Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad, 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 22 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su buvusia sutuoktine R. V. metu, tyčia, vieną kartą įspyrė jai į sėdmenis ir delnais sudavė ne mažiau 4 smūgius į galvą bei veidą. Po to, R. V. bandant išeiti iš buto, jis laiptinėje sugriebė jai už plaukų ir partempė į butą. Šiais savo veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas V. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Parenkant jam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo kad teisme jam nebuvo išaiškinta galimybė susitaikyti su nukentėjusiąja. Jis savo kaltę pripažįsta, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, nei turinės nei neturtinės žalos jai nepadarė, ieškinys nepareikštas. Teigia, kad su nukentėjusiąją susitaikė, nors ir išsiskyrę, tačiau jau daug metų gyvena kartu, toliau veda bendrą ūkį, naujų nusikalstamų veikų jis daugiau nedarys, todėl mano, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, atsižvelgiant į su skundu pateiktą nukentėjusiosios ir kaltininko susitaikymą, kuris patvirtina skunde nurodytas aplinkybes. Nukentėjusioji prašė skundą patenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014). Nuteistasis veikos kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo neginčija, bet prašo jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes jis su nukentėjusiąja susitaikė.

7. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir gailisi, todėl byla pirmosios instancijos buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis ir nukentėjusioji neišreiškė pageidavimo susitaikyti, teismas susitaikymo instituto taip pat neinicijavo. Apeliaciniame skunde V. V. prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, aukštesniajam teismui pateikė nukentėjusiosios ir kaltinimo susitaikymo protokolą (b. l. 86). Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą R. V. buvo apklausta, ir savo parodymuose patvirtino, kad nors su V. V. yra išsituokusi, tačiau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, po šio konflikto susitaikė, dėl jo kilimo pripažino ir dalį savo kaltės, prašė vyro nebausti, bylą jo atžvilgiu nutraukti. Šios aplinkybės yra pakankamos, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nuostatų pagrindu taikymą.

7.1. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį, kadangi nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir valstybei bei teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punktuose esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.

7.2. Nors nukentėjusiosios ir nuteistojo susitaikymo protokolas patvirtina, kad šalys susitaikė ir apeliacinės instancijos teisme R. V. jų susitaikymą patvirtino, tačiau, įvertinus bylos duomenų visumą, kyla abejonių dėl BK 38 straipsnio 4 punkte numatytų sąlygų buvimo. Nukentėjusiąja byloje pripažinta buvusi nuteistojo sutuoktinė R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. ją mušė, spyrė į sėdmenis, rankomis trenkė per veidą, ausį, dėl ko ji patyrė sužalojimus ir fizinį skausmą, teigė, kad po tokio vyro elgesio ji jo bijo, išgėręs jis yra neprognozuojamas, nežino ko laukti, ką jis gali padaryti, smurtą jos atžvilgiu jis naudojo jau ne pirmą kartą, tik iki šiol į policiją nėra kreipusis, todėl nenori daugiau gyventi su juo, prašo taikyti jam apribojimą su ja bendrauti. Jos parodymus patvirtino tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuoti duomenys, kur prie punkto Nr. 2 „apie anksčiau buvusius smurto atvejus“, pažymėta, kad policija nebuvo kviesta. Teisme nukentėjusioji apklausta nebuvo (byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka), tačiau sakydama baigiamąją kalbą ji nurodė, kad ji nebegyvens su nuteistuoju, kad taikytis su juo nenori, nes daug kartų yra jos atsiprašęs, bet elgesys nesikeičia, sutiko su prokurorės siūloma bausme. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji jau poziciją pakeitė, teigdama, kad V. V. jos nemušė, jie tik apstumdė, šiuo metu susitaikė ir gyvena kartu, taip paneigdama ne tik savo ankstesnius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, bet ir paties nuteistojo parodymus, taip pat faktinius bylos duomenis, t. y. aukščiau minėtos tarnybinio pranešimo duomenis apie sužalojimus, asmens apžiūros protokole ir prie jo esančiose fotolentelėse užfiksuotus duomenis, kurie neginčijamai patvirtina buvusį smurtą būtent tose veido srityse, kurias ji buvo nurodžiusi policijos pareigūnams. Taigi, apeliacinės instancijos procese nukentėjusiosios pateikta pozicija kelia abejonę dėl jos nuoširdumo ir teisingumo ir duoda pagrindo manyti, kad tokiu būdu ji tik nori padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir tai, kolegijos vertinimu, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis V. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7.3. Kaip jau minėta, sprendžiant iš BK 38 straipsnio normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Ypatingas dėmesys turi būti atkreipiamas į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. Apelianto teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu, tačiau tai, kad jis praeityje buvo teistas tris kartus, už tyčinius nusikaltimus, jį charakterizuoja neigiamai. V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

8. Kolegija, įvertinus aptartų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad nėra nustatyta viena ir BK 38 straisnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų – tai pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.