- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- 1-19-588/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10092-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Kaltinamasis
- A. D., A. J.
- Nukentėjusysis
- T. A.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Irma Grikšelienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, teistas:
1) 2017 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2) 2017 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 147 str. 1 d., 157 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir, remiantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti ir be elgesio apribojimą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu panaikinta 2017 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. D. pagal BK 147 str. 1 d., 157 str. 2 d. paskirta subendrina bausmė laisvės atėmimas 4 metas ir bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas ir A. D. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams; pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktu A. D. nustatyti įpareigojimai: laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu arba registruotis darbo biržoje, arba dirbti, arba mokytis; laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 5 d.;
3) 2018 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda,
4) 2019 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, A. D. prie Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikinta 2017 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė A. D. paskirta 11 mėnesių laisvės apribojimas, teistumas neišnykęs,
A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis A. J. individuali veikla, neteistas, kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. ir A. J. kaltinami tuo, kad savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, o būtent:
2020 m. kovo 9 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami kartu, neteisėtai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš nukentėjusiojo T. A. už stogo dengimo darbus sumokėti 1000,00 Eur, o šiam pareiškus, kad jis pinigų nemokės, nes darbai dar neatlikti, panaudojo psichinį ir fizinį smurtą nukentėjusiojo T. A. atžvilgiu, t. y. A. J. sakydamas „nu tai tu pinigus mokėk“, „ką čia maivais, kad sumokėsi, ** bliamba kur tu bėgi. Štuką eurų mums skoloj esi“, „Štuką. Tris dienas duodu“, A. D. sakydamas „o tai ką tau padaryt reikėjo, kurva tuoj kojas sulaužysiu aš tau čia“, „tuoj pūsi lauk iš tos Klaipėdos, kurva“, „pagausim mes tave Klaipėdoj, aš tau ** padegsiu tau tą mašiną“, „išsigąsi kurva aišku“, „gali Klaipėdoj tepti slides tada“, „padegsiu tau tą mašiną kurvą“, „aš tau kurva ** kai pisiu kurva **“ bei suduodamas ranka nukentėjusiajam vieną smūgį į pilvą ir vieną smūgį į kairį petį ir tuo sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu jie kartu savavališkai vykdė savo pripažįstamą tikrą teisę, padarydami didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.
Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną dirbo šalia esančiame objekte, važiavo pro šalį, kai pamatė stovintį nukentėjusiojo T. A. automobilį Toyota Avensis, sustojo pasikalbėti su juo dėl pinigų. T. A. buvo kieme, sakė, kad nemokės pinigų, nes darbai blogai atlikti. Kaltinamasis nukentėjusiajam pasakė, kad padegs jo mašiną, sulaužys jam koją, tačiau fiziškai nesmurtavo, norėjo tik išgąsdinti. Sutinka, kad tuo metu pasikarščiavo, savo elgesį vertina neigiamai. T. A. į grasinimus reagavo ramiai. Paaiškino, kad darbai nebuvo pabaigti, dirbo pas A. J. apie 2 savaites, atliko stogo dengimo darbus, darbai buvo atlikti kokybiškai, dėl apmokėjimo už atliktus darbus tarėsi Algis, pats finansiniais reikalais nesidomėjo ir tik apytiksliai žinojo, kokią sumą nukentėjęs asmuo yra skolingas. Vieną dieną, nepamena, kurią tiksliai, nuardė stogo dangą, nes A. J. medžiagas pirko iš savo pinigų, namo šeimininkei pasakė, kodėl taip elgiasi. Tai padarė iki įvykio. Paaiškino, kad gyvena kartu su sugyventine, augina sūnų, vienas pats išlaiko šeimą.
Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad kovo mėnesį per „Facebook“ gavo užsakymą atlikti stogo dengimo darbus dviem namams, užsakovas nurodė, kad bendras plotas stogo bus apie 180 kv.m, tačiau realiai ploto buvo 60 kv.m daugiau. Pirma padarė gyvenamojo namo stogo dengimo darbus ir beveik pabaigė antrojo, tačiau iki galo neužbaigė, nes įvyko konfliktas. Kadangi užsakovas už pirmojo stogo darbus susimokėjo laiku, tikėjo, kad susimokės ir už antro stogo darbus. Užsakovas, atsisakęs mokėti už atliktus darbus, konkrečių priežasčių nenurodė. Medžiagos buvo nupirktos, liko jas tik sumontuoti. Už antrojo stogo skardą mokėjo iš savo pinigų. Nuardė pagrindinius skardos lapus, juos paliko kieme, žalos stogui nepadarė, namo šeimininkei situaciją paaiškino. Įvykio dieną dirbo už 3 gatvių nuo įvykio vietos, važiuojant po darbo pamatė, kad T. A. yra namie, užsuko pas jį pasikalbėti, kartu iš automobilio išlipo ir A. D., jo elgesio nekontroliavo ir neįtakojo. Nurodė T. A. atsiskaityti už darbus per 3 dienas ir nuėjo į mašiną, balso tonas buvo normalus. Įvykio metu T. A. į A. D. grasinimus reagavo solidžiai, neišsigando. Po įvykio T. A. už skardą susimokėjo. Mano, kad turėjo teisę reikalauti sumokėti už atliktą darbą, taip pat įvertino tai, kad neturėjo pasirašytos sutarties, todėl į teismą nesikreipė. Dirba legaliai, moka mokesčius valstybei. Pažymėjo, kad nukentėjęs asmuo dirba tėvo vardu ir po to, kai įvyko konfliktas, pradėjo atvažiuoti su policijos uniforma. Be to, T. A. pripažino, kad yra skolingas ir sumokėjo 800,00 Eur. Pažymėjo, kad stogo dangos lakštai buvo nupirkti ir sąskaita išrašyta jo paties vardu, dirba tik su vienu tiekėju. Mano, kad A. D. ir T. A. turėjo konfliktą iš anksčiau, nežino, kodėl pastarasis A. D. pavadino velniu.
