Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą, nevedęs, teistas:

1) 1999-02-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 4 d. - laisvės atėmimas 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

2) 1999-04-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimas, kurią subendrinus su 1999-02-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

3) 2000-08-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 278 str. 1 d. ir 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. - laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn., kurią subendrinus su 1999-04-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

4) 2003-12-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., - laisvės atėmimas 1 m., teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

jis, 2013-11-02 apie 16.20 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, vairavo automobilį „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,55 promilės etilo alkoholio), be to, važiuodamas vienintele Liepkalnio gatvės eismo juosta, skirta važiuoti nuo miesto centro pusės Rudaminos kaimo (Vilniaus raj.) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.4 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, taip pat 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat, kad jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad baigdamas lenkti, jis galės saugiai grįžti į savo eismo juostą, vairuojamu automobiliu ties Liepkalnio gatvės pastatu Nr. 200F esančiame kelio ruože, pažymėtame nukreipiamuoju kelio ženklu Nr. 557 „Iškili saugumo salelė“, lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį tyrimo metu nenustatytą automobilį ir pasirinktu greičiu važiuodamas priešingos krypties eismo juosta neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir neįvertino atstumo iki kelio viduryje esančios saugumo salelės, dėl ko privažiavęs prieš saugumo salelę esančią kelio horizontaliojo ženklinimo artėjimo liniją Nr. 1.6, įspėjančią, kad artėjama prie siauros ištisinės linijos Nr. 1.1, draudžiančios paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, jis, pasirinktu greičiu bandydamas baigti lenkimą ir grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą prarado judesio stabilumą netekusio automobilio kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir apsivertė. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviams V. J. ir D. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis G. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teismui parodė, kad automobilis ,,Rover“‘ priklauso jam, nespėjo įforminti. Įvykis vyko nurodytu laiku. Važiavo draugui padovanoti šunį. Nukentėjusieji yra jo draugai, jie nežinojo, kad jis buvo išgėręs. Alkoholį vartojo, nesijautė, kad būtų išgėręs. Važiavo negreitai, lenkė automobilį važiuodamas apie 70 km/h, iki salelės buvo nemažas atstumas. Lenkimo metu automobilį pradėjo mėtyti. J. gydėsi apie 3 dienas, o D. ilgiau. Elgesį vertina blogai, gailisi. Labai senai buvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Susitaikė su nukentėjusiaisiais. Civilinį ieškinį pripažįsta, ieškinys pagrįstas. Susiras darbą viskas bus tvarkoje.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas apysunkis nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir sekančiais duomenimis:

nukentėjusiojo D. B. teisme duotais parodymais, kuris parodė, kad nuvažiavo padovanoti šunį. Automobilį sumėtė, atsikėlė reanimacijoje. Jokio kvapo nepajautė. Nežinojo, kad G. V. neturi vairuotojo pažymėjimo. Pretenzijų kaltinamajam neturi.

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10432/13(01) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1627, nustatyta, kad eismo įvykio metu G. V. buvo neblaivus (jo kraujyje rasta 1,55 promilės etilo alkoholio) (b.l. 20, 21).

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota, kad V. J. eismo įvykio metu patyrė plėštines žaizdas dešinėje plaštakoje ir dešinio kelio srityje, krūtininių I, III, V, X, XI ir XII slankstelių lūžius. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 24).

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota, kad D. B. eismo įvykio metu patyrė kairės pusės 2, 3 ir 4 šonkaulių lūžimus, krūtinės ląstos kairės pusės poodinę emfizemą, kairiojo plaučio sumušimą ir oro susikaupimą kairėje krutinplėvės ertmėje. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 26).

Eismo įvykio vietos, papildomos eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2013-11-02 eismo įvykis kilo Vilniuje, Liepkalnio gatvės važiuojamojoje dalyje, ties pastatu Nr. 200F. Kelio ilgio atžvilgiu, ties pastatu Nr. 200F, Liepkalnio gatvės važiuojamosios dalies viduryje yra priešingų krypčių transporto srautus atribojanti iškili saugumo salelė. Liepkalnio gatvės važiuojamąją dalį iki minėtos saugumo salelės (žiūrint nuo miesto centro pusės link Rudaminos k.) sudaro 2 eismo juostos. Eismo juostos, skirtos važiuoti Rudaminos k. (Vilniaus raj.) kryptimi (t.y. nustatyta G. V. važiavimo kryptis), plotis yra 4,2 m, priešingos krypties eismo juostos – 5 m. Abejose kelio važiuojamosios dalies pusėse yra asfaltuotas apie 1,7 m pločio kelkraštis. Kelio ruožas ties iškilia saugumo salele tiesus ir lygus (be akivaizdesnių įkalnių ar nuokalnių). Asfaltuota kelio važiuojamosios dalies danga apžiūros metu buvo sausa. Tikrinant įvykio vietoje ir artimesnėje jos aplinkoje esančius horizontalius kelio ženklinimus, nustatyta, kad Liepkalnio gatve važiuojant nuo miesto centro pusės link Rudaminos k., tuo pačiu artėjant link minėtos iškilios saugumo salelės (nustatyta G. V. važiavimo kryptis prieš įvykį), priešingų krypčių transporto srautus skiriančią KET numatytą „siaurą brūkšninę liniją“ Nr. 1.5 (kurią galima kirsti), keičia apie 118,2 m ilgio „artėjimo linija“ Nr. 1.6 (kurią galima kirsti), kuri įspėja, kad artėjama prie „siauros ištisinės linijos“ Nr. 1.1. Likus į „artėjimo linijos“ Nr. 1.6 pabaigos apie 69,2 m atstumi, ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu stovi nurodomasis kelio ženklas Nr. 557 „iškili saugumo salelė“. Po to, pasibaigus „artėjimo linijai“ Nr. 1.6, prasideda „siaura ištisinė linija“ Nr. 1.1 (kurią kirsti draudžiama ir kurios buvimo ruože draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta). Ši linija tęsiasi apie 32,4 m atstumą, iki prieš Liepkalnio gatvės važiuojamosios dalies viduryje esančią iškilią saugumo salelę prasideda horizontalus ženklinimas „nukreipimo salelė“ Nr. 1.15.1 atribojantis priešingų krypčių transporto srautus ir žymintis važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį.

Eismo įvykio metu G. V. vairuotas automobilis „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – S. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.; techninė apžiūra atlikta; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustas) po įvykio stovėjo už važiuojamosios dalies ribų, dešinėje nuo kelio (žiūrint nuo miesto centro pusės link Rudaminos k.), kelio ilgio atžvilgiu – ties iškilios saugumo salelės pradžia. Automobilis buvo sugadintas, t.y. deformuotas visas automobilio kėbulas (tame tarpe ir stogas). Liepkalnio gatvės važiuojamojoje dalyje, kelio ilgio atžvilgiu – prieš saugumo salelę (žiūrint nuo miesto centro pusės link Rudaminos k.), apie 35 m atstumu prieš ją, tuo pačiu – prieš dešinėje nuo kelio stovėjusį automobilį, kelio atkarpoje, kur priešingos krypties eismo juostas skiria „siaura ištisinė linija“ Nr. 1.1, buvo rastos dvi automobilio ratų paliktos šoninio slydimo žymės, tarp kurių buvo apie 1,3 m tarpas. Kairės pusės ratų slydimo žymė prasidėjo eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Rudaminos k. pusės, apie 6,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint Rudaminos k. kryptimi), dešinės pusės ratų slydimo žymė prasidėjo eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Rudaminos k. pusės, apie 3,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint Rudaminos k. kryptimi). Abi žymės apie 45 laipsnių kampu, žiūrint važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, tęsėsi (kairės pusės ratų žymė – apie 15,7 m atstumą, dešinės pusės ratų žymė – apie 9,3 m atstumą) iš kairės pusės į dešinę (žiūrint Rudaminos k. kryptimi) ir baigėsi už važiuojamosios dalies ribų, kelio ilgio atžvilgiu – apie 20 m atstumu prieš (žiūrint Rudaminos k. kryptimi) automobilio stovėjimo vietą. Už važiuojamosios dalies ribų, tarpe šių žymių pabaigos ir toliau (žiūrint Rudaminos k. kryptimi) stovinčio automobilio, buvo rasta vietų, kur buvo pažeistas dirvos paviršius ir pribarstyta stiklo šukių (tikėtinos automobilio apsivertimo vietos) (b.l. 9-15, 51-62).

Nenustatyta, kad nuketėjusysis D. B. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį G. V.. Jo parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo G. V. kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, specialisto išvadose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeisdamas kelių eismo saugumo taisyklių 133 punktą (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) bei 141.4 punktą (baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo G. V. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam G. V. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo netyčinė, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis G. V. ankščiau teistas, teistumas išnykęs (b.l. 78-82), baustas administracine tvarka (b.l. 106-109), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 111-113). G. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, teismo posėdžio metu gailėjosi padaręs nusikaltimą, sutinka atlyginti padarytą žalą, anksčiau teistas, teistumai išnykę.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajam G. V. paskiriant areštą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš G. V. 6557,79 Lt sumą (patirtos išlaidos gydant nukentėjusiuosius V. J. ir D. B.). Ieškinys pagrįstas, realūs, įrodytas byloje surinktais duomenimis, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

G. V. susitaikius su nukentėjusiaisiais V. J. ir D. B., kurie nurodė, kad įtariamajam nereiškia nei turtinio, nei neturtinio pobūdžio pretenzijų, proceso dalyvių iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2014-04-28 surašė susitaikymo protokolus, patvirtinančius, kad įtariamasis susitaikė su nukentėjusiaisiais (b.l. 117-120).

Kelių eismo taisyklių 14 punkte draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. padarė BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija).

G. V. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus, vairavo automobilį važiuodamas miesto sąlygomis 50 km/h greičiu. Visa tai rodo jo didelį lengvabūdiškumą bei nerūpestingumą. Be to, jo veika sukėlė padarinius, nes buvo nesunkiai sužaloti žmonės, todėl daroma išvada, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti G. V. būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažinti G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam G. V. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo G. V. 6557,79 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt septynis litus 79 centus) sumą (patirtos išlaidos gydant nukentėjusiuosius V. J. ir D. B.) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

G. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. V. palikti nepakeistą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.