- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-19
- Bylos Nr.
- I-213-162/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės tarybos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VšĮ Šilutės priminės sveikatos priežiūros centras
- Advokatai
- Gytis Kaminskas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Liudai Kreišmontaitei, dalyvaujant pareiškėjo - Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje atstovei Daivai Kerekeš, atsakovo - Šilutės rajono savivaldybės tarybos atstovams Arvydui Gorodeckui ir Romai Jovaišaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų - uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Gyčiui Kaminskui, VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovei Jadvygai Ažukaitienei, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovei Inesai Byčkovai, 2007 m. kovo 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo - Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atsakovui - Šilutės rajono savivaldybės tarybai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), VšĮ Šilutės priminės sveikatos priežiūros centras dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-07-20 sprendimo Nr.T1-1203 „Dėl leidimo teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (toliau - Vyriausybės atstovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimą Nr.T1-1203 „Dėl leidimo teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas“, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)leista teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, nustatytoje sutartyje su Klaipėdos teritorine ligonių kasa, suderinus su Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Teigia, kad išanalizavus Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimą Nr.T1-1203 ir jo rengimo medžiagą nustatė, jog šis sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms ir šio tarybos sprendimo pagrindu gali būti sudarytas neteisėtas ir viešą interesą pažeidžiantis sandoris. 2006 m. liepos 24 d. potvarkiu Nr.V3-1 sustabdė minėto sprendimo vykdymą ir 2006 m. liepos 25 d. teikimu siūlė Šilutės rajono savivaldybės tarybai artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį) svarstyti neteisėto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo klausimą. Artimiausias posėdis vyko 2006 m. rugpjūčio 3 d., tačiau šio posėdžio darbotvarkėje Vyriausybės atstovės teikimo svarstymas nebuvo numatytas. Gavus Šilutės savivaldybės mero prašymą, teikimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Šilutės rajono savivaldybės tarybai ir merui buvo pateiktas prašymas svarstyti teikimą 2006 m. rugsėjo 28 d. tarybos posėdyje, tačiau Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė protokolinį sprendimą Vyriausybės atstovės teikimo tą dieną nesvarstyti. Šilutės rajono savivaldybės taryba nesilaikė Savivaldybės administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino ir Vyriausybės atstovės 2006 m. rugpjūčio 8 d. raštu pratęsto teikimo įvykdymo termino, per kurį privalėjo apsvarstyti teikimą.
Teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas savivaldybės tarybai jokiu įstatymu nepriskirtais kompetencijos klausimais, tuo pažeidžiant konstitucinius reikalavimus. Be to, buvo saistomas Sveikatos apsaugos ministerijos raštuose pateiktais nurodymais, kad norint išspręsti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) paslaugų apmokėjimo sutartį su Klaipėdos teritorine ligonių kasa klausimą, yra būtinas savivaldybės tarybos sprendimas. Šią aplinkybę patvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr.10-(13.7-28)-3926, kuriame teigiama, kad sprendimą dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų perdavimo privačiai bendrovei tikslingumo turi priimti Šilutės rajono savivaldybės taryba. Pažymi, kad savivaldybės taryba, vykdydama pirminės sveikatos priežiūros funkciją, turi išsamiai įstatymais apibrėžtą kompetenciją: ji yra savivaldybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų, priskirtų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos subjektams steigėja.
Teigia, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio nuostatos, draudžiančios valstybės ir vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Privačia iniciatyva norinčiai įsisteigti ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas įmonei yra būtini du leidimai: 1) savivaldybės, kurios teritorijoje norima steigti įmonę, administracijos direktoriaus leidimas steigti pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kuris išduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, jeigu pirminės sveikatos priežiūros steigimas neprieštarauja savivaldybės tarybos patvirtintai pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programai; 2) Akreditavimo tarnybos išduotas leidimas - licencija.
