Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. L. 2014-07-04 apie 18.15 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), namuose, išgertuvių metu su R. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.31 promilės girtumas), kilus konfliktui, tyčia staliniu peiliu dūrė vieną kartą R. L. į dešiniąją pėdą ir vieną kartą į kairiąją alkūnę, bei kelis kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, po to tęsdamas nusikalstamą veiką kelis kartus kojomis ir rankomis sudavė R. L. bandžiusiam apginti P. L. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė savo šeimos nariams nukentėjusiesiems R. L. ir P. L. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

S. L., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-07-04 jis kartu su savo sūnėnu R. L. girtuokliavo. Apie 18.00 val., išgertuvių metu, su juo susipyko. Dėl ko susipyko, nepamena. Jis, pagautas įniršio, pagriebė ant virtuvinio stalo buvusį virtuvinį peilį, kuris yra apie 10 cm. ilgio aštria geležte, naudojamas maisto ruošimui, toks kaip iš komplekto su šakute. Tuo peiliu dūrė sūnėnui į kairiąją alkūnę, o kai sūnėnas dėl to jam bandė įspirti basa dešine koja, dūrė jam į koją ir pataikė į kojos padą. Dar apie tris kartus smogė kumščiu sūnėnui į galvą. Tuo metu atėjo tėvas P. L. ir bandė juos išskirti. Jis kumščiu sudavė tėvui gal kokius 2 smūgius, ar jam spyrė į pilvą- nepamena, bet galėjo būti, kad spyrė, nes buvo labai įpykęs ir neblaivus, todėl gali ir neatsiminti. Supranta, kad padarė nusikaltimą, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Blaivus jis yra ramus žmogus, mano kad taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus (34 b. l.);

nukentėjusysis P. L. parodė, kad 2014 m. liepos mėn. 4 d. apie 18.45 val. namuose tarp jo sūnaus S. L. ir anūko R. L. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus S. L. peiliu sužalojo R. L. dešinę pėdą ir kairę alkūnę bei sudavė jam ranka kelis smūgius į galvą. Abu jie buvo neblaivūs. Jis tą vakarą buvo blaivus, todėl bandė nuraminti sūnų S. Tuo metu S. L. jam kelis kartus kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas ir sukėlė fizinį skausmą (19 b. l.);

nukentėjusysis R. L. parodė analogiškai įtariamojo S. L. ir nukentėjusiojo P. L. parodymams (23 b. l.);

iš tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nukentėjusiajam P. L. užfiksuotos smurto žymės kairiajame kelyje ir kairėje ausyje, nukentėjusiajam R. L. užfiksuotos smurto žymės dešinėje pėdoje ir kairėje alkūnėje (12 b. l.);

iš įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, Pašvitinio miestelio A. V. g. 35 (8-11 b. l.);

iš asmens blaivumo testų matyti, kad įvykio metu įtariamajam S. L. nustatytas 3,31 promilių girtumas, nukentėjusiajam R. L. nustatytas 3,73 promilių girtumas, nukentėjusysis P. L. buvo blaivus (18, 22, 29 b. l.).

Kaltinamojo S. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams: sūnėnui R. L. ir tėvui P. L. (BK 248 str. 2 d.).

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis S. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį S. L. siūlė nubausti viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti 1/3.

Kaltinamasis S. L. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. L., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis S. L. teistas, teistumas išnykęs, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu pagal laidavimą (47 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka baustas (48-50 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatrijos įskaitą neįrašytas, į priklausomybės įskaitą įrašytas nuo 1997 m. (52 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (54 b. l.), nevedęs (55 b. l.), nedirba (56 b . l.), darbo biržoje neregistruotas (57 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) S. L. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. L. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam S. L. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 4 d., 21.30 val. iki 2014 m. liepos 5 d., 13.10 val. (26, 35 b. l.), iš viso viena para, kas prilyginama 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „b“ p.p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

S. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į atliktą bausmės laiką S. L. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2014 m. liepos 4 d., 21.30 val. iki 2014 m. liepos 5 d., 13.10 val., iš viso viena para, kas prilyginama 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.