Nukentėjusysis T. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tėvo prašymu ieškojo žmogaus, kuris uždėtų stogą, A. J. susirado internete, parašė jam asmeniškai, nusiuntė objekto nuotraukas, sutarė 2800,00 Eur dydžio atlygį už abiejų namų stogo darbus, medžiagas įsipareigojo nupirkti pats. A. J. pasakė, kad be sutarties ir sąskaitos bus pigiau. Mokėtiną sumą už darbus įvardino A. J., paskaičiavo už kvadratus, sutarė mokėti dalimis, susitarimo dalies dėl avanso nepamena. Mokėjo A. J. grynais pinigais po 200,00 - 300,00 Eur. Už pirmo namo stogo darbus sumokėjo po to, kai jie juos pabaigė. Už antrojo namo stogo darbus A. J. paprašė atsiskaityti, kai darbų buvo padaryta apie 80 proc. Po telefoninio pokalbio, atvykęs į vietą, rado nuardytą stogą, dalis stogo dangos dingo, vėliau sužinojo, kad ji buvo panaudota kitam objektui, suprato, kad stogas buvo nuardytas dėl nesumokėtų pinigų. Apie tai, kad ardomas padarytas namo stogas, jam pranešė namo šeimininkė. Kadangi stogo darbai nebuvo tinkamai pabaigti, namo šeimininkė su T. A. neatsiskaitė. Konfliktas kilo dėl stogo darbų broko, manė, kad darbas atliktas nekokybiškai ir nenorėjo už jį mokėti. Įvykio dieną A. J. buvo atvykęs artu su Audriumi, prašė sumokėti 1000,00 Eur. Jis nesutiko mokėti, nurodė, kad jie jam pridarė nuostolių. A. D. pradėjo grasinti, trenkė kumščiu nukentėjusiajam į pilvą ir į petį, jam pasidarė baisu, išsigando, bet emocijų neparodė, šalia buvo 9 metų vaikas, kuris viską matė ir girdėjo. Įvykio metu telefonu padarė garso įrašą ir pateikė jį ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams. Tuo metu įtarė, kad kaltinamieji ateina su piktais kėslais, todėl padarė garso įrašą. Tokių garso įrašų turi ne vieną, nes kaltinamieji buvo ne kartą atvažiavę ir jam grasino, kitomis dienomis smurtas nebuvo naudojamas. Sąskaitas išrašydavo tėvo įmonės vardu, nors veikti tėvo vardu įgaliojimo neturėjo, tėvas atsiskaitymuose nedalyvavo ir sutarties su namo šeimininke sudaręs nebuvo, dirbo sau ir bendrai tėvo naudai, pripažino, kad tikėjosi užsidirbti nuo tėvo objekto. Pretenzijų kaltinamiesiems neturi, civilinio ieškinio nereiškia, pats nuostolių nepatyrė, į medikus nesikreipė, sužalojimų nepatyrė, jaučia tik padarytą emocinę žalą. Negali paaiškinti, kodėl po įvykio nuvyko į parduotuvę ir sumokėjo už stogo dangos lakštus. Nepamena, kad būtų įžeidinėjęs A. D.. Pažymėjo, kad pirmi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo labiau emociniai, todėl ne viską paminėjo ir papasakojo. Kaltinamieji neatsiprašė. Pats turi statybinį išsilavinimą ir 6 metus dirba policijoje tyrėju.
Liudytoja Ž. G. P. parodė, kad gyvenamojo namo stogo darbams atlikti samdė įmonę, kurios pavadinimo nepamena, kontaktavo su vyriškiu, dėl kurio buvo kviesta į policiją, bendravo telefonu ir gyvai. Atsiskaitymas už darbus vyko grynais ir pavedimu, turi pasirašytą sutartį, su T. A. pilnai atsiskaitė kovo 10 d. Kai vyko stogo darbai, pati tuo metu buvo Vilniuje. Žino, kad stogą dengė pats vyriškis ir dar vienas darbuotojas, žino, kad tarp jų buvo konfliktas, paties konflikto nematė ir negirdėjo, apie jį sužinojo tik vėliau. Iš dalies išgirsto pokalbio suprato, kad vyksta darbiniai nesutarimai dėl pinigų. Įvykio dieną išėjusi į lauką, kieme matė T. A., du darbuotojus ir vaiką. Pirma įvyko muštynės, paskui - stogo dangos plėšimas. Matė, kaip darbuotojai nuėmė apie trečdalį stogo dangos, klausė jų, kodėl taip daro, po to, kai pagrasino iškviesti jiems policiją, asmenys greitai pasišalino. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotais parodymais.
Liudytojas J. K. parodė, kad įvykio dieną, nuvykus į įvykio vietą, jį pasitiko T. A., šalia buvo vaikas, nukentėjęs asmuo medicinos pagalbos neprašė, sakė, kad jam trenkė į pilvą. Konfliktas įvyko todėl, kad T. A. nemokėjo pinigų už darbą.
Liudytojas D. Š. parodė, kad T. A. nepažįsta. Konfliktas buvo dėl nekokybiškai padarytų stogo darbų, užsakovas atsisakė mokėti, todėl darbininkai nusilupo dalį stogo ir iš jų pusės buvo kažkokie žodiniai grasinimai. Įvykio vietoje matė, kad vieno pastato stogas buvo suremontuotas, o kito – ne. T. A. atstovavo savo giminaitį dėl darbų. Nukentėjęs asmuo nebuvo išsigandęs, tik susijaudinęs, šalia jo buvo vaikas, su vaiku atskirai nebendravo. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotais parodymais.
Liudytojas R. A. parodė, kad įvykio dieną pas juos atvažiavo du vaikinai, jie buvo rimtai nusiteikę, vienas jų – aukštesnis – reikalavo per savaitę atiduoti pinigus, nes kitaip sulaužys kojas ir sudegins automobilį, kitas jų – mažesnis – trenkė tėčiui, tėtis sureagavo pusėtinai, paskui tėtis iškvietė policiją, o tie vaikinai įlipo į automobilį ir išvažiavo. Tuo metu labai išsigando, apie įvykį papasakojo mamai. Įvykio metu namo šeimininkė buvo viduje, į lauką išėjusi nebuvo.