Nurodo, kad uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) leidimas teikti paslaugas buvo suteiktas be viešo konkurso, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad fiziniai bei juridiniai asmenys, su kuriais sudaromos viešųjų paslaugų teikimo sutartys, parenkami viešai. Be to, ginčijamas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią, kad individualus administracinis sprendimas būtų pagrįstas ir teisės aktų normomis, nes jame nenurodytos teisės normos, kuriomis grindžiamas šis sprendimas. Savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, pagrįstą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 punktu, vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis ne savivaldybės tarybos, o administracijos direktoriaus kompetencija organizuojant pirminę sveikatos priežiūrą.
Teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nes uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) suteikiamos tam tikros privilegijos (be viešo konkurso leidžiama pradėti teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje), diskriminuojamas VšĮ „Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras“, kadangi sumažėja Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus aptarnaujama teritorija, darbo krūvis.
Pareiškėjo atstovė Daiva Kerekeš prašymą, remiantis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai A. G. ir R. J. prašo prašymą netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakovas - Šilutės rajono savivaldybės taryba atsiliepimu prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldos vykdymo institucijos organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją - organizuoja antrinę sveikatos priežiūrą. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūrai priklauso savivaldybių greitosios medicinos pagalbos stotys ar skyriai, veikiantys kaip savarankiški juridiniai asmenys, ar kaip pirminės sveikatos priežiūros centrų ar savivaldybių poliklinikų padalinai, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šias įstaigas savivaldybės teritorijoje pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko savivaldos vykdomoji institucija. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 dalį savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba organizuoja pirminę sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją. Greitosios medicinos pagalbos koncepcijos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 324, 9 punkte nurodoma, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia savarankiškų asmens sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos brigados, atitinkančios sveikatos apsaugos ministro reikalavimus, o 10 punkte, kad greitosios medicinos pagalbos įstaigų steigėjai yra savivaldybių tarybos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Teigia, kad šie teisės aktai įrodo, kad atsakovas turėjo įgaliojimus priimti ginčijamą sprendimą. Nurodo, kad nelogiškas ir nepagrįstas pareiškėjo teigimas, jog prieš gaudama leidimą įmonė privalėjo pateikti licenciją, nes licencija išduodama tik turint savivaldybės leidimą. Sveikatos apsaugos ministerijos raštas Nr.10-(4.5-14)-3978 patvirtina, kad savivaldybės taryba priėmė sprendimą klausimu, kuris nėra išbrauktas iš jos kompetencijos ir nėra priskirtas kitiems viešojo administravimo subjektams. Pažymi, kad pareiškėjos potvarkiu ginčijamo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, todėl uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) šiuo sprendimu nepasinaudojo ir nepasinaudos, nes sveikatos apsaugos ministras 2006 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr.V-715 nurodė, jog greitosios medicinos pagalbos paslaugas savo teritorijoje organizuoja savivaldos vykdomosios institucijos. Mano, kad prašymas dėl sprendimo panaikinimo pateiktas netinkamo subjekto, todėl turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes prašymą gali teikti Vyriausybės atstovas, o ne Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (t. 1, b.l.126-128).
