Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime ir prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodoma, kad jos motina A. V. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)apylinkėje (valsčiuje), (duomenys neskelbtini)kaime. (duomenys neskelbtini) A. V., būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mirė. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) išduotame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) mirusiosios vardas įrašytas – N.. Iki Civilinės būklės akto įrašo (toliau – ir CBAĮ) pakeitimo ir papildymo 2023 metais, mirties liudijime mirusiosios vardas buvo įrašytas N.. Mirusioji testamento nebuvo sudariusi. A. V. nebuvo ištekėjusi, t. y. nebuvo sukūrusi šeimos. Pareiškėja brolių ir seserų neturi ir neturėjo. Motina iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. A. V. kreditorių neturėjo. Nei laikinai, nei pastoviai gyventi kitur nebuvo išvykusi. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė į likusį motinos palikimą po jos mirties. Palikimo atsiradimo laiku pareiškėjos motina nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, penkis ūkinius pastatus, kurie viešame registre įregistruoti N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, taip pat 0.7200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0.3300 ha gyvenamosios teritorijos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties, būdama vienintelė jos dukra ir turto paveldėtoja, pareiškėja keletą metų, toliau faktiškai minėtame būste gyveno, viena tvarkėsi paveldėtame turte, jį valdė ir turtu rūpinosi kaip savu, mokėjo privalomus mokesčius, draudė nekilnojamąjį turtą nuo nelaimingų atsitikimų, atliko būtinus statinių gerinimo darbus, remontavo pastatus, sodino daržoves, naudojosi ne banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, naudojosi visais likusiais mamos asmeniniais daiktais, prižiūrėjo namų valdos žemės sklypą, t. y. prižiūrėjo visą namų valdą, kaip teisėta savininkė, tokiu būdu išreikšdama valią įgyti nuosavybės teises į visą paveldimą turtą. Tačiau įrodymų apie mokesčius ir kita nerinko ir neišsaugojo, nes nepagalvojo, kad kada nors gali būti jie kam nors reikalingi. Ji neturi galimybės papildomai pateikti rašytinių įrodymų apie sumokėtus mokesčius, kadangi po mamos mirties praėjo septyniolika metų ir rašytinių įrodymų neišsaugojo. Mamos namuose po motinos mirties toliau nepertraukiamai pareiškėja gyveno du ar tris metus, faktiškai iš karto sodybą perėmusi savo žinion. Šiuo metu pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) metai ir jai jau yra sudėtinga prisiminti kam mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, nežino ar ta įmonė šiuo metu egzistuoja, mokesčius mokėjo tik du ar tris metus, vėliau elektros tiekimas į namą buvo atjungtas. Vienintelis išlikęs rašytinis įrodymas yra 2007 m. birželio 11 d. Alytaus m. ir r. PK VP migracijos skyriaus viršininkui pareiškėjos rašytas prašymas dėl adreso suteikimo mirusiosios namų valdai, tikslu pateikti notarui dėl paveldėjimo. Vėliau, pareiškėja gyvendama (duomenys neskelbtini) mieste, į mamos sodybą atvykdavo tik savaitgaliais. Į Alytaus rajono 3-ajį notarų biurą per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure šiai dienai nėra užvesta. Nors į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, tačiau likusį palikimą po mamos mirties priėmė, pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti. Šiuo metu pareiškėja neturi patvirtinančio dokumento, kad ji palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl būtina teisminiu keliu nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po mamos mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, ji negali. Priimtas teismo sprendimas turės įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms ir pareigoms.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad mirties liudijime mirusiosios vardas buvo įrašytas N., duomenys po CBAĮ papildymo, pakeitimo, ištaisymo – asmens, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardas – A.

Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, išduota 2023 m. lapkričio 28 d., patvirtina, kad mirusiosios šeiminė padėtis – netekėjusi, ji turėjo vieną vaiką – pareiškėją O. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Šį faktą taip pat patvirtina ir kartu su pareiškimu pateikti O. S. (buvusi V.) gimimo bei santuokos liudijimai. Iš 2023 m. lapkričio 14 d. Alytaus rajono 3-ojo notarų biuro notarės J. L. Liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. (N.) V., deklaravusiai gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla pagal VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenis Alytaus rajono 3-ajam notarų biure liudijimo išdavimo dienai neužvesta. 2023 m. liepos 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad nekilnojamajam turtui – gyvenamajam namui su kiemo rūsiu ir ūkiniais pastatais, esantiems(duomenys neskelbtini); 0.7200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir 0.3300 ha gyvenamosios teritorijos paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos, jų naudotoja – N. V., gimusi (duomenys neskelbtini). 2007 m. gegužės 25 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas patvirtina, kad nuosavybės teisė į 1,05 ha žemės sklypą palikėjai (N. V., asmens kodas(duomenys neskelbtini)) atsirado po jos mirties. Iš byloje pateiktos 2023 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie pastatų priklausomybę Nr. R5-42 (1.24) matyti, kad N. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), pagal namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vardu registruota šie statiniai: gyvenamasis namas – 30 m².

Tokiu būdu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų pagrįsti faktui, kad gyvenamasis namas bei kiti pastatai buvo asmeninė A. V. nuosavybė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo A. V. mirties momento (duomenys neskelbtini). (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. S. nuo motinos mirties momento perėmė jai priklausiusias ne banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, naudojosi visais likusiais mamos asmeniniais daiktais. Taip pat pareiškėja perėmė nekilnojamųjų daiktų valdymą, jais naudojosi bei juos prižiūrėjo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuotas asmuo neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas dėl A. V. palikimo priėmimo. Kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja gauti negali.

Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju nesprendžiamas klausimas, koks konkrečiai turtas sudaro A. V. palikimą, todėl apie nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, kiemo rūsio ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); 0.7200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) , ir 0.3300 ha gyvenamosios teritorijos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.