Iš 2020 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotonuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur namo stogas su pusiau nuardyta stogo danga ir kieme matomi rudos spalvos stogo skardos sukarpyti ruošiniai, numesti ant žemės (1 t., b. l. 16-23).
Iš 2020 m. birželio 9 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus iš BPC gautą įrašą ir atlikus stenogramą matyti, kad T. A., paskambinęs 112 praneša apie tai, kad iš jo prašoma 1000,00 Eur, jam grasinama ir jo atžvilgiu, vaiko akivaizdoje buvo smurtaujama (1 t., b. l. 106-107).
Iš 2020 m. gegužės 27 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo nurodyta, kad T. A. pateikė garso įrašą CD laikmenoje. Apžiūrėjus pateiktą laikmeną buvo atlikta įrašo stenograma, kurioje užfiksuotas pokalbis tarp trijų vyrų, kur girdisi kaltinime nurodyti išsakyti grasinantys žodžiai (1 t., b. l. 95, 98-100).
Iš kaltinamojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad galimai 2020 m. kovo 9 d., apie 16.30 val., nors tikslios dienos nepamena, su kolega A. D. nuvyko prie remontuojamo objekto, (duomenys neskelbtini), kur pagal užsakovo T. A. užsakymą dengė stogą. Raštiškos sutarties pasirašę nebuvo, buvo žodinis susitarimas bei visas detales su T. A. aptarinėjo susirašydami per programėlę "Messenger". Galimai minėtą dieną prie remontuojamo objekto tarp T. A. ir jo bei kolegos A. D. įvyko žodinis konfliktas. Susipyko dėl to, kad T. A. nenorėjo su jais atsiskaityti už atliktus darbus. Galimai tą dieną buvo nuardę uždengtą stogą, nes T. A. neketino atsiskaityti už darbus. Jis reiškė pretenzijas už blogai atliktus darbus, kad blogai uždengtas stogas, dėl per didelės paskaičiuotos darbų kainos, nors pats buvo apsiskaičiavęs neteisingai, nes buvo nurodęs mažesnę kvadratūrą. Tad minėtą dieną jie pareikalavo T. A. susimokėti 1000,00 Eur. Gal ir minėjo, kad jam susimokėti duoda tris dienas, tačiau tai nebuvo grasinimas. Ką jis tuo norėjo pasakyti, duodamas tris dienas, ką būtų daręs po tų trijų dienų, jis negali pasakyti, nes tikrai jų pokalbio nepamena, bet neneigia, kad tokius žodžius galbūt jis išsakė. Ką tuo metu sakė jo kolega, to neprisimena, galbūt ir sakė įtarime minimus grasinimus, tačiau neprisimena, be to, jis su kolegos išsakytais grasinimais nesusijęs, neliepė kolegai taip grasinti. Vykdami iš kito remontuojamo namo, užsuko pas T. A. priminti, kad pastarasis jiems skolingas, tačiau neketino grasinti, o ką ketino daryti jo kolega, to nežino, jie grasinti nesitarė. Prieš T. A. nesmurtavo, bent jau jis. Dėl kolegos nežino, matė, kad vienu metu kolega, pykdamasis su T. A., prieš pastarąjį pakėlė ranką, tačiau smūgių nesudavė, bent jau jis to nematė. Galimai tik pakėlęs ranką taip pagrasino T. A., bet pastarojo nemušė. Apie smūgių sudavimą T. A. su kolega nebuvo taręsi, ne smurtauti vyko, o pareikalauti grąžinti skolą. Ką jo kolega ten vietoje bendraujant su T. A. sumąstė, ką sakė ar darė, jis su tuo nesusijęs. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo savo kaltės nepripažįsta, nes T. A. negrasino, prieš pastarąjį nesmurtavo ir su kolega A. D. nebuvo susitarę tai daryti. Ką turėjo omenyje sakydamas T. A.: "duodu tau tris dienas skolai grąžinti", jis to nepamena, bet tai nebuvo grasinimas. T. A. ne taip jį suprato, jei tvirtina, kad jis grasino (1 t., b. l. 122-125).
Iš kaltinamojo A. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. kovo 9 d., kažkur apie 16.30 val., jis su kolega A. J. susitikę su T. A. prie remontuojamo objekto, (duomenys neskelbtini), kur dengė dviejų pastatų stogus, aiškinosi dėl užsakovo T. A. jiems nesumokėtų pinigų už atliktą darbą. Jie tarpusavyje turėjo žodinį konfliktą. Neneigia, kad A. D. grasino tais žodžiais, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, nors tikslių savo grasinimų pastarojo atžvilgiu neprisimena. Grasindamas T. A. sulaužyti kojas, padegti mašiną ir pan., norėjo jį įbauginti, kad sumokėtų jiems su kolega pinigus už stogo dengimą. Kaip T. A. grasino jo kolega, to neprisimena. Jokių smūgių T. A. nesudavė nei jis, nei jo kolega. Dėl išsakytų grasinimų - to neneigia, kad grasino, tačiau šių savo išsakytų grasinimų nebūtų realizavęs, norėjo tik pagąsdinti, tikėdamasis, kad išsigandęs pastarasis jiems sumokės pinigus. Kodėl T. A. jį kaltina smūgių sudavimu, nežino. Jį kolega ramino, tikriausiai bijojo, kad jis nemuštų T. A., nes tuo metu buvo labai įpykęs bei T. A. tuo metu galėjo pasakyti: "nori, gausi vieną" ar kažkaip pan., dėl ko kolega jį ir ramino sakydamas "baik, pakaks" ar kažkaip pan. Tačiau jokių smūgių T. A. nesudavė. Dėl išsakytų grasinimų gailisi (1 t., b. l. 154-157).