Trečiojo suinteresuoto asmens - uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Gytis Kaminskas pareiškėjo prašymą, kaip nepagrįstą, prašo atmesti, analogiškais atsakovo atstovų motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens - VšĮ „Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras“ atstovė Jadvyga Ažukaitienė pareiškėjo prašymą, remiantis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens - Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovė Inesa Byčkova pareiškėjo prašymą prašo patenkinti, dėl teisės aktų analizės palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (t.2, b.l. 54), atsiliepimu prašymą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba tvirtina pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programas (planus). Greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.V-329, 1 punkte numatyta, kad šias paslaugas savo teritorijoje organizuoja savivaldos vykdomosios institucijos. Minėtoje tvarkoje nėra nuostatos, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos priskiriamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms, todėl pareiškėjas neteisingai aiškindamas aptartus teisės aktus, klaidingai teigia, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įsisteigimui buvo reikalingas Šilutės rajono savivaldybės leidimas, nes greitoji medicinos pagalba nepriskirtina pirminei sveikatos priežiūrai. Nurodo, kad Greitosios medicinos pagalbos koncepcijos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.324, 12 punkte numatyta, jog apskrities gydytojas koordinuoja greitosios medicinos pagalbos veiklą apskrityje. Mano, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punktu, neperžengė įstatymų nustatytų įgaliojimų ir priėmė sprendimą klausimu, kuris nėra išbrauktas iš jos kompetencijos ir nėra priskirtas kitiems viešojo administravimo subjektams. Nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos priskirtinos viešosioms paslaugoms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme. Joks įstatymas nenumato, kad sveikatos priežiūros paslaugos, tame tarpe ir greitosios medicinos pagalbos paslaugos, yra viešosios paslaugos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsniu, apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. Greitosios medicinos paslaugų teikėjus pasirenka teritorinė ligonių kasa ir už paslaugas apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, o ne savivaldybės administracijos direktorius skelbia konkursą pasirinkti teikėjui (t.1, b.l. 246-249).
Tretysis suinteresuotas asmuo - Klaipėdos apskrities viršininko administracija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (t.2, b.l. 56), atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. t.1, 140).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiųjų suinteresuotų asmenų - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Pareiškėjas prašo panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimą Nr.T1-1203 „Dėl leidimo teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas“, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) leista teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas Šilutės rajono teritorijoje, nustatytoje sutartyje su Klaipėdos teritorine ligonių kasa, suderinus su Klaipėdos apskrities viršininko administracija (t.1, b.l. 17).
Vadovaudamasi savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje 2006 m. liepos 25 d. teikimu siūlė Šilutės rajono savivaldybės tarybai artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį) svarstyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimo Nr.T1-1203 „Dėl leidimo teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas“ panaikinimo klausimą (t.1, b.l. 24-25) Gavus Šilutės savivaldybės mero prašymą, teikimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2006 m. rugsėjo 30 d. (t.1, b.l. 27). Pareiškėjas 2006 m. rugsėjo 26 d. Šilutės rajono savivaldybės tarybai ir merui pateikė prašymą svarstyti teikimą 2006 m. rugsėjo 28 d. tarybos posėdyje (t.1, b.l. 28), tačiau Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė protokolinį sprendimą Vyriausybės atstovės teikimo tą dieną nesvarstyti (t.1, b.l. 30). Tokiu būdu Šilutės rajono savivaldybės taryba nesilaikė Lietuvos Respublikos savivaldybės administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino ir Vyriausybės atstovės 2006 m. rugpjūčio 8 d. raštu pratęsto teikimo įvykdymo termino, per kurį privalėjo apsvarstyti teikimą.
Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnyje, reglamentuojančiame Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarką, nustatyta, kad Vyriausybės atstovas, įgyvendindamas savo įgaliojimus, inter alia nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas, atlikęs įstatymu nustatytus veiksmus ir esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui.
Prašymas panaikinti sprendimą argumentuojamas tuo, jog jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms, o sprendimo panaikinimo pagrindu nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai.
Pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra - viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kurią įgyvendinti įstatymas paveda savivaldybės vykdomajai institucijai (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnis).
Nors Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-329 (ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) patvirtintame Greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos apraše bei Greitosios medicinos pagalbos paslaugų ir bazinių kainų sąraše nėra nustatyta, kokia savivaldos institucija savo teritorijoje organizuoja greitosios medicinos pagalbos teikimo paslaugas, tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas (inter alia Greitosios medicinos pagalbos) savivaldybės teritorijoje pagal nustatytus minimalius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko savivaldos vykdomoji institucija.
