- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-03
- Bylos Nr.
- A-143-293-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės pramonės parkas“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Ukmergės staklės“
- Advokatai
- Gediminas Bulotas, Maris Matonis
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės pramonės parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės pramonės parkas“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ukmergės staklės“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Ukmergės pramonės parkas“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Ukmergės pramonės parkas“, apeliantas) skundu (b. l. 19 – 28), kurį patikslino (b. l. 3 – 12), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) 2007 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 383 ir įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą (toliau – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) panaikinti 2007 m. vasario 26 d. sprendimą dėl lietaus kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. 4400-1023-5115, ir fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. 4400-1023-5125, esančių Ukmergėje, Pašilės g. 10, įregistravimo nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjas nurodė, kad teritorinis registratorius – VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyrius – atliko kadastrinius matavimus ir 2007 m. vasario 26 d. sprendimu įregistravo inžinerinius tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdyną, unikalus Nr. 4400-1023-5115, ir fekalinės kanalizacijos vamzdyną, unikalus Nr. 4400-1023-5125, esančius Ukmergėje, Pašilės g. 10, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės staklės“ (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB „Ukmergės staklės“) nuosavybės teise, remdamasis 2003 m. liepos 7 d. ne varžytinėse parduodamo turto sutartimi ir 2003 m. liepos 9 d. ne varžytinėse parduoto turto perėmimo – perdavimo aktu, o centrinis registratorius – VĮ Registrų centras – 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 383 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad centrinis registratorius netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepasisakė dėl nurodytų argumentų, jog nuotekų tinklų kadastriniai matavimai ir kadastrinių duomenų bylos formavimas buvo neteisėtas, nes atliktas nesivadovaujant teisės aktų nustatyta tvarka ir procedūromis. Pabrėžė, jog kadastrinių matavimų byla parengta neteisėtai, o atskiri nuotekų tinklai negalėjo būti registruoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. Kadastrinių matavimų metu kiekvienas daiktas, tuo atveju, jeigu jis nėra funkciškai susijęs su kitais daiktais, turi būti formuojamas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. Kadastrinių matavimų metu visos tinklų atkarpos, aptarnaujančios skirtingus statinius, esančius Ukmergėje, Pašilės g. 10, nepagrįstai buvo sujungtos į vieną turto objektą. Toks kadastrinių matavimų bylos formavimas yra neteisėtas, nes iš pačios bylos matyti, kad nuotekų tinklai susideda iš 8 savarankiškų lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynų, kurie aptarnauja skirtingus pastatus ar pastatų grupes, taip pat toks nuotekų tinklų kaip vieno nekilnojamojo turto objekto formavimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, kad nuotekų tinklai yra atskirų pastatų ir statinių ar pastatų ir statinių grupių priklausiniai, nuotekų tinklai negalėjo būti nekilnojamojo turto kadastro objektu. Nurodė, jog kadastrinius matavimus užsakė asmuo, nesantis nuotekų tinklų savininku, sandoriuose dėl nuotekų tinklų pardavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui nuotekų tinklai neidentifikuoti ir nenurodyta jų buvimo vieta sklype, trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo teisės pateikti prašymo registruoti nuotekų tinklus į nekilnojamojo turto kadastrą, todėl teritorinio registratoriaus sprendimas vertintinas kaip priimtas ultra vires ir neteisėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-15/2005).
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (b. l. 104 ? 105) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VĮ Registrų centras nurodė, kad pareiškėjo skunduose centriniam registratoriui ir teismui yra pateikiami skirtingi reikalavimai, t. y. centrinio registratoriaus buvo prašoma panaikinti UAB „Ukmergės staklės“ nuosavybės teisių registraciją, o teismo prašoma panaikinti nuotekų tinklų registraciją nekilnojamojo turto registre, o tai reiškia, jog prašoma panaikinti ne daiktinių teisių, bet pačio nekilnojamojo daikto registraciją. Nors reikalavimai yra panašaus pobūdžio, tačiau jie netapatūs, ir įstatymai skiria bei numato skirtingas nekilnojamojo daikto bei daiktinių teisių į jį registravimo procedūras. Pažymėjo, jog pareiškėjo skundo dėl lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynų registracijos panaikinimo nagrinėjimas nutrauktinas, nes pareiškėjas nesilaikė išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti.
