Utenos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškiniu atsakovui G. M., trečiajam asmeniui N. B., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Atsakovui G. M. pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo nepilnamečio vaiko V. M. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, – reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra G. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio mama T. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus vaiko motinai T. Š., vaiku V. M. pradėjo rūpintis tėvas G. M.. 2018-08-29 nepilnamečiui vaikui V. M. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. V. M. gyvena pas seserį N. B., nes tėvas G. M. vaiku nesirūpina, girtauja, namuose yra netinkamos sąlygos vaikui gyventi (namuose buvo kilęs gaisras). Bendraujant Tarnybos atstovams su G. M., jis buvo nusiteikęs priešiškai, sakė, jog vaikui gerai pas jo seserį, kad pats neturi sąlygų vaiko auginti, jis negali dirbti, nes blogai mato. G. teigė, jog namuose buvo gaisras, todėl vaikui gyventi jo namuose blogos sąlygos. Kalbantis Tarnybos atstovams su V. M., vaikas pripažino, kad tėtis dažnai girtauja, juo nesirūpina, nepasirūpina maitinimu, nesidomi jo mokslu, jo neaplanko, neskambina, dabar jis gyvena pas savo seserį N. (duomenys neskelbtini), ten jam patinka ir jis norėtų nuolat gyventi pas seserį. Utenos apylinkės teismo 2020-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1348-420/2020 buvo leista paimti V. M. iš jo tėvo G. M.. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-02-14 įsakymu Nr. 12(6.71E)-41 V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-02-14 nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta N. B.. G. M. nemotyvuotas keisti gyvenimo būdo, nededa pakankami pastangų, jog atkurtų emocinį ryšį su sūnumi V. M..

Atsakovas nebendravo su sūnaus globėja, nevykdė savo kaip tėvo pareigų, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo, vengia rūpintis savo nepilnamečiu vaiku dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, o dėl visiško nesirūpinimo savo vaiku, visiško nusišalinimo nuo tėvo pareigų vykdymo, nustatytina atsakovo kaltė. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų gyventi kartu su savo vaiku, jo auklėti bei juo rūpintis, todėl atsakovas yra kaltas dėl tėvų valdžios neįgyvendinimo savo vaiko atžvilgiu.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti savo tėvų valdžią ar dėjo pastangas įgyti socialinius įgūdžius, dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese, užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Teismas, vadovaudamasis nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaiką, sustiprinti tarpusavio ryšį, atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų pakeisti esamą situaciją. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovų valios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas nebendravo su sūnaus globėja, nevykdė savo kaip tėvo pareigų, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo, vengia rūpintis savo nepilnamečiu vaiku dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, o dėl visiško nesirūpinimo savo vaiku, visiško nusišalinimo nuo tėvo pareigų vykdymo, nustatytina atsakovo kaltė. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų gyventi kartu su savo vaiku, jo auklėti bei juo rūpintis, todėl atsakovas yra kaltas dėl tėvų valdžios neįgyvendinimo savo vaiko atžvilgiu. Konstatavus, kad atsakovas dėl savo kaltės vengia atlikti savo pareigą auklėti savo nepilnametį vaiką, yra pagrindas atsakovui taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą jo vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Pažymėtina, jog apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste bei nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis.

Atsakovas G. M. yra V. M. tėvas. Atsakovas turi tėvo teises ir pareigas, jo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką apribojus tėvų valdžią išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad išlaikymą vaikui teikia (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų dėl jo turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimų išlaikytinių (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės bei atsakovo neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti jį nuo būtino jo vaiko poreikiams išlaikymo teikimo. Atsakovas yra darbingo amžiaus. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis yra protingas ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių bei šalies ekonominę padėtį. Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš atsakovo priteisus išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. M., vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama jų laikinoji globėja N. B.. Išaiškinama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis jo laikinoji globėja disponuojama tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-02-14 įsakymu Nr. 12(6.71E)-41 V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-02-14 nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta N. B.. V. M., gyvenančiam pas laikinąją globėją yra sudarytos geros, saugios gyvenimo ir buities sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. laikinoji globėja N. B. tinkamai vykdo globėjo pareigas, patenkinus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, V. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina N. B. gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP) Šiaulių skyriaus 2021-12-31 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsakovui byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jis visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos byloje iš atsakovo nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos paliktinos valstybės sąskaita.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės.

Skirti nepilnamečio vaiko V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikiną globėją - N. B..

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti pas N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo skubiai vykdyti.

Bylinėjimosi išlaidas palikti valstybės sąskaita.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.