- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-12
- Bylos Nr.
- N-62-1420-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių priežiūros rinktinės vyr. inspektorius 2005 m. gruodžio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. T. už Kelių eismo taisyklių 172 punkto pažeidimą, kadangi jis tą dieną apie 12 val. 15 min., Vilniuje, Geležinio Vilko - Čiurlionio g. vairuodamas automobilį viršijo 50 km/h greitį, nes važiavo 103 km/h greičiu.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyriaus 2006 m. sausio 26 d. nutarimu R. T. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje padarymą skyrė 1300 litų baudą, pažeidimą įvertino 8 balais (ATPK 130 ² straipsnio pastaba).
II.
R. T. po nubaudimo kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nes jis inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Nurodė, kad Vilniuje, Konarskio - Pietario gatvių sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnai ir apkaltino viršijus leistiną greitį. Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra netikslumų, dėl ko neįmanoma nustatyti pažeidimo vietos. Protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas G. Vilko - Čiurlionio g., nors Vilniaus mieste tokios sankryžos nėra, neaišku, kurioje tiksliai vietoje buvo užfiksuotas jo vairuoto automobilio greitis: Geležinio Vilko g., ar Čiurlionio g. ir Geležinio Vilko g., kur yra atkarpų, kuriose leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 60 km/h ir net 70 km/h greitis, todėl tiksli pažeidimo padarymo vieta yra labai svarbi nustatant pažeidimo sunkumą bei jį kvalifikuojant. Todėl protokolas kaip dokumentas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų. Yra ir daugiau netikslumų - neteisingai nurodyti draudimo poliso duomenys (serija ir numeris, draudimo bendrovės pavadinimas), o tai rodo, kad protokolą surašęs pareigūnas savo pareigas atliko neatidžiai, dėl ko galėjo padaryti ir daugiau klaidų, pavyzdžiui, sustabdyti ne tą automobilį, kurio greitis buvo užfiksuotas techninėmis priemonėmis. Pažeidimas galėjo būti neteisingai užfiksuotas ir naudojant netinkamas (metrologiškai nepatikrintas) technines priemones arba nesilaikant techninių priemonių naudojimosi instrukcijos. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad buvo šlapia kelio danga, blogos eismo sąlygos. Jis galėjo važiuoti 59 km/h greičiu, ne daugiau, nes į kalniuką galėjo šiek tiek paspausti. Prie Pietario - Konarskio g. sankryžos buvo kamštis ir jis stovėjo prie šviesoforo, atsimena, kad tuo metu nurodytose protokole gatvėse buvo daug automobilių, todėl jis negalėjo važiuoti žymiai didesniu greičiu nei kiti, nes tuomet jis būtų tarp jų manevravęs, o jis važiavo pirma eismo juosta ir nedideliu greičiu. Tai, kad buvo daug automobilių, patvirtina ir pareigūnų parodymai, kad jie negalėjo iš karto jo stabdyti pažeidimo vietoje, nes būtų trukdę eismui.
Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktąjį skundą, padarė išvadą, kad skundas netenkintinas. Nutartyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo medžiaga bei posėdžio metu nustatyti faktai. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių priežiūros rinktinės pareigūnas Remigijus Masalskas 2005 m. gruodžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad tą dieną patruliuojant su vyr. inspektoriumi A. Jauneika pastebėjo Geležinio Vilko gatvėje link Čiurlionio gatvės viaduko antra eismo juosta vizualiai dideliu greičiu važiuojantį automobilį Audi A4. Pamatavęs nuvažiuojančio automobilio greitį prietaisu Traffi Patrol, užfiksavo 103 km/h greitį. Leistinas greitis šiame kelio ruože yra 50 km/h. Greitis matuotas iš Goštauto gatvės automobiliui pravažiavus Goštauto - Geležinio Vilko gatvės sankryžą apie 180 m. Šioje Geležinio Vilko gatvės atkarpoje sustabdyti automobilį nebuvo galimybės, minėtą automobilį sustabdė Pietario - Konarskio g., vairuotojui buvo parodytas užfiksuotas greitis ir atstumas. Vairuotojas R. T. paaiškino, kad labai skuba, dėl pažeidimo gailisi, paprašė, kad jam skirtų 50 litų baudą vietoje, o surašius protokolą jame R. T. pasiaiškinti ir pasirašyti atsisakė. Analogiškas pažeidimo užfiksavimo ir pažeidėjo nustatymo aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir pareigūnas Artūras Jauneika. Byloje yra pareigūno A. Jauneikos nubraižyta KET pažeidimo schema kaip tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms patvirtinti vaizdinė priemonė. Minėti pareigūnai teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojais ir patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Liudytojai paaiškino, kodėl protokole nurodė G. Vilko ir Čiurlionio gatves, kurios neturi sankryžos - taip jie nurodė pagrindinius toje vietoje esančius objektus, nes ten nėra namų. Paaiškino, kad greitį matavo nuvažiuojančių link Čiurlionio g. viaduko automobilių, todėl ir pažymėjo gatvę, kuria važiavo R. T. ir jo važiavimo kryptimi esančią gatvę, t. y. viaduko gatvę. Liudytojas A. Jauneika paaiškino, kad pareigūnai po protokolo surašymo apvažiavo pažeidimo nustatymo vietą ir nerado joje ženklo, kad greitis būtų ribojamas iki 60 km/val. Administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo 2005 m. gruodžio 29 d. paaiškinime neigė važiavęs 103 km/h greičiu, nurodė, kad važiavo Geležinio Vilko gatve nuo tunelio link Vingio parko. Asfalto danga buvo šlapia, truputį snigo. Jis važiavo pirmąja eismo juosta. Pastebėjo greitį apribojantį ženklą (60 km/h). Užvažiavęs ant kalno pasuko į kairę link Savanorių pr. ir sustojo