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į skundą (b. l. 62 ? 64) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad įregistruoti nekilnojamieji daiktai – lietaus kanalizacijos vamzdynas ir fekalinės kanalizacijos vamzdynas, esantys Ukmergėje, Pašilės g. 10, nėra ir negali būti pareiškėjo nuosavybės teise valdomo pastato, esančio tuo pačiu adresu, priklausiniai, kadangi šie inžineriniai tinklai skirti aptarnauti visus statinių statybos sklype ar už jo ribų esančius pastatus, taip pat jie gali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, jog pakako nekilnojamojo turto savininko pateiktuose dokumentuose esančių duomenų šių inžinerinių tinklų kadastro duomenims nustatyti, pareiškėjo argumentas, jog negalėjo būti atliekami lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynų kadastriniai matavimai ir jie negalėjo būti formuojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nepagrįstas. Pažymėjo, jog užsakydamas kadastrinius matavimus trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė jo nuosavybės teises į paminėtus nekilnojamuosius daiktus patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą, kurį patvirtina 2007 m. vasario 26 d. išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, reikštų trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisių išregistravimą, nenuginčijus nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėjo skundas nagrinėtinas atitinkamame bendrosios kompetencijos teisme.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 56 ? 59) prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog teritorinis registratorius tinkamai ir teisėtai atliko Ukmergėje, Pašilės g. 10, esančių lietaus kanalizacijos vamzdynų ir fekalinės kanalizacijos vamzdynų kadastrinius matavimus bei pagrįstai šiuos inžinerinius statinius įregistravo nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo skundas visiškai nepagrįstas, nes jis net neturėjo teisės kreiptis į centrinį registratorių su skundu dėl teritorinio registratoriaus veiksmų, taip pat pareiškėjas savo skundu neįrodė, kaip yra pažeidžiamos jos teisės atliktais lietaus kanalizacijos vamzdynų bei fekalinės kanalizacijos vamzdynų kadastriniais matavimais ir nuosavybės teisių įregistravimu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu (b. l. 133 – 137) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ginčo esmė – ar pagrįstai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynus, esančius Ukmergėje, Pašilės g. 10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalimis, 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – Reglamentas STR 1.01.09:2003) 6 punktu, Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsniu. Teismas pažymėjo, jog lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai yra nekilnojamieji daiktai. Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi statiniai, kurie skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Inžineriniai tinklai yra viena iš inžinerinių statinių rūšių. Inžineriniams tinklams priskiriami ir nuotekų šalinimo tinklai, kuriuos sudarantys vamzdynai ir linijos turi būti nutiesti už statinio ribų. Taigi įregistruoti ginčo nekilnojamieji daiktai – lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai – atitinka teisės aktų reikalavimus, jie skirti aptarnauti visus statinius sklype ar už jo ribų esančius pastatus, taip pat jie gali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Teismas nurodė, kad kadastro duomenų byla formuojama atskiriems nekilnojamiesiems daiktams (vandentiekiui arba nuotekoms) pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, todėl kadastro duomenų byla buvo parengta teisėtai, o lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1P-168 patvirtintų Lauko vandentiekio ar lauko nuotakyno kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 23 p.). Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo užsakė kadastrinius matavimus būdamas nekilnojamųjų daiktų savininkas. Nekilnojamojo turto registrui jis pateikė 2003 m. liepos 7 d. ne varžytynėse parduodamo turto sutartį ir 2003 m. liepos 9 d. ne varžytynėse parduoto turto perėmimo – perdavimo aktą, ir šių dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – lietaus kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. 4400-1023-5115) ir fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. 4400-1023-5125), esančius Ukmergėje, Pašilės g. 10. Teismas nurodė, jog pareiškėjo argumentai, kad ne varžytynėse parduodamo turto sutartyje daiktai nėra identifikuoti, yra atmetami. Iš ne varžytynėse parduodamo turto sutarties matyti, kad pardavimo objektas yra nuotekų tinklai (lietaus ir fekalo kanalizacijos, esančios Ukmergėje, Pašilės g. 10, buvusioje akcinės bendrovės „Krumpliaratis“ (toliau – AB „Krumpliaratis“) teritorijoje), taip pat iš nuotekų tinklų plano aiškiai matyti jų vieta žemės sklype. Taigi pardavimo objektas identifikuotas, nuotekų tinklai aiškiai įvardinti kaip lietaus ir fekalo kanalizacijos, nurodyta jų buvimo vieta. Teismas pabrėžė, kad nekilnojamojo turto registrui trečiasis suinteresuotas asmuo, pateikęs nurodytus dokumentus, patvirtino savo nuosavybės teises į lietaus kanalizacijos ir fekalinės kanalizacijos vamzdyną (Įmonių bankroto įstatymo 33 str.). Norminių aktų nustatyta tvarka nenuginčijus teisinio registravimo pagrindų, nėra teisinio pagrindo naikinti teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. 