Iš nukentėjusiojo T. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jo tėvas S. A. vykdo individualią veiklą ir užsiima statybos darbais. Kadangi pastarasis sirgo, paprašė jo, kad jis surastų statybininkus, kurie pakeistų stogų dangas dviem pastatams (duomenys neskelbtini). Jis internete surado skelbimą, kuriame A. J. skelbėsi, kad atlieka statybos darbus. Susisiekęs su A. J., sutarė, kad pastarasis už 2800,00 Eur pakeis dviejų stogų dangas Palangoje. A. su dar keliais vyrais darbus pradėjo 2020 m. vasario 18 d. Kai jie pakeitė vieno pastato stogo dangą, jis savo tėvo vardu A. J. sumokėjo 1800,00 Eur. Dar prieš darbų pradžią A. J. buvo sumokėjęs 500,00 Eur už skardos lankstymo darbus. 2020 m. kovo 2 d. A. J. ir jo darbuotojai pradėjo keisti stogo dangą antram (mažesniam) pastatui. 2020 m. kovo 6 d. atvykęs apžiūrėti vykdomų darbų pastebėjo, kad stogas yra dengiamas nekokybiškai ir apie tai pasakė A. J.. Pastarasis jam pasakė, kad broką ištaisys. Tada jis A. J. padavė 400,00 Eur avansu, nes darbai jau beveik buvo užbaigti. 2020 m. kovo 7 d., susisiekęs su A. internetu, paklausė, kada pastarasis su savo darbuotojais ištaisys broką. A. J. atrašė, kad brokas bus ištaisytas iki 2020 m. kovo 9 d. 2020 m. kovo 9 d., 8.50 val., jam paskambino pastatų šeimininkė Ž. G. P. ir pasakė, kad A. J. darbininkai nuo nebaigto remontuoti antro pastato nuiminėja jau uždėtą dangą ir mėto ją ant žemės. Jis paprašė šeimininkės, kad perduotų telefoną A. J.. A. J. jam paaiškino, kad stogą ardo todėl, kad jis nesumokėjo pastarajam pinigų už antrojo pastato remonto darbus, nors buvo sutarta, kad bus atsiskaityta baigus darbus. Kiek jis suprato, po pokalbio A. J. su kitais darbininkais toliau stogo nebeardė ir iš objekto išvažiavo. Tą pačią dieną, apie 16.30 val., jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad daugiau nei pusė stogo dangos yra nuardyta, o danga mėtosi ant pievos. Jam berenkant stogo dangos detales, į kiemą įėjo A. J. ir dar vienas, jam iš matymo pažįstamas statybininkas, apie 25-30 m. amžiaus, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Tuo metu kieme buvo jo mažametis sūnus R. A. ir šeimininkė Ž. G. P.. Kai tarp jo ir atėjusių dviejų vyrų kilo konfliktas, Ž. G. P. įėjo į namą. Ar ji ką nors toliau matė, jis pasakyti negali. Konflikto metu su A. J. buvęs vyras vieną kartą ranka jam trenkė į pilvą ir vieną kartą ranka trenkė į kairįjį petį, taip sukeldamas fizinį skausmą, o šalia buvęs A. J. grasino sudeginti jo automobilį ir sulaužyti kojas, jeigu jis pastarajam ir jį sumušusiam vyrui nesumokės 1000,00 Eur. Jis vyrams pasakė, kad pinigus sumokės kaip ir buvo sutarta, tai yra užbaigus darbus. Po to vyrai jam pasakė, kad pinigams sumokėti duoda tris dienas ir išėjo iš kiemo. Kadangi jis buvo sumuštas ir jam buvo grasinama dar labiau sužaloti ir sunaikinti jo turtą, jis paskambino telefonu 112, kad praneštų apie įvykį. Jis buvo sumuštas ir jam buvo grasinta jo mažamečio sūnaus R. akivaizdoje (1 t., b. l. 32-35). Iš papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jo tėvas S. A. užsiima statybos darbais. Kadangi 2020 m. kovo mėn. jis sirgo, paprašė jo surasti darbininkus, kurie galėtų pakeisti stogo dangas dviem pastatams, (duomenys neskelbtini). Pastatų savininkė Ž. G. P. internete surado skelbimą, kad tokius darbus gali atlikti A. J., buvo nurodytas jo kontaktinis numeris, el. paštas. Susisiekus su A. J. sutarė, kad pastarasis už 2800,00 Eur pakeis dviejų stogų dangas minėtu adresu. Dėl darbų atlikimo jie derinosi susirašinėdami per internetinę programėlę "Messenger", jokių sutarčių nepasirašė. A. su dar keliais vyrais darbus pradėjo 2020 m. vasario 18 d. Kai jie pakeitė vieno pastato stogo dangą, jis savo tėvo vardu A. J. sumokėjo 1800,00 Eur. Jokio pinigų perdavimo patvirtinančio dokumento nepasirašė. Tai užfiksavo susirašinėjimo metu per "Messenger". 2020 m. kovo 2 d. A. J. ir pastarojo darbuotojai pradėjo keisti stogo dangą antram (mažesniam) pastatui. 