prie šviesoforo. Jį pasivijo kelių policijos mašina ir pareikalavo sustoti. Priėjęs pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, po to apkaltino jį viršijus greitį ir parodė prietaise užfiksuotą 103 km/h greitį. Teigė, kad tokiu greičiu jis negalėjo važiuoti, nes tam trukdė klimatinės sąlygos. Teisme papildomai aiškino, kad tam trukdytų ir didelis eismas. Įvertinęs visus įrodymus teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnai jų naudotu greičio matavimo prietaisu Traffi Patrol pamatavo tikrai R. T. automobilio Audi A4 greitį. Greitis protokole nurodytas su minuso ženklu, tai patvirtina, kad buvo matuotas nuvažiuojančio automobilio greitis. Iš tiesų, pildydamas protokolą A. Jauneika padarė klaidą, nurodydamas draudimo bendrovės pavadinimą. Tai patvirtina vyr. inspektoriaus A. Grigo 2005 m. gruodžio 29 d. tarnybinio rašto duomenys, nurodyti ir kiti protokolo trūkumai, būtent, tai, kad tokios sankryžos, kuri nurodyta protokole, nėra. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pažeidimo nustatymo vieta buvo patikslinta, R. T. neneigė, kad važiavo G. Vilko gatve link Vingio parko, o ten ir yra Čiurlionio gatvės tęsinys - viadukas. Klaidingas draudimo bendrovės nurodymas nedaro protokolo šiuo atveju negaliojančiu, kadangi R. T. baudžiamas už greičio viršijimą, o ne už draudimo dokumento neturėjimą. R. T. paaiškinimai taip pat yra nuoseklūs ir logiški, tačiau jis nežinojo kokiu konkrečiai momentu buvo matuotas jo automobilio greitis ir nėra paneigta, kad tam tikru momentu jo automobilio greitis buvo 103 km/val. ir tai nebūtinai turėjo trukdyti kitiems eismo dalyviams, ar jie galėjo trukdyti. Pareigūnai patvirtino, kad jie matavo būtent to automobilio greitį, kurį jie vėliau prisivijo Pietario ir Konarskio g. sankryžoje. Tai, kad pareigūnai nesustabdė R. T. arčiau matavimo vietos, nieko nekeičia. Pareigūnai paaiškino, kad jie nenorėjo tokioje vietoje sudaryti kliūtį, todėl stabdė pareiškėją vietoje, kur tai mažiausiai kliudė kitiems eismo dalyviams. Jie teigė, kad matavimo momentu G. Vilko gatvėje nebuvo daug automobilių, tačiau toje gatvės atkarpoje stabdyti automobilius yra pavojinga. Pareigūnams nebuvo reikalo stabdyti kitą automobilį, nes tokiu atveju jie nebūtų garantuoti, kad tas automobilis tikrai važiavo G. Vilko gatve būtent toje vietoje, kur jie matavo greitį, o R. T. pripažįsta važiavęs ta vieta. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai kaltinti R. T. , jis nenurodė, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti visa surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir naikinti skundžiamą nutarimą. Paskirtoji bauda atitinka ATPK 20, 30 ir 30 straipsnių reikalavimus.
III.
R. T. apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis. Teigiama, kad teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pakartojo savąją versiją, kuri nurodyta apygardos administracinio teismo nutartyje. Prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pagal ATPK 256 straipsnį administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas nutarimas. ATPK 259 ir 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, jį padaręs asmuo ir kiti būtini duomenys. Kadangi šis dokumentas rašomas tik tada, kai žinomos fakto aplinkybės, kada surinkti ir užfiksuoti įrodymai, tai byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi. Visa tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai įrodymais pagrįsta teismo išvada, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, kada ištiriamos galimos versijos, įvertinama kiekvienas įrodymas ir jų visuma. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Kaip matyti iš teismo nutarties, nagrinėjant bylą daugelis pareiškėjo argumentų buvo išanalizuoti ir padarytos išvados. Pripažinta, kad jo minimi netikslumai negali būti priežastimi jį atleisti nuo atsakomybės, kad tai nėra aplinkybės šalinančios atsakomybę. Beje, administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nenurodytos ir galimos greičio matavimo prietaiso paklaidos, tačiau ir jos įtakos pažeidimo kvalifikavimui įtakos neturi.
Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Todėl apygardos administracinis teismas neatsitiktinai liudytojais apklausė pareigūnus, užfiksavusius pažeidimą, ir išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes ir pripažino, kad pakanka pažeidimą užfiksuojančių duomenų ir nepatikėjo apkaltintojo asmens aiškinimais, kad jis negalėjo viršyti nustatyto tame ruože greičio. Pažymėtina, kad R. T. paaiškinime ir skunde ir teismo posėdžio metu nurodyta, kad greičio užfiksavimo vietoje leistinas maksimalus greitis 60 km/h. Tarnybiniame rašte dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pažymėta, kad Geležinio Vilko gatvėje yra skirtingas leistinas maksimalus greitis ir neaišku, koks leistinas maksimalus greitis pažeidimo užfiksavimo vietoje. Vėliau buvo sudaryta schemas, tačiau joje šių duomenų taip pat nėra. Taigi, darytina išvada, kad incidento aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir jas būtina patikslinti, nes tokia galimybė yra. Nuo šių aplinkybių priklauso pažeidimo kvalifikavimas ir tuo pačiu nuobaudos dydis.
Todėl priimti dokumentai dėl R. T. nubaudimo naikinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį ir Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyriaus 2006 m. sausio 26 d. nutarimą dėl R. T. nubaudimo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių priežiūros rinktinei tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.