Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-10 · Civilinė byla Nr. 2S-216-210/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
2S-216-210/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Ieškovas
UAB „Rekosta“
Atsakovas
Akmenės rajono savivaldybės administracijai
Advokatai
Arūnas Skuolevičius
Kategorijos
  • 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-216-210/2014Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01320-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 99.1.5.;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo UAB „Rekosta“ atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1493-922/2013 pagal ieškovo UAB „Rekosta“ ieškinį atsakovui Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Akmenės rajono apylinkės teisme UAB „Rekosta“ pateikė prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Nurodoma, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas 391,70 Lt žyminis mokestis, UAB „Rekosta“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo grąžintas nepriimant sprendimo, kadangi UAB „Rekosta“ per teismo nustatytą terminą neištaisė trūkumo ir neįrodė, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymu sumokėtas 391,70 Lt žyminis mokestis yra sumokėtas būtent šioje civilinėje byloje dėl 52 226,35 Lt skolos, 6 % metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko Akmenės rajono savivaldybės administracijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies.

Grąžino UAB „Rekosta“ 0,30 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013-11-04 (kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje prašymo netenkino.

Akmenės rajono apylinkės teismas 2013-11-06 nutartimi nutarė kreditoriaus UAB „Rekosta“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko Akmenės rajono savivaldybės administracijos laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Byloje teismo nustatyta, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių 6 punkte numatytų reikalavimų, UAB „Rekosta“ per teismo nustatytą terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymu sumokėtas 391,70 Lt žyminis mokestis yra sumokėtas būtent šioje civilinėje byloje dėl 52 226,35 Lt skolos, 6 % metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko Akmenės rajono savivaldybės administracijos. Kadangi UAB „Rekosta“ yra inicijavusi ne vieną civilinę bylą ir ne tik Akmenės rajono apylinkės teisme, tačiau ir kituose Lietuvos Respublikos teismuose (LITEKO duomenimis UAB „Rekosta“ 2013 m. yra inicijavusi net 15 civilinių bylų), todėl teismas konstatavo, kad nėra aišku ar 2013-08-22 mokėjimo nurodymu UAB „Rekosta“ sumokėjo žyminį mokestį būtent šioje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, prašymo grąžinti 2013-08-22 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 391,70 Lt žyminį mokestį, teismas netenkino.

Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad advokatas Arūnas Skuolevičius, atstovaujantis UAB „Rekosta“, 2013-11-04 mokėjimu nurodymu sumokėjo 0,30 Lt žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. L2-1493-922/2013, todėl UAB „Rekosta“ teismas grąžino 2013-11-04 mokėjimu nurodymu sumokėtą žyminį mokestį. Teismas išaiškino, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šia teismo nutartimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Rekosta“ prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį, panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Rekosta“ prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo tenkinti ir grąžinti UAB „Rekosta“, juridinio asmens kodas 141484118, 2013-08-22 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą 391,70 Lt žyminį mokestį, pavedant jį grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 87 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų „Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių nuostatas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neteisingai įvertino apelianto bei jos atstovo paaiškinimus dėl žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė grąžinti nepanaudotą žyminį mokestį.

Šalies argumentai

2. Apeliantas mano, kad netikslus reikalavimo nurodyti teismo, kuriame inicijuojama byla pavadinimą, neįvykdymas, neturėtų lemti besąlygiškos išvados apie negalimumą patikrinti bei įsitikinti tokio žyminio mokesčio panaudojimu konkrečioje byloje. Nepagrįstomis laiko teismo abejones dėl to, jog apeliantas galėjo panaudoti šį žyminį mokestį kitose bylose, bei apie žyminio mokesčio sumos konkrečiu atveju neatitikimą mokėtinai sumai. Nesant duomenų apie žyminio mokesčio panaudojimą kitose bylose bei esant apelianto paaiškinimams, jog žyminis mokestis skirtas šiai bylai, teismas privalėjo grąžinti žyminį mokestį. Teismas visiškai nevertino tai, kad apeliantas patvirtino, jog žyminis mokestis nebuvo panaudotas kitose bylose ir yra skirtas šiai bylai.

3. Nei CPK, nei taisyklės nenumato būdo kaip papildyti mokėjimo nurodymo duomenis trūkstama informacija, be to, kaip pašalinti tokį trūkumą nenurodė ir žyminį mokestį atsisakęs grąžinti teismas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