2020 m. kovo 6 d., nuvykęs apžiūrėti vykdomų darbų, pastebėjo, kad stogas yra dengiamas nekokybiškai ir apie tai pasakė A. J.. Pastarasis pažadėjo broką ištaisyti. Tada A. J. padavė 400,00 Eur avansu, nes darbai jau beveik buvo užbaigti. Sutarė, kad baigus stogo dengimo darbus, pastarajam sumokės galutinę sumą, t. y. 600,00 Eur. 2020 m. kovo 7 d., susisiekęs su A. internetu, paklausė, kada pastarasis su savo darbuotojais ištaisys broką. A. atrašė, kad brokas bus ištaisytas iki 2020 m. kovo 9 d. 2020 m. kovo 9 d., apie 8.50 val., jam paskambino pastatų šeimininkė Ž. G. P. bei pasakė, kad A. J. darbininkai nuo nebaigto remontuoti antro pastato nuiminėja jau uždėtą dangą ir mėto ją ant žemės. Jis paprašė jos, kad telefoną perduotų A. J.. A. J. paaiškino, kad stogą ardo todėl, kad jis nesumokėjo pinigų už antrojo pastato remonto darbus, nors buvo sutarę, kad bus atsiskaityta baigus darbus, be to, buvo pažadėta ištaisyti padarytą broką. Tos pačios dienos popietę, apie 16.30 val., jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad daugiau nei pusė stogo dangos yra nuardyta, danga mėtosi ant pievos. Paskaičiavęs nuplėštus dangos lakštus suprato, kad dalį jos yra išsivežęs A. J.. Tikriausiai dangos išsivežė už tą sumą, už kurią paskaičiavo, jog pastarajam nesumokėta. Jam berenkant stogo dangos detales, į kiemą įėjo A. J. ir kaip dabar jau žinoma - A. D.. Tuo metu kieme buvo jo mažametis sūnus R. A. ir šeimininkė Ž. G. P.. Kai tarp jo ir šių vyriškių kilo konfliktas, Ž. G. P. įėjo į namą. Ar ji ką nors matė, ar ką nors girdėjo, to jis nežino. Konflikto metu A. J. su A. D. liepė sumokėti 1000,00 Eur, aiškino, kad stogo plotas yra didesnis ir dangos reikėjo daugiau, atitinkamai ir kainuoja daugiau. Jis pasakė, kad sumokės tiek, kiek jie buvo sutarę nuo pradžių, kad pats kaltas, jog neapskaičiavo teisingai. Taip jiems konfliktuojant, A. D. vieną kartą ranka jam trenkė į pilvą ir vieną kartą ranka trenkė į kairįjį petį sukeldamas skausmą bei grasino sakydamas "sulaužysiu kojas", o šalia buvęs A. J. grasino sakydamas: "duodu tris dienas surinkti štukę eurų", A. D. dar pagrasino "tu negyvensi Klaipėdoje, sudeginsiu tavo mašiną". Jis vyrams pasakė, kad pinigus sumokės kaip ir buvo sutarta, tai yra užbaigus darbus, ir kad "štukės" eurų negaus. Šio konflikto įrašą jis darėsi telefonu ir pateikė prie bylos. Įraše vienu metu girdisi toks šiugždesys, tai ir buvo smūgių jam sudavimo momentas (įrašo 1 min. 33 s.). Su A. J. jie viską išsiaiškino, susitaikė, tačiau turi pretenzijų A. D. už smūgių sudavimą. Jei pastarasis atsiprašys, jis sutiks su juo taikytis. Ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 40-43).
Iš liudytojos Ž. G. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2020 m. vasario mėn. ji su T. A. vadovaujama įmone pasirašė sutartį dėl stogo dengimo darbų. Prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), darbavosi du galimai T. A. samdyti vyrai, kurių ji nepažinojo, su jais nebendravo, bendravo tik su T., todėl tų dviejų vyrų nei vardų, nei pavardžių nežino. 2020 m. kovo 9 d. ryte, pamatė, kad prie stogo dengimo dirbę minėti du vyrai plėšia uždėtą stogo dangą ir meta ant žemės, paskambino T. ir tai pasakė. T. liepė perduoti telefoną vienam iš darbininkų, telefoną padavė stambesniam iš buvusių dviejų vyrų, jis kalbėjo su T.. Ką jie kalbėjo nežino, negirdėjo. Po kurio laiko, kažkur popiet, tikslaus laiko nepamena, atvyko ir pats T. Visi trys vyrai bendravo lauke, ji nuėjo į namus, todėl kas buvo lauke, ką vyrai kalbėjosi, ar jie pykosi, ar buvo suduoti kokie smūgiai, nieko nežino, nes nieko nematė, kadangi buvo namuose. T. buvo atvykęs su savo mažamečiu sūnumi, tačiau ar jo sūnus matė šį konfliktą to nežino. Neilgai trukus po to, kai vyrus paliko lauke kalbėtis ir nuėjo namo, pas ją atėjo T. ir pasakė, kad kviečia policiją, nes jam vienas iš vyriškių sudavė smūgius ir kad jį kažkuo gąsdino. Kažko daugiau apie šį įvykį negali papasakoti, nes pati nieko nematė ir nieko negirdėjo (1 t., b. l. 46-49).
Iš nepilnamečio liudytojo R. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad viskas vyko gal balandį, buvo savaitgalis, Palangoje, gatvės nežino, ten buvo pastatas kažkoks. Ten buvo kartu su tėčiu. Atvažiavo tokie pikti dėdės ir tėčio prašė 1000,00 Eur. Jie pasikalbėjo su tėčiu ir pradėjo mušti. Jis buvo lauke šalia jų, ant žolės. Vienas jų buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Didesnio buvo šviesūs plaukai, žemesnio - neprisimena. Iš pradžių jie šnekėjo su tėčiu, paskui trenkė tėčiui į pilvą ir į petį. Sakė sudegins mašiną, išlaužys kojas ir rankas, jei po trijų dienų negrąžins pinigų. Jam buvo dėl to liūdna, baisu nebuvo. Trenkė tėčiui į petį ir į pilvą mažesnis. Į kurią pusę trenkė neprisimena. Buvo du smūgiai kumščiu. Jie grasino, kad, jei tėtis negrąžins pinigų, sudegins mašiną, sulaužys rankas, kojas. Suprato, kad tai padarys tėčiui. Jie turėjo statybinius peiliukus, bet su jais nieko nedarė. Tada vyrai išvažiavo, po to jie skambino į policiją. Viską prisimena pats, su tėčiu apie tai nekalbėjo. Apie tai tėtis kalbėjo su mama, neprisimena apie ką kalbėjo. Kai dėdės stovėjo ant takelio, jis nuo jų buvo per 2-3 didelius žingsnius. Pats viską matė (1 t., b. l. 72-75).
