoti jų elgesį laisvėje ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, neardant turimų socialinių ir ekonominių ryšių. Todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekti A. J. ir A. S. paskyrus švelnesnę nei jiems inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant maksimalų bausmės dydį. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti kaltinamuosius tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Ir nors nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jas vertinant atskirai, išties nepasižymi išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimui šiuo atveju turi įtakos jų visumos vertinimas (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-303/2020) ir išvada, kad net ir minimalios kaltinamiesiems inkriminuojamų straipsnių sankcijose nustatytos bausmės skyrimas neatitinka teisingumo principo, todėl teismas, įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskreciją nustatyti teisingą bausmę, taiko BK 54 straipsnio 3 dalį. Taip pat pabrėžtina, kad kaltinamojo A. S. jaunas amžius ir A. J. amžius reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant nuo visuomenės, o suteikti galimybę keisti gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei. Taigi, teismas nutaria taikyti kaltinamiesiems BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus. Tokios bausmės rūšies paskyrimas kaltinamiesiems laikytina teisinga bei padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kaltinamųjų asmenybei proporcinga bausmė.

26. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į kaltinamųjų šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018).

27. Bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti konkrečiam asmeniui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą.

28. Tokios išvados pagrįstumą sustiprina ir aptartos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Suprantama, kad šios aplinkybės nepašalina kaltinamųjų padarytos veikos pavojingumo, nemažina jų kaltės, tačiau kartu su nustatytomis aplinkybėmis, sudaro pagrindą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti atsakomybę, juolab, kad po nusikalstamos veikos padarymo, kaip jau minėta, yra praėję daugiau nei treji metai, per kuriuos abu kaltinamieji nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų.

29. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje tikslinga kaltinamųjų atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes, teismo manymu, laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai labiausiai atitiktų bausmės paskirtį bei iš esmės derėtų su teisingumo principo įgyvendinimu.

30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, kaltinamojo A. J. padarytos skirtingų rūšių nusikalstamos veikos, todėl bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė.

31. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis A. J. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

32. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką A. J. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 10 d. 17.10 val. iki 2019 m. spalio 12 d. 09.50 val., t. y. 2 paros (3 t., b. l. 1-2, 18) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. 62 paros (3 t., b. l. 92-99).

33. Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (7 t., b. l. 82-83).

34. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis A. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

35. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką A. S. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 17 d. 15.08 val. iki 2019 m. spalio 19 d. 13.30 val., t. y. 2 paros (3 t., b. l. 154-160).

36. Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (3 t., b. l. 182-183).

37. 2022 m. spalio 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. J. pirmosios instancijos teisme. Pažymoje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo A. J. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Zigmantas Lipnevičius. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 140,00 eurų.

38. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014), esant šioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, turi nepilnamečius vaikus), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. J. nepriteistinos.

39. 2022 m. spalio 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. S. pirmosios instancijos teisme. Pažymoje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo A. S. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Naina Lanzbergienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 81,97 eurų.

40. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014), esant šioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, turi nepilnamečius vaikus), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. S. nepriteistinos.

41. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-303 str., 304-305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. J. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką A. J. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 10 d. 17.10 val. iki 2019 m. spalio 12 d. 09.50 val., t. y. 2 (dvi) paras ir suėmime nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. 62 (šešiasdešimt dvi) paras ir laikyti, kad yra atliktos 128 (vienas šimtas dvidešimt aštuonios) laisvės apribojimo dienos.

A. J. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Konfiskuoti iš kaltinamojo A. J. 60 (šešiasdešimt) eurų, gautus iš nusikalstamos veikos, o likusius 90 eurų, saugomus Šiaulių AVPK, - grąžinti kaltinamajam A. J..

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. S. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką A. S. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 17 d. 15.08 val. iki 2019 m. spalio 19 d. 13.30 val., t. y. 2 (dvi) paras ir laikyti, kad yra atliktos 4 (keturios) laisvės apribojimo dienos.

A. S. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų A. J. ir A. S. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.