- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- 1S-584-190/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Pavelas Frolovas, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- D. G.
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1S-584-190/2013
Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19., 3.12.
NUTARTIS
2013 m. liepos 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atmestas D. G. skundas ir paliktas nepakeistas Lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-04-15 nutarimas Nr. 59-52, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1979-12-17, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. (2 epizodai), 63 str. 1, 4 d. ir jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. ši bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia: 2008-01-30. Bausmės vykdymo pabaiga: 2014-07-30. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2011-04-30. Neatliktos bausmės dalis 2013-06-21 - 1 metai 1 mėnuo 9 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsčiusi pakartotinį nuteistojo D. G. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo 2013-04-15 nutarimu Nr. 59-52 nutarė netaikyti nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. G. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-04-15 nutarimo Nr. 59-52 panaikinimo.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į nuteistojo D. G. skundą, kuriame nurodė, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime yra išanalizuotos visos aplinkybės ir priimtas sprendimas yra teisingas, todėl prašė D. G. skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė D. G. skundą ir paliko nepakeistą Lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-04-15 nutarimą Nr. 59-52.
Teismas pažymėjo, jog nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo, kadangi jis yra pakankamais motyvuotas, pagrįstas, teisingas. Atkreipė dėmesį į tai, kad komisija siūlo pakartotinį svarstymą 2013 m. spalio mėnesį. Šis laikotarpis, anot teismo, suteikia galimybę nuteistajam savo tolimesniu elgesiu įrodyti realius pokyčius, kad yra galimybė jam taisytis neizoliuotam nuo visuomenės ir nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Teismo manymu, šiai dienai nuteistojo D. G. paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. G. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą.
D. G. pažymi, jog jis bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Turi vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Iki įkalinimo nedirbo, pataisos namuose taip pat nedirba tik dėl darbo vietų stokos, bet motyvacija dirbti teigiama. Be to, jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl nuobaudų jam panaikinimo ir, kiek jam žinoma, nuobaudos yra panaikintos. Bausmės atlikimo metu įgijo elektriko specialybę, šiuo metu mokosi avalynės gamintojo specialybės. Taip pat sudarė santuoką, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, lygtinio paleidimo atveju gyventų pas motiną. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys metodiką žema - 38 balai. Šios aplinkybės, anot nuteistojo, teismo nebuvo pakankamai įvertintos, o jos neabejotinai patvirtina jo norą ir galimybes pasitaisyti, integruotis į visuomenę, mažina tikimybę, kad darys naujus nusikaltimus.
D. G. teigimu, nutartyje apsiribota tik formaliu teiginiu, kad atsižvelgiama į jo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, tačiau visiškai nebuvo įvertintos jo tos asmeninės savybės, kurios padės adaptuotis laisvėje. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už negatyvius poelgius, suvokia, kas yra pagrindinė jo daromų nusikaltimų priežastis. Jis yra pasirengęs keisti savo gyvenimo būdą, pasirinkti teisingas elgesio formas. Net pataisos įstaigos administracija nemato jo elgesyje ryškių diskriminuojančių nuostatų, pažymi, kad palankiai vertina socialinės reabilitacijos priemones ir programas. Nėra priklausomas narkotinėms ar kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms, turi aiškių planų ateičiai ir nuosekliai jų siekia. Supranta, kad savo kaltę išpirks ne kalėdamas, o sąžiningai dirbdamas, mokėdamas mokesčius valstybei ir atlygindamas padarytą žalą.
Taigi, nuteistojo manymu, teismas nevisapusiškai įvertino jo asmenybę, elgesį, pakartotinio nusikalstamumo riziką, o savo išvadas grindė aplinkybėmis, kurioms esant, įstatymas nenumato draudimų taikyti lygtinį paleidimą.
D. G. pažymi, jog jis lygtiniu paleidimu nesiekia išvengti jam paskirtos visos laisvės bausmės atlikimo, tačiau daugiau kaip penkių metų izoliavimas, anot nuteistojo, yra pakankamas laikas suprasti skirtos asmeninės laisvės apribojimo ir tuo pačiu bausmės prasmę.
Teismo posėdyje nuteistojo D. G. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (LR BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis D. G. teistas 8 kartus, 1 kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jis 2 kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau vėl padarė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, jog D. G. turi polinkį nusikalsti, kadangi teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl darė naujus nusikaltimus, be to, pažeidimus darė ir būdamas pataisos įstaigoje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 10 kartų, iš kurių 9 kartus baustas drausmine tvarka ir nors, kaip matyti iš apygardos teismui pateikto 2013-07-04 Vilniaus pataisos namų rašto Nr. 42-529(1), paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nuteistasis D. G. atitinka formalų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Nors, kaip teisingai nurodo D. G., jis bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, elektriko specialybę, šiuo metu mokosi avalynės gamintojo specialybės pataisos namuose nedirba tik dėl darbo vietų stokos, bet motyvacija dirbti teigiama, neturi galiojančių nuobaudų, vieną kartą skatintas, yra sudaręs santuoką, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, lygtinio paleidimo atveju gyventų pas motiną, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys metodiką žema - 38 balai, ryškių diskriminuojančių nuostatų nepasireiškia, palankiai vertina socialinės reabilitacijos priemones ir programas, turi aiškių planų ateičiai ir nuosekliai jų siekia, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog jis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio formą ir strategiją, kartais patenka į drausmės pažeidimo situacijas.
Taigi, vis tik ir aukščiau nurodytos aplinkybės – teistumas, jo elgesys laisvės atėmimo vietoje, tai, jog jam jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas net du kartus, yra ypač svarbios darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrint. Kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas ir patenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai.
Aukštesnės instancijos teismo nuomone, nuteistojo D. G. skunde nurodyti argumentai yra vertintini teigiamai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Vis tik aukščiau nurodytos aplinkybės parodo, jog nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje nustatytų moralės normų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek teismas tinkamai įvertino D. G. charakterizuojančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Apygardos teismui nėra pagrindo abejoti tiek Komisijos nutarimo, tiek skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. G. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. G. skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.