Panevėžio apygardos teismo nutartis

Baudž.byla Nr. 1A-291-768/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.; (S)Teisminio sprendimo Nr. 01-1-22674-2015

2015 m. rugsėjo 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir skirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems). Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. gegužės 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. bei bausmė, iš dalies atlikta pagal 2015 m. gegužės 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį. O. P. individualiai įmonei priteista iš nuteistojo N. K. 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuota valstybės nuosavybėn N. K. turto už 30 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo viduryje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), atlenkdamas duris laikantį vinį ir pro duris įeidamas į O. P. ind. įmonės nuomojamą ūkinį pastatą, iš kur paimdamas ir išnešdamas O. P. ind. įmonei priklausantį turtą - tris vienetus benzopjūklų: „Stihl MS 261“ Nr. 178547484 už 500 eurų, „Stihl MS 261“ Nr. 178547521 už 500 eurų, „Sthil MS 261“ už 500 eurų, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, tuo padarydamas O. P. ind. įmonei turtinę žalą už 1500 eurų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nuteistąjį pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d. dėl O. P. individualios įmonės turto vagystės įsibraunant į negyvenamąją patalpą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Bausmės skyrimo kriterijai ir pagrindai numatyti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tuo tarpu asmeniui, padariusiam sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas N. K. baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmę. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, teismas už vagystę įsibraunant į negyvenamąją patalpą Apeliantui paskyrė būtent laisvės atėmimo bausmę. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki šešerių metų, o teismas N. K. paskyrė vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Taigi, už apysunkį nusikaltimą teismas Apeliantui skyrė bausmę mažesnę negu atitinkamos BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos vidurkis. Teismas, nustatydamas skiriamos bausmės – laisvės atėmimo dydį, šį sprendimą motyvavo iš esmės pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias Apeliantas yra laikomas recidyvistu. Teismas taip pat nustatė ir įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino tai, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Tokia teismo motyvacija atitinka BK 54 str., 61 str. reikalavimus, todėl nuteistajam laisvės atėmimo bausmė parinkta teisingai, be to, šios bausmės trukmė, vadovaujantis BK 64 ¹ str. nuostatomis, sumažinta 1/3 ir yra vieneri metai. Pažymėtina, kad subendrindamas bausmes teismas taikė Apeliantui palankesnį dalinį, o ne visišką, bausmių bendrinimo principą ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjo tik dalį - devynis mėnesius iš paskirtos vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo asmenybė yra kelianti didesnį pavojingumą visuomenei: jis anksčiau penkis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir įsibraunant į patalpas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. K. paskirta bausmė nepažeidžia teisingumo principo, ji atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę, todėl negali būti pripažįstama per griežta.

Taikyti BK 75 str. nuostatas ar ne, yra teismo teisė. Teismas, taikydamas BK 75 str., baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. nustatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis 2K-61-895/2015).

Kolegija, įvertinusi padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę (teistas penkis kartus, nusikalto neseniai atlikęs bausmę), jo turimus socialinius ryšius, pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo N. K. apeliacinį skundą.