Iš liudytojo D. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2020 m. kovo 9 d., nuo 18.00 val., jam pradėjus tarnybą Klaipėdos AVPK Palangos m. PK, reaguojant į pranešimus apie padarytus teisės pažeidimus Palangos mieste, tuo metu iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiu asmeniu grįžo kolega J. K.. Kadangi J. K. tarnyba baigėsi, tolimesnį įvykio tyrimą perėmė jis. Iš nukentėjusiojo T. A. priėmė pareiškimą dėl to, kad pastarajam buvo grasinama bei buvo sukeltas skausmas. Tada buvo nustatyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2020 m. kovo 9 d., apie 17.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), du vyriškiai T. A. grasino sudeginti automobilį, padaryti kūno sužalojimus bei vienas jų sudavė T. A. į pilvą bei į kairį petį, sukeldamas skausmą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad du vyriškiai, tai A. J. ir dar vienas darbininkas, kurie pagal susitarimą su T. A. dengė dviejų pastatų stogus, adresu (duomenys neskelbtini), nuo vieno stogo ėmė plėšti ir mesti ant žemės stogo dangą, o T. A. nuvykus į įvykio vietą, šie vyrai reikalavo sumokėti 1000,00 Eur, grasino sužalojimais, automobilio sudeginimu bei vienas jų suduodamas smūgius sukėlė T. A. fizinį skausmą. Į medikus T. A. kreiptis neketino, motyvuodamas tuo, kad jam kūno sužalojimai padaryti nebuvo, nuo suduotų smūgių buvo sukeltas tik skausmas. Pas medicinos ekspertus vykti taip pat atsisakė, paaiškindamas, kad jis nebuvo sužalotas. Aiškinantis, ar ant jo kūno yra išlikę kokios mušimo žymės, pastarasis paaiškino, kad sužalojimų žymių ant kūno nėra, kad jam buvo sukeltas tik skausmas (1 t., b. l. 52-55).
Iš liudytojo J. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2020 m. kovo 9 d., apie 18.00 val., dirbant Klaipėdos apskr. VPK Palangos m. PK, reaguojant į pranešimus apie padarytus teisės pažeidimus Palangos mieste, iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad tarp pranešėjo ir darbininkų įvyko konfliktas, kad darbininkas pranešėjui sudavė į pilvą ir tai įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodė klaidingą adresą, tikrasis adresas ten buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu juos pasitiko T. A., kuris paaiškino, kad pastarasis yra kaip subrangovas ir nurodytu adresu pastarojo surasti darbininkai keitė skardinį stogą, kad darbininkai buvo pridarę daug broko. T. A. dieną prieš tai darbininkams buvo liepęs ištaisyti broką, nes kitaip jiems nemokės už atliktą darbą. Taip pat paaiškino, kad tą dieną, kai juos kvietė, atvažiavęs šiuo adresu pamatė, kad nuardytas stogas, skardos mėtosi ant žemės. Pastarajam apžiūrinėjant stogą, pro šoną važiavo tie patys darbininkai, dengę stogą, su kuriais įvyko žodinis konfliktas ir konflikto metu vienas iš darbininkų T. A. sudavė vieną kartą į pilvą, ar minėjo dar kokią kitą kūno vietą, į kurią jie būtų sudavę, to neprisimena. Ar T. A. ką nors minėjo apie grasinimus, to neprisimena. Tada jis ėjo apžiūrėti įvykio vietą, T. A. jam rodė, kur viskas vyko. Kūno vietos, į kurią T. A. buvo suduota, jam nerodė, jis to parodyti neprašė. T. A. tik sakė, kad pastarajam nuo sudavimo skaudėjo, medikų nepageidavo. Jis suprato, kad sužalojimų T. A. nepadaryta, nes skausmu nesiskundė. Apžiūrėjus įvykio vietą, jie grįžo į Palangos m. PK patalpas, kur jo kolega D. Š. perėmė tolimesnį įvykio tyrimą ir išsamiau užfiksavo įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 58-61).
Iš byloje pateikto susirašinėjimo per Facebook Messenger programėlę nustatyta, kaip kaltinamajam A. J. buvo pateiktas užsakymas dėl stogo dangos pakeitimo darbų ir susitarta dėl darbų apimties ir esminių sąlygų (2 t., b. l. 83-99).
Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 898247 nustatyta, kad A. D. nuo 2019 m. kovo 13 d. vykdo individualią veiklą: stogų dengimas, statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla, taksi veikla (2 t., b. l. 100).
A. D. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taikytos kardomosios priemonės, jie nebuvo laikinai sulaikyti.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje taikytas nebuvo.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Savavaldžiavimo pagrindinis objektas yra įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims. Savavaldžiavimo objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens neįgyvendintos, tiek ginčijamos tiek pripažįstamos, tikros ar tariamos teisės vykdymas. Savavaldžiavimas gali būti padarytas tiek tiesiogine tiek netiesiogine tyčia. BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą savavaldžiavimo sudėtį, kuri taikoma tais atvejais, kai savavališkas teisės vykdymas susijęs su fizinės ar psichinės prievartos panaudojimu.
Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį spręstina, atsižvelgiant į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo, laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo. Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu, gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Siekdamas savo tikslų, kaltinamasis gali nukentėjusįjį įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius nukentėjusiajam gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. Panaudotos prievartos pobūdis gali lemti ir atsiradusius padarinius, kita vertus, pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė prievartą, turi būti atskleisti tokios prievartos padarinių pobūdis ir turinys.
Kaltinamasis A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, t. y. 2020 m. kovo 9 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. D., neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš nukentėjusiojo T. A. už stogo dengimo darbus sumokėti 1000,00 Eur, o šiam pareiškus, kad jis pinigų nemokės, nes darbai dar neatlikti, panaudojo psichinį smurtą nukentėjusiojo T. A. atžvilgiu, t. y. A. J. sakydamas „nu tai tu pinigus mokėk“, „ką čia maivais, kad sumokėsi, ** bliamba kur tu bėgi. Štuką eurų mums skoloj esi“, „Štuką. Tris dienas duodu“, tokiu būdu jis kartu su A. D. savavališkai vykdė savo pripažįstamą tikrą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.
Kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo užsakyti stogo dangos keitimo darbai, tačiau rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, darbų įkainiai nenustatyti, kas priešingu atveju leistų kilusį ginčą išspręsti taikiai. T. A. leido kaltinamiesiems atlikti darbus, nesudaręs rašytinės sutarties, ir jiems bebaigiant darbus, supratęs, kad reikės mokėti daugiau nei buvo sutarta, nes darbų apimtys buvo didesnės nei nurodyta pateikiant užsakymą, pats nukentėjusysis pradėjo elgtis konfliktiškai, ieškojo priekabių, kėlė abejones dėl atliktų darbų kokybės, nurodė, kad nemokės pinigų už atliktą darbą, t. y. išsisukinėjo dėl galutinio atsiskaitymo. Įvykio dieną A. J. dirbo netoliese ir nusprendė užsukti į tą valdą tam, kad išsiaiškinti dėl mokėjimų. Nors prokuroro nuomone, pinigų pareikalavimas yra neteisėtas veiksmas, tačiau su tokia pozicija sutikti negalima, nes A. J. pasisakymuose, kurie girdimi garso įraše, nieko neteisėto išsakyta nebuvo, t. y. jis išdėstė savo teisėtą reikalavimą nukentėjusiajam T. A., nustatė terminą ir pasišalino iš įvykio vietos, nepadarydamas nukentėjusiajam asmeniui jokios žalos. Reikšminga šioje byloje ir tai, kad pats nukentėjęs asmuo T. A. pripažino tai, jog buvo kaltinamajam A. J. skolingas už medžiagas ir atliktus darbus. Viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu A. J. tvirtino, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, prašė jį išteisinti. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo A. J. parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, nekėlė jokių abejonių ir neprieštaravo vieni kitiems. Jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčiu patvirtinti kaltinamojo A. J. kaltę, šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta. Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis asmuo nesugebėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, kokiu pagrindu jis atstovavo kitą asmenį užsakant stogo dengimo darbus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t. y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir BK 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad „asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Ištyrus įrodymų visetą, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų ir neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis A. J. savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, t. y. 2020 m. kovo 9 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. D., neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš nukentėjusiojo T. A. už stogo dengimo darbus sumokėti 1000,00 Eur, o šiam pareiškus, kad jis pinigų nemokės, nes darbai dar neatlikti, panaudojo psichinį smurtą nukentėjusiojo T. A. atžvilgiu, t. y. A. J. sakydamas „nu tai tu pinigus mokėk“, „ką čia maivais, kad sumokėsi, ** bliamba kur tu bėgi. Štuką eurų mums skoloj esi“, „Štuką. Tris dienas duodu“, tokiu būdu jis kartu su A. D. savavališkai vykdė savo pripažįstamą tikrą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.
Kadangi byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, kaltinamasis A. J. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, t. y. 2020 m. kovo 9 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami kartu su A. J., neteisėtai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš nukentėjusiojo T. A. už stogo dengimo darbus sumokėti 1000,00 Eur, o šiam pareiškus, kad jis pinigų nemokės, nes darbai dar neatlikti, panaudojo psichinį ir fizinį smurtą nukentėjusiojo T. A. atžvilgiu, t. y. A. D. sakydamas „o tai ką tau padaryt reikėjo, kurva tuoj kojas sulaužysiu aš tau čia“, „tuoj pūsi lauk iš tos Klaipėdos, kurva“, „pagausim mes tave Klaipėdoj, aš tau ** padegsiu tau tą mašiną“, „išsigąsi kurva aišku“, „gali Klaipėdoj tepti slides tada“, „padegsiu tau tą mašiną kurvą“, „aš tau kurva ** kai pisiu kurva **“ bei suduodamas ranka nukentėjusiajam vieną smūgį į pilvą ir vieną smūgį į kairį petį ir tuo sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu kartu su A. J. savavališkai vykdė savo pripažįstamą tikrą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.
Teismas nesutinka su prokuroro nurodymu, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, nes ši aplinkybė nebuvo įrodyta nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas bendras susitarimas važiuoti kartu išsireikalauti pinigų iš nukentėjusiojo asmens. Nebuvo nustatyta ir tai, kad asmenys ruošėsi tam iš anksto. Faktinės bylos aplinkės patvirtina tai, kad įvykio dieną kaltinamieji dirbo netoliese, pabaigę darbus važiavo namo, netikėtai pamatę nukentėjusiojo asmens automobilį, sustojo ir nuėjo pasikalbėti.
Taip pat teismas pripažįsta, kad nebuvo įrodytas kaltinamojo A. D. fizinis smurtas, panaudotas nukentėjusiojo T. A. atžvilgiu. Fizinis skausmas turi ryškią išraišką, o byloje esančiame garso įraše tai nėra užfiksuota ir niekaip neatsispindi, girdimas tik pasikeitęs balso tembras. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjęs asmuo buvo pasiruošęs provokacijoms, iš anksto žinojo, kad darys garso įrašą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apie turimą padarytą garso įrašą nukentėjusysis nepranešė iš karto į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, policija apie turimą padarytą garso įrašą sužino tik po dviejų mėnesių nuo įvykio dienos ir tik tuomet nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra papildomi nauja informacija, todėl vertintina, kad nukentėjusiojo T. A. parodymai baudžiamojoje byloje nėra nuoseklūs, jis juos keitė ir papildė. Nukentėjęs asmuo negalėjo logiškai paaiškinti to, kodėl iš karto po įvykio neinformavo policijos pareigūnų ir neperdavė jiems turėto padaryto garso įrašo. Šiuo atveju, A. D. kaltė atlikus jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus negali būti įrodyta garso įrašu, nes girdimas šiugždėjimas neįrodo, kad nukentėjusiajam asmeniui buvo suduoti smūgiai, tokia išvada padaryta įvertinus tai, kad telefonas buvo rūbų kišenėje ir lietėsi/trynėsi į drabužius. Nukentėjusysis, būdamas policijos pareigūnu, žinodamas, kad įvykio metu daro garso įrašą ir turi galimybę užfiksuoti visas reikšmingas aplinkybes, nekėlė tokių klausimų kaip, kodėl jo atžvilgiu vartojamas fizinis smurtas, už ką iš jo yra reikalaujama pinigų ir pan. Byloje nėra medicinos ekspertizės išvados, nukentėjusiajam asmeniui suduoti smūgiai neužfiksuoti jokiuose medicininiuose dokumentuose, t. y. pats nukentėjęs asmuo atsisakė kreiptis į medicinos darbuotojus. Taip pat teismo vertinimu, kaltinamajam A. D. priskiriami veiksmai nėra tokie, kaip juos atpasakojo teisiamojo posėdžio metu apklaustas nepilnametis liudytojas. Nukentėjusiojo asmens sūnus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu jis buvo per 2-3 didelius žingsnius nuo tėčio, teisme nurodė – per 2 metrus, o pats nukentėjęs asmuo nurodė, kad sūnus nuo jo buvo per 5-10 metrų atstumą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo asmens sūnus nurodė, kad įvykio metu nebuvo išsigandęs, o teisme nurodė, kad jautėsi pusėtinai. