Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-718-114/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-17
Bylos Nr.
1S-718-114/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Smolskas (pirm.), Viktoras Preikšas, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
R. C.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-718-114/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. C. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-03-15 nutarimą taikyti nuteistajam R. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-02-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. (4 nusikalstamos veikos), 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 9 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., subendrinta su 2009-07-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-27 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010-02-11 nuosprendis pakeistas. R. C. pagal BK 147 str. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009-07-02 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-08 nuosprendžiu, paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą 9 metams. Anksčiau teistas.

Bausmės pradžia – 2005-10-12, bausmės pabaiga – 2014-10-12.

Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-03-15 nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo buvo nutarta taikyti nuteistajam R. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-04-24 nutartimi atsisakyta patvirtinti Komijos nutarimą dėl nuteistojo R. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. C. skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-04-24 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne prieš dešimt metų. Teismas neturėtų vadovautis tuo, kad prieš 8 metus jis nusikalto lygtinio paleidimo metu, ši aplinkybė nepasikeis iki bausmės atlikimo pabaigos. Pataisos namų administracijos jis charakterizuojamas teigiamai. Drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas penkis kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Du kartus buvo išleistas namo trims paroms be palydos, reikalavimų nepažeidė ir laiku grįždavo atgal. Pataisos namuose jis įgijo kelias specialybes, dalyvauja socialinėse programose. Laisvėje jis turėtų darbą. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika artima žemai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. C. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir kt. Pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. C. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors nuteistasis R. C. bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, įgijo kelias specialybes, yra skatintas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą reikia įvertinti reikia įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Vertinant aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, kurie nuteistąjį apibūdina iki jam padarant nusikalstamą veiką, jos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.

R. C. teistas kelis kartus. Nusikaltimus jis darydavo sistemingai. Jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau netrukus po to, kai buvo lygtinai paleistas, padarė labai sunkių ir sunkų nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, kad R. C. yra linkusi nusikalsti asmenybė, kad teismo jam parodytas pasitikėjimas nesuteikia motyvacijos laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Teistumų skaičius ir tai, jog nuteistojo R. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, rodo padidintą nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, o sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumą bei pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, darytina išvada, kad R. C. negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingu atveju, valstybės taikomos prievartos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.). Teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis šiuo metu iš tiesų yra įvertinęs savo praeitį ir padaręs reikiamas išvadas. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. C. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algimantas SmolskasTeisėjai Regina CemnolonskienėViktoras Preikšas