LR CPK normos numato, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka, o žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.). Taigi esant CPK 87 str. 1 d. pagrindams, gavus suinteresuoto asmens pareiškimą žyminis mokestis yra grąžinamas. CPK XXIII skyrius „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ nereglamentuoja žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, pritaikius CPK 435 straipsnio 4 dalį. Šiuo atveju reikia vadovautis bendrosiomis CPK nuostatomis (CPK 432 straipsnis), būtent – CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. grąžinti žyminį mokestį esant suinteresuoto asmens (kreditoriaus) prašymui, nes pirmosios instancijos teismas, kreditoriui nepašalinus nurodytų trūkumų, jo pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tai yra kai pareiškimas grąžinamas be teismo sprendimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Rekosta“ kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kurį pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi konstatavo, jog kreditorius per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nurodytų pareiškimo trūkumų, tai yra nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį šioje civilinėje byloje (6-7 b. l.). Pareiškėjas 2013-12-12 kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su prašymu dėl 391,70 Lt žyminio mokesčio grąžinimo (12-13 b. l.), tačiau pirmosios instancijos teismas 2013-12-16 nutartyje konstatavo, kad kreditorius nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymu sumokėtas 391,70 Lt žyminis mokestis yra sumokėtas būtent šioje byloje, todėl netenkino prašymo grąžinti kreditoriui sumokėtą žyminį mokestį. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad žyminis mokestis yra mokestis valstybei už teismo darbą konkrečioje byloje vykdant teisingumo funkcijas. Dėl to įstatyme įtvirtinta žyminio mokesčio grąžinimo galimybė tam tikrais atvejais, kai jo sumokėta per daug, arba teismas neišsprendžia bylos iš esmės ir savo sprendimu nesureguliuoja bylos materialinių teisinių santykių (CPK 87 straipsnis). Įstatyme numatyta žyminio mokesčio grąžinimo galimybė yra teisingumo principo išraiška. Kaip jau minėta vienas žyminio mokesčio grąžinimo atvejų nurodytas CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą bei skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo.

Visų pirma pažymėtina tai, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi skirdamas kreditoriui UAB „Rekosta“ terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir įpareigodamas sumokėti trūkstamą 0,30 Lt žyminio mokesčio dalį, iš esmės pripažino, jog kreditorius UAB „Reksota“ nagrinėjamojoje byloje yra sumokėjęs 391,70 Lt žyminio mokesčio. Todėl teismo įpareigojimas pareiškėją pateikti duomenis, kad 391,70 Lt žyminis mokestis yra sumokėtas būtent šioje byloje, o būtent, kad 2013-08-22 mokėjimo nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, 6 punkte numatytus žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius rekvizitus, laikytinas nepagrįstu.

Antra, nors kreditorius ir neskundė teismo nutarties, kuria jo pareiškimas laikytas nepaduotu ir jam grąžintas, tačiau teismo reikalavimas sumokėti trūkstamą 0,30 Lt žyminio mokesčio dalį pareiškėjo buvo įvykdytas pilnai, pažymint tai, kad 2013-11-04 mokėjimu nurodymu papildomai sumokėta 0,30 Lt žyminio mokesčio dalis kreditoriui grąžinta.

Trečia, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, kad kreditorius UAB „Rekosta“ yra inicijavęs ne vieną civilinę bylą ir ne tik Akmenės rajono apylinkės teisme, todėl nėra aišku ar 2013-08-22 mokėjimo nurodymu UAB „Rekosta“ sumokėtas žyminis mokestis yra būtent šioje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Remiantis Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis bei įvertinus kreditoriaus UAB „Rekosta“ sumokėtus žyminių mokesčių dydžius pagal pateiktų ieškinių datas, teismas vienareikšmiškai sprendžia, kad 391,70 Lt žyminis mokestis buvo sumokėtas būtent civilinėje byloje Nr. L2-1491-922/2013. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad žyminis mokestis būtų panaudotas kitose bylose. Teismas neatsižvelgė ir į paties kreditoriaus paaiškinimą, jog žyminis mokestis yra skirtas šiai bylai. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis teismo argumentas, neturėtų lemti besąlygiškos išvados apie negalimumą patikrinti bei įsitikinti tokio žyminio mokesčio panaudojimą konkrečioje byloje.

Reikia sutikti su apelianto pastebėjimu, kad nei CPK, nei paminėtos taisyklės nenumato būdo, kaip papildyti mokėjimo nurodymo duomenis trūkstama informacija, be to, kaip pašalinti tokį trūkumą nenurodė ir žyminį mokestį atsisakęs grąžinti teismas. Paminėtina ir tai, kad LR Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse, todėl apeliantas neturi kitos galimybės susigrąžinti nepanaudotą žyminį mokestį.

Remiantis išdėstytu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas kreditorių sumokėti trūkstamą 0,30 Lt žyminio mokesčio dalį, pripažino apie 391,70 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjamoje byloje, todėl atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio nuostatas, numatančias žyminio mokesčio grąžinimą. Kadangi pareiškėjas pateikė Akmenės rajono apylinkės teismui prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, yra taikytinas Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir žyminis mokestis grąžintinas kreditoriui.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės (LR CPK 337 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad skiriant terminą trūkumams pašalinti, konkretūs trūkumų šalinimo įpareigojimai turėtų būti nurodyti ir nutarties rezoliucinėje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Grąžinti UAB „Rekosta“ (juridinio asmens kodas 141484118) 391,70 Lt (tris šimtus devyniasdešimt vieną litą septyniasdešimt centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2013-08-22 (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), pavedant nutarties vykdymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

Teisėjas Vytautas Kursevičius