Ginčijamą sprendimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktu, 17 straipsnio 49 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 punktu, priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šiuo sprendimu leido uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas Šilutės rajono teritorijoje. Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad būtent savivaldos vykdomoji institucija (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo priėmimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijos prasmę) organizuoja pirminę sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją - organizuoja antrinę sveikatos priežiūrą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams, tačiau tiek Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 punktu, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra, inter alia greitosios medicinos pagalbos paslaugos - viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų kurią įgyvendinti įstatymas paveda savivaldybės vykdomajai institucijai.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje apibrėžtos savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę ir veiklos pobūdį. Įstatymu išskiriamos: 1) vietos valdžios; 2) viešojo administravimo; 3) viešųjų paslaugų teikimo. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai.
Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama teismingumo klausimą konkrečioje byloje, konstatavo, kad Greitosios medicinos pagalbos paslaugos yra viešosios paslaugos, kurių teikimą organizuodama savivaldybė gali sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartis su viešo konkurso būdu parinktu juridiniu, taip pat fiziniu asmeniu (Administracinių teismų praktika, 2005 metai sausis- birželis, p. 204-205).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį „Administracinių teismų praktika“. Minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Rašytine bylos medžiaga ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą ir viešąją greitosios medicinos pagalbos paslaugą teikti leisdamas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), paslaugos teikėją parinko ne viešo konkurso būdu. Atsakovo atstovai šios faktinės aplinkybės neginčija. Esant šioms aplinkybėms, ginčijamas sprendimas negali būti pripažįstamas atitinkantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba, būdama viešasis juridinis asmuo, vykdo jai priskirtas specialiąsias viešojo administravimo funkcijas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo laikymosi kontrolės srityje, todėl Vyriausybės atstovo teisinė padėtis kompetencijos požiūriu atliekant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo laikymosi kontrolės savivaldybės institucijų lygmenyje funkcijas yra ribojama ir leidžiama tiek, kiek jos neperduota specialiai šio įstatymo kontrolę atliekančiam viešojo administravimo subjektui. Šiuo atveju Vyriausybės atstovas, įgyvendindamas savivaldos institucijų veiklos teisėtumo kontrolės funkciją, turi pareigą reaguoti ir į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus (įtarimus dėl tokių pažeidimų), tačiau atsižvelgiant į paminėtas Konkurencijos tarybos kompetenciją, Vyriausybės atstovo įgalinimai baigiasi panešimu apie galimą pažeidimą Konkurencijos tarybai kuri, vykdydama jai priskirtas specialiąsias kontrolės funkcijas, atlieka įstatymu nustatytas administravimo procedūras.
Esant šioms aplinkybėms, teismas netiria pareiškėjo motyvų dėl ginčijamo sprendimo neatitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnyje įtvirtintas administracinių metodų draudimas, reiškiantis draudimą juridiniams asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai nurodyti elgtis vienaip ar kitaip. Šios teisės normos paskirtis iš esmės - juridinių asmenų, privačių santykių apsauga nuo valdžios institucijų. Nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje analizuojami administraciniai teisiniai santykiai - atsakovo kompetencija organizuojant greitosios medicininės pagalbos teikimą, todėl ginčijamas sprendimas iš esmės negali prieštarauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio nuostatoms. Be to, ginčijamu sprendimu atsakovas jokių draudimų ar nurodymų juridiniam asmeniui - subjektui, kuriam skirtas ginčijamas individualus administracinis aktas, nenustatė, todėl pareiškėjo argumentas, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio nuostatoms, pripažįstamas nepagrįstu.
Pripažįstamas nepagrįstu atsakovo atstovų argumentas, kad prašymą teismui padavė netinkamas subjektas - Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, dėl ko prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Teismui pateiktą prašymą pasirašė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje (b.l. 16), taigi prašymas paduotas tinkamo subjekto.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, peržengė įstatymų nustatytus įgaliojimus ir priėmė sprendimą klausimais, kurie priskirti kitai institucijai - savivaldybės vykdomajai institucijai. Be to, organizuodama viešosios paslaugos teikimą (Greitosios medicininės pagalbos), paslaugos teikėją parinko ne viešo konkurso būdu. Esant šioms aplinkybėm, ginčijamas sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimą Nr.T1-1203 „Dėl leidimo teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas“, panaikinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.