Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-13 · Administracinė byla Nr. AS-442-194-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-13
Bylos Nr.
AS-442-194-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00051-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
Atsakovas
Konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Uosto vartai“
Administracinė byla Nr. AS442 - 194/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00051-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Uosto vartai“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 dalį, kuria Konkurencijos taryba nutarė pripažinti, kad pareiškėjas, sudaręs draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas ta apimtimi, kiek jis susijęs su pareiškėjo teisėmis bei pareigomis); įpareigoti pareiškėją nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar būtų tęsiamas (nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas ta apimtimi, kiek jis susijęs su pareiškėjo teisėmis bei pareigomis); už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti pareiškėjui 73 100 Lt baudą (nutarimo rezoliucinės dalies 3.29 punktas); įpareigoti pareiškėją per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo ir 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas ta apimtimi, kiek jis susijęs su pareiškėjo teisėmis bei pareigomis).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 dalies, kuria pareiškėjui paskirta bauda, galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad jo veikla yra nuostolinga. Iš veiklos gaunamų pajamų panaudojimas nedelsiant sumokant baudą gali nulemti pareiškėjo nemokumą. Be to, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, jis būtų priverstas dėl sumokėtos baudos išieškojimo kreiptis į teismą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė bei nustatė patvarkymus dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui ir susipažinimo su bylos medžiaga bei jos kopijavimo. Taip pat teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.29 punkto galiojimą.

Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, nurodė, kad iš pateiktos 2011 metų pelno–nuostolio ataskaitos matyti, kad pareiškėjas patiria nuostolius. Be to, jis turi didelių įsiskolinimų bankui. Tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pareiškėjas sumokėtų paskirtą baudą, o vėliau teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas būtų apsunkintas. Pareiškėjo veiklos vykdymas būtų sudėtingas, negalint disponuoti 73 100 Lt lėšomis; pareiškėjas susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais, patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Nagrinėjamu atveju, įvertinus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir pateiktus šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos.

III.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir pareiškėjo prašymą dėl šios priemonės taikymo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalies, numatančios, jog skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip, prasmę, Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas turi būti siejamas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonę taikė nepagrįstai. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo jo sunkios finansinės padėties. Šiuo metu pareiškėjo turimas įsiskolinimas, atsižvelgiant į jo 2009-2010 metų pajamas, nelaikytinas dideliu. Be to, pareiškėjo 2009-2010 metų (ekonominės krizės laikotarpio) finansinės atskaitomybės dokumentai liudija, kad finansiniai veiklos rodikliai buvo geri.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, laikytina tai, jog ginčijamo atsakovo nutarimo vykdymas gali nulemti pareiškėjo nemokumą. Pareiškėjo veikla šiuo metu yra nuostolinga, jis turi nemažai įsiskolinimų. Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo nurodyti pareiškėjo 2009-2010 metų veiklos finansiniai rezultatai neparodo pareiškėjo finansinės padėties 2012 metais, todėl teiginiai apie pelningą pareiškėjo veiklą 2009-2010 metais yra nereikšmingi.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atskirąjį skundą į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtrauktos UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ su atskiruoju skundu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundo reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(5)-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(5)-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(438)-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(143)-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(63)-416/2011). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(6)-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(15)-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(143)-612/2010).

Jeigu įmonei yra paskirta bauda, kurios privalomą mokėjimą prašoma sustabdyti taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, ir reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra taikomos, gali būti, kad dėl paskirtos baudos išieškojimo įmonei atsiras sunkių padarinių. Sumokėjus ar išieškojus baudą, ypač jei jos suma yra didelė, gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), kas gali pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui. Šių praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas, nes įvertinti juos pinigais iš esmės gali būti neįmanoma. Kita vertus, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bet vėliau paaiškėjus, kad bauda buvo paskirta pagrįstai, baudos išieškojimas atitinkamais atvejais gali tapti apskritai neįmanomu, pvz., dėl įmonės bankroto ar kitų aplinkybių. Todėl, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsižvelgtina į įmonės finansinę padėtį, jos perspektyvų ir pokyčio tikimybę bei mastą, pritaikius arba nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(438)-527/2009, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(146)-310/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(62)-459/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(62)-487/2011, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(63)-675/2011). Taip pat pažymėtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant šį klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(442)-267/2009, 2009 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(146)-338/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(63)-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(525)-295/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(858)-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(858)-13/2011). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(525)-39/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę prašo taikyti akto, kuriuo jam paskirta bauda, galiojimo laikiną sustabdymą. Pareiškėjo pateikti finansinės atskaitomybės už 2011 metus bei kiti 2011 metų pabaigos finansiniai dokumentai liudija, kad jis turi nemažų įsiskolinimų bankui bei kitiems subjektams, jo veikla nuostolinga. Šie duomenys leidžia teigti, jog dėl paskirtos baudos sumokėjimo pareiškėjui gali atsirasti sunkių padarinių, kurių kompensavimas, priėmus jam palankų teismo sprendimą, gali būti sudėtingas. Todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, jog atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti pareiškėjo 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nesudaro pagrindo atmesti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nes jie atspindi ankstesniais metais, o ne dabartiniu metu esamus pareiškėjo veiklos finansinius rodiklius.

Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria teismas patenkino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Uosto vartai“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.29 punkto galiojimą, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė