Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino G. G. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo bei 20 MGL, tai yra 753,20 eurų dydžio baudą.Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius kreipėsi į Kauno apylinkės teismą teikimu, kuriuo prašė G. G. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, kadangi paskirtų teismo įpareigojimų nevykdo, į probacijos tarnybą neatvyksta, jo telefonas išjungtas.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi teikimą tenkino, pakeitė nuteistajam G. G., Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę į kitą bausmę – areštą 90 parų. G. G. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.Skunde nurodo, kad Kauno probacijos skyrius jo elgesį kontroliuoja nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. Pripažįsta, kad 2016 m. vasario 22 d. patikrinimo metu namuose nebuvo, tačiau teigia, kad 2016 m. liepos 15 d. 01.25 val. tikrai buvo namuose ir į namus niekas nebuvo atėję, tai patvirtinti gali tėvai, su kuriais jis buvo namuose. Taip pat teigia, kad atsiliepti telefonu negalėjo, nes tuo metu buvo jį pametęs. Kitus teismo įpareigojimus jis įvykdė, sėkmingai gydosi nuo alkoholizmo, yra darbo biržos įskaitoje, nėra padaręs nusikaltimų, administracinių teisės pažeidimų.Apeliantas skunde teigia, kad niekada nevengė atlikti laisvės apribojimo bausmės, nustatytu laiku neatvykus registruotis, probacijos tarnybos buvo tik įspėtas, nes tai buvo dėl pateisinančių priežasčių, nes buvo susižalojęs koją. Mano, kad jei probacijos tarnybai atrodė, jog jis vengia atlikti bausmę, galėjo taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 49 straipsnyje numatytą poveikio priemonę – griežtą papeikimą. Be to mano, jog Kauno probacijos skyrius neišnaudojo visų įstatyme nurodytų priemonių nuteistąjį sudrausminti, nebuvo skirta griežčiausia nuobauda ir probacijos skyrius neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl bausmės pakeitimo. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į šią aplinkybę ir be pagrindo G. G. pakeitė bausmę.G. G. skundas atmetamas. Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, o šio straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.G. G. 2015 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirti 2 įpareigojimai – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nustatyto įpareigojimo – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. – nesilaikė. Šias aplinkybes pripažino ir pats G. G.. Nors teigia, kad 2016 m. liepos 15 d. 01.25 val. naktinio patikrinimo metu jo niekas netikrino ir į namus nebuvo atėję, tačiau teismo posėdyje šias aplinkybes paneigė probacijos tarnybos atstovė, kuri nurodė, jog pati atliko patikrinimą, skambino, bet niekas neatidarė. Kitokių objektyvių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima pateisinti teismo įpareigojimų nevykdymą nenustatyta, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog G. G. piktybiškai nevykdo teismo sprendimo ir paskirtą laisvės apribojimo bausmę keitė į areštą. Nurodytos skunde aplinkybės, jog nuteistasis sėkmingai gydosi nuo alkoholizmo, registruotas darbo biržoje, nepadarė nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų, nesudaro pagrindo vertinti jo veiksmus kaip pateisinančius. Tai, kad vieną kartą jis jau buvo pažeidęs probacijos tvarką ir 2016 m. vasario 22 d. 23.05 val. nebuvo namuose dėl ko buvo įspėtas, o sekantis kartas (2016 m. liepos 15 d. 01.25 val.) nepateisinamas jokiomis objektyviomis priežastimis, nulemia vertinimą, jog nuteistasis visgi vengia atlikti paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad teismas, nuosprendžiu paskyręs laisvės apribojimo bausmę ir nustatęs konkretų įpareigojimą, turi tikslą pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. Laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtais įpareigojimais, kad jie būtų tinkamai vykdomi, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Kaip minėta laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 str. 3 d., visuma. Nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, konstatuojama, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas sudaro teisinę galimybę ją keisti areštu (BK 48 str. 10 d.). Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas, nėra pakankamai efektyvi BK 41 str. numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams užtikrinti, nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nesilaiko. Pažymima, kad nuteistasis buvo supažindintas su paskirtos bausmės nevykdymo pasekmėmis, todėl, nesilaikydamas bausmės vykdymo sąlygų, turėjo numatyti, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista į areštą. Nuteistojo nurodytas aplinkybes apylinkės teismas įvertino tinkamai, teismo nutartis pagrįsta, motyvuota ir šiuo atveju apygardos teismas su nutartyje padarytomis išvadomis sutinka.Atsižvelgiant į nustatytų ir patikrintų bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog sprendimu pakeisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę G. G. į kitą bausmę – areštą, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadaryta, BK 48 straipsnio 10 dalis, 49 straipsnis bei 65 straipsnis pritaikytas teisingai, kas reiškia, jog maksimali įstatyme numatyta arešto bausmė jam paskirta teisingai. Kauno probacijos skyrius teisėtai kreipėsi į tinkamą teismą dėl sprendimo pakeisti paskirtą bausmę į kitą bausmę, nes nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Aukštesniojo teismo nuomone, Kauno apylinkės teismas šį klausimą išnagrinėjo pagrįstai ir teisėtai, skundą tenkinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

G. G. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.