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas vienareikšmiškai pripažįsta, kad įrodymų, jog nukentėjusiajam asmeniui buvo suduoti smūgiai, nėra, nes nukentėjusiojo asmens parodymai labai skirtingi ir šį įvykį matę žmonės parodė skirtingas aplinkybes. Nukentėjusiojo sūnus nurodė, kad aukštesnis vyras sakė, jog sulaužys tėčiui kojas, sudegins automobilį, nors byloje yra nustatyta, kad taip sakė A. D.. Liudytoja Ž. G. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai nukentėjusysis pasakojo, jog jam smūgius sudavė stambesnis ir aukštesnis vyras (kaltinamasis A. J.). Visi šie išvardinti duomenys leidžia abejoti tuo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti smurtiniai veiksmai – smūgis į pilvą ir kairį petį. Tuo tarpu kaltinamasis A. D. iš karto apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiojo asmens atžvilgiu išsakė žodinius grasinimus, kurių realiai įgyvendinti net neketino, ir jokių fizinių veiksmų nepanaudojo. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų ir neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis A. D. savavaldžiaudamas panaudojo būtent fizinę prievartą, todėl šio kaltinamojo atžvilgiu tikslintinas kaltinimas, pašalinant iš jo duomenis apie panaudotą fizinį smurtą.
Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo A. D., nukentėjusiojo T. A. ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, darytina išvada, kad kaltinamasis A. D. savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą, t. y. 2020 m. kovo 9 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš nukentėjusiojo T. A. už stogo dengimo darbus sumokėti 1000,00 Eur, o šiam pareiškus, kad jis pinigų nemokės, nes darbai dar neatlikti, panaudojo psichinį smurtą nukentėjusiojo T. A. atžvilgiu, t. y. sakydamas „o tai ką tau padaryt reikėjo, kurva tuoj kojas sulaužysiu aš tau čia“, „tuoj pūsi lauk iš tos Klaipėdos, kurva“, „pagausim mes tave Klaipėdoj, aš tau ** padegsiu tau tą mašiną“, „išsigąsi kurva aišku“, „gali Klaipėdoj tepti slides tada“, „padegsiu tau tą mašiną kurvą“, „aš tau kurva ** kai pisiu kurva **“, tokiu būdu jis savavališkai vykdė savo pripažįstamą tikrą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Kaltinamasis taip savavaldžiaudamas padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo A. D. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be visiško jo paties prisipažinimo ir nukentėjusiojo asmens duotų parodymų, įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) ikiteisminio tyrimo pradžios dokumentai (1 t., b. l. 1-15); 2) įvykio vietos apžiūros dokumentai (1 t., b. l. 16-24); 3) nukentėjusiojo T. A. apklausos protokolas (1 t., b. l. 30-35); 4) papildomos apklausos protokolas (1 t., b. l. 40-43); 5) liudytojos Ž. G. P., D. Š., J. K., R. A. apklausos dokumentai (1 t., b. l. 46-49, 52-55, 58-61, 72-75); 6) kaltinamojo A. J. apklausos dokumentai (1 t., b. l. 78-81, 122-125); 7) kaltinamojo A. D. apklausos dokumentai (1 t., b. l. 146-149, 154-157); 8) garso įrašas CD laikmenoje ir jo stenograma (1 t., b. l. 95, 98-100).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. D. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam A. D.
BK 294 straipsnio 2 dalis už savavaldžiavimą panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui numato bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Kaltinamasis A. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, šiuo metu dirbantis, gyvena su sugyventine, kartu augina vaiką, vienas pats išlaiko šeimą (1 t., b. l. 178-187, 2 t., b. l. 100-102). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. D. padarė smurtinį nusikaltimą, drausminimo ir prevencijos tikslais, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų, suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius bei ateityje nebenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga A. D. skirti prokurorės siūlomą ir straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – arešto bausmę.
Arešto bausmė gali būti skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų. Arešto terminas skaičiuojamas paromis. Bausmės terminą nustato teismas (BK 49 straipsnio 3, 4 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, kaltinamajam A. D. skiriamos arešto bausmės trukmė nustatoma šiek tiek didesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės minimumas, t. y. 20 parų.
Kaltinamojo A. J. gynėjas advokatas Dainius Žiedas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo atstovaujamasis, įrodinėdamas savo tiesą, patyrė daug išlaidų ir sugaišo daug laiko, todėl prašo atlyginti advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtas išlaidas, pateikė į bylą 2020 m. liepos 9 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, jog A. J. sumokėjo advokatui 1500,00 Eur.
Iš nukentėjusiojo T. A. priteistinos proceso išlaidos, t. y. 1500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti kaltinamojo A. J. naudai, kadangi kaltinamojo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą (BPK 105 straipsnio 6 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso įrašas, įrašytas CD laikmenoje, pateiktas nukentėjusiojo T. A., ir garso įrašas, įrašytas CD laikmenoje, pateiktas Bendrojo pagalbos centro - paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J. išteisinti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. D. pripažinti kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo bausmę vykdančioje įstaigoje.
Iš nukentėjusiojo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) proceso išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso įrašas, įrašytas CD laikmenoje, pateiktas nukentėjusiojo T. A., ir garso įrašas, įrašytas CD laikmenoje, pateiktas Bendrojo pagalbos centro - palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.