383 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti 2007 m. vasario 26 d. sprendimą yra atmestinas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 150 – 158) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro 2007 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 383, tuo pačiu panaikinant atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą dėl lietaus kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. 4400-1023-5115, ir fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. 4400-1023-5125, esančių Ukmergėje, Pašilės g. 10, įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai susiaurino ginčo dalyką, nes jis skundė tiek nuotekų tinklų registraciją nekilnojamojo turto kadastre, tiek trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės registraciją į nuotekų tinklus nekilnojamojo turto registre.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuotekų tinklai buvo pakankamai apibrėžti 2003 m. liepos 7 d. ne varžytinėse parduodamo turto sutartyje. Ši sutartis, kurios teisėtumas šiame ginče nenagrinėjamas, nepakankamai identifikuoja joje nurodytą turtą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.396 str. 1 d.), nes nėra nurodyta turto unikalaus numerio ir jo kitų parametrų, o pridėtas tik brėžinys, kuriame, be turto, pažymėti ir kiti infrastruktūros objektai. Turto visiškai neidentifikuoja ir 2003 m. liepos 9 d. ne varžytinėse parduoto turto perėmimo – perdavimo aktas. Tinkamas daikto identifikavimas galimas tik tuomet, kai daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre. Pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis, skirtingus tinklus sudaro bent po 8 vamzdynus. Sandorių sudarymo metu nuotekų tinklai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, todėl reali jų identifikacija iš viso nebuvo įmanoma (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.). Teismas nepagrįstai nevertino argumentų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų turiniu. Teritorinis registratorius galėjo įsitikinti, kad nuotekų tinklai negalėjo būti perleisti nurodytų sandorių pagrindu (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str., Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d.). Pagal šiuos sandorius buvo įgyti ne nekilnojamaisiais daiktais esantys nuotekų tinklai, o vamzdynai (jo dalys), kaip kilnojamasis daiktas, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo realizuoti kaip metalo laužą ar dėvėtus vamzdžius. Teritorinis registratorius turėjo atsisakyti registruoti nuotekų tinklus kaip savarankišką daiktą nekilnojamojo turto kadastre.
3. Teismo išvada, kad 2003 m. liepos 7 d. ne varžytinėse parduodamo turto sutartis ir 2003 m. liepos 9 d. ne varžytinėse parduoto turto perėmimo – perdavimo aktas patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisę į nuotekų tinklus, yra nepagrįsta, nes šie dokumentai negali įrodyti trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės. Kadastrinius matavimus gali užsakyti tik turto savininkas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 p.). Trečiasis suinteresuotas asmuo kadastrinių matavimų atlikimo metu nebuvo nuotekų tinklų savininkas.
4. Teismas, atmesdamas argumentus, kad nuotekų tinklai yra kitų pastatų, esančių Ukmergėje, Pašilės g. 10, priklausiniai, todėl negali būti registruojami kaip savarankiškas daiktas, ir konstatuodamas, jog nuotekų tinklai gali būti registruojami kaip savarankiškas statinys nekilnojamojo turto kadastre, netinkamai aiškino teisės aktus, nes nuotekų tinklų, kaip savarankiško statinio, registracijai nekilnojamojo turto kadastre yra būtini Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyti dokumentai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 2, 3 p., 7 str. 1 d. 1, 2 p., 7 str. 3 d., 12 str. 1 d. 5 p., Statybos įstatymo 34 str. 1 d.).
5. Teismas neatsižvelgė į tikrąjį nekilnojamojo turto registracijos tikslą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-15/2005). Teritorinis registratorius ne atliko savo kaip kadastro tvarkytojo funkciją (t. y. juridinių faktų registravimo ir duomenų kaupimo), o nepagrįstai viršydamas savo kompetenciją neteisėtu ir nepagrįstu sprendimu sukūrė trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisę į nuotekų tinklus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 165 – 168) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo teismo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Ginčo dalyką nurodė pats pareiškėjas, o teismas jo nekeitė.
2. Teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai leido identifikuoti nuotekų tinklus, atlikti jų kadastrinius matavimus bei įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Argumentai, kad tinkamas daikto identifikavimas galimas tik tuomet, kai daiktas nustatyta tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre, yra nelogiški, nes laikantis šios pozicijos negalima būtų registruoti nei vieno naujo ir/ar iki šiol neregistruoto nekilnojamojo daikto. Abejonių, jog buvo atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruoti ne tie nekilnojamieji daiktai, nėra. Argumentai, jog nurodytų sandorių pagrindu buvo įgyti ne nekilnojamaisiais daiktais esantys nuotekų tinklai, o vamzdynai (jo dalys), kaip kilnojamasis daiktas, nepagrįsti įrodymais. Tai, jog AB „Krumpliaratis“, parduodamas nuotekų tinklus jų neįregistravo nekilnojamojo turto kadastre, nebuvo kliūtis juos įregistruoti pirkėjo – UAB „Ukmergės staklės“ – vardu. Nei teritoriniam registratoriui, nei centriniam registratoriui, susipažinus su pateiktais dokumentais, nekilo abejonių dėl to, kad nuotekų tinklai buvo parduoti UAB „Ukmergės staklės“, o ši įmonė yra jų savininkė. Nuotekų tinklų plane aiškiai nurodyta jų vieta žemės sklype, taip pat ir kiti duomenys apie šiuos nekilnojamuosius daiktus, kurie leido juos identifikuoti.
3. Sandoriai, kurių pagrindu įgijo nuosavybėn nuotekų tinklus, nenuginčyti, todėl kadastrinių matavimų atlikimo metu ir šiuo metu jis yra nuotekų tinklų savininkas.
4. Jei nuotekų tinklai niekada nebuvo įregistruoti, tai juos įregistruoti padalijant nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus yra neįmanoma. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuotekų tinklai, kaip savarankiškas statinys, nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti teisėtai.
5. Nesutinka, kad teritorinis registratorius viršijo savo kompetenciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad juo siekiama panaikinti ginčo objekto (lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynų) registraciją – trečiojo suinteresuoto asmens prašymu atliktą šio objekto duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą – bei trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į šį objektą (daiktinės teisės) įregistravimą. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šis objektas kaip du atskiri inžineriniai tinklai buvo įrašytas į nekilnojamojo turto kadastrą 2007 m. vasario 26 d. ir jam buvo suteiktas registro Nr. 44/692138 (b. l. 66). Pažymėtina, kad šiame įraše duomenų apie daiktines teises į šį objektą nėra. Iš byloje esančio pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisė (daiktinė teisė) į šį objektą buvo įregistruota taip pat 2007 m. vasario 26 d. (b. l. 41-42). Pažymėtina, kad šiame pažymėjime yra nurodytas šio objekto registro įrašo numeris – Nr. 44/692138, t. y. pirmuoju įrašu šiam objektui skirtas registro numeris. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas siekia panaikinti du, nors ir tą pačią dieną priimtus, tačiau pagal teisinį reglamentavimą (atitinkamai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo) skirtingus, teritorinio registratoriaus sprendimus: dėl nekilnojamojo turto duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir dėl daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą registravimo nekilnojamojo turto registre. Atsakovas – centrinis registratorius - kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str. 1 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 - 32 str.), nagrinėjo pareiškėjo 2007 m. kovo 29 d. paduotą skundą, kuriame buvo keliami abiejų minėtų teritorinio registratoriaus sprendimų teisėtumo klausimai (b. l. 106-110). Todėl laikytina, kad pareiškėjas tinkamai pasinaudojo minėtų įstatymų suteikta teise apskųsti teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus.
Pasisakydama dėl šio administracinio ginčo esmės, kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Nei pareiškėjo atsakovui (kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai) paduotame skunde, nei jo pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nėra nurodyta, kokios jo teisės ar įstatymų saugomi interesai (tariamai) buvo pažeisti priimant minėtus teritorinio registratoriaus sprendimus. Todėl jau vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Pagal bylos duomenis, tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl teisių į minėtus kanalizacijos vamzdynus. Tačiau kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio ginčai, t. y. ginčai dėl teisės, sprendžiami civilinių, o ne administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš skundžiamo atsakovo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimo bei šalių paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui, toks ginčas yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.