Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. B. (toliau – G. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 93-311 taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas galutine 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. sausio 6 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 25 d. 2018 m. gegužės 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-311 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam G. B., tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistojo teigimu, praeityje jis teistas nebuvo, yra atlikęs 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka vos 19 balų, šiuo metu bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vidaus tvarkos taisyklių per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką pažeidęs nebuvo, 2 kartus skatintas. Pasak G. B., jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir vairuotojo specialybę, išėjęs į laisvę sieks įsidarbinti Darbo biržos pagalba. Be to, palaiko artimus socialinius ryšius su žmona ir vaikais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra atlyginęs dalį iš jo priteisto civilinio ieškinio, nei narkotinių medžiagų, nei alkoholio nevartoja, nėra agresyvus, nusikalstamo elgesio nuostatų ir subkultūros nepalaiko, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Skundu pažymima, kad skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai vertintas nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas, kadangi ši aplinkybė buvo įvertinta Vilniaus apygardos teismo, skiriant jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu bausti už tą patį nusikaltimą antrą kartą draudžia tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir tarptautiniai teisės aktai. Be to, nors apylinkės teismas ir sprendė, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama, tačiau nepateikė jokių pasiūlymų, kokių veiksmų G. B. turėtų imtis, kad jo pažanga būtų vertinama kaip pakankama. Pabrėžiama ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, teismas, sprendžiantis klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo, iš esmės vertina tik tai, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) sąlygas, tačiau skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje šios analizės, pasak nuteistojo, pasigendama. Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo G. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 19 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir G. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei tai konstatuojama G. B. skundu, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai, vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia.Įvertinus G. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu G. B. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, 1 kartą skatintas (nors skundu apygardos teismui teigiama, jog jis buvo paskatintas 2 kartus, tačiau teisėjų kolegijai pateikti objektyvūs duomenys tik dėl 2018 m. balandžio 6 d. jam pareikštos padėkos), pataisos namuose dirba patalpų valytoju, yra atlyginęs dalį iš nuteistojo priteistos žalos. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama G. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visų pirma pažymėtina, kad nors šis teistumas jam yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, o jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į artimą asmenį – sūnų, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir jo elgesio pokyčius šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nepaisant to, jog analizuojamu atveju jo nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai neišskiriami, reikalauja vertinti itin atidžiai. Šiuo aspektu įvertinus tai, kad nuteistojo neteisėti veiksmai vertinamu atveju buvo nukreipti į savo artimą, G. B. taip akcentuojami skundo teiginiai, susiję su jo artimais socialiniais ryšiais su savo šeima, esminės reikšmės jo lygtiniam paleidimui neturi. Neabejotina, kad ši aplinkybė egzistavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio G. B. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su savo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Juo labiau, jog, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįš gyventi tuo pačiu adresu, gyvens su savo sutuoktine, jokių užsiėmimų, susijusių su smurtinio elgesio mažinimu, pataisos namuose nuteistasis nelankė, pats teigia, jog stengiasi kontroliuoti savo emocijas, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, akivaizdžiai prieštarauja jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybėms ir leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu suvaldyti savo agresiją susiklosčius nepalankioms aplinkybėms. Nors nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip teisingai pažymima ir G. B. skundu, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia G. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžiaAbejonių tinkamu G. B. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimos jo alkoholio vartojimo problemos. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimą, kurio metu buvo nužudytas žmogus, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis neigia piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu G. B. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, jo koreguoti teigiama linkme, nesistengia. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis, remiantis 2018 m. balandžio 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, teigia, jog alkoholis neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, supranta ir pripažįsta alkoholio vartojimo žalą bei poveikį tiek geriančiam asmeniui, tiek ir jį supančiai aplinkai, tačiau, sprendžiant iš G. B. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų, jokių programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, būdamas pataisos namuose jis nelankė, kas neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis rimtai nevertina savo turimų problemų. Juo labiau, jog, paties G. B. įsitikinimu, jokių problemų ar probleminių sričių jis neturi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis turi 294,22 eurų skolą, kurios padengimui iš nuteistojo (pataisos namuose nuo 2018 m. vasario 9 d. jis dirba) išieškota vos 6,30 eurų suma. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti ir nuteistojo finansiniu stabilumu, kuris, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Šios išvados kontekste akcentuotina ir tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki sulaikymo, nors ir turėdamas vairuotojo specialybę, nuteistasis niekur nedirbo, jo paties teigimu, ūkininkavo, išėjęs į laisvę jis ketina į darbo paieškas pasitelkti Darbo biržos pagalbą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog pakankamai savarankiškų pastangų tinkamam savo įdarbinimui laisvėje G. B. nededa, rimtai nevertina ir savo turimų finansinių įsipareigojimų, kas visumoje vėlgi nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 29 (2017 m. sausio 1 d.) iki 19 balų, kadangi statinių balų suma tesiekia vos 2 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog G. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šios aplinkybės įvertinimas yra būtinas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo plotmėje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.