Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, suinteresuotam asmeniui E. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo fakto nustatymo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuotas asmuo – E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po palikėjo mirties visu palikėjo kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu rūpinosi motina K. K., mokėjo mokesčius, kartais prašydavo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo pagalbos. Po palikėjo mirties pareiškėjas gyveno kartu su K. K. (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau mokesčius visada mokėjo motina K. K.. Mokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra išsaugota. Paaiškino, kad po K. K. mirties turtu rūpinasi pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo. Kitų galimų paveldėtojų nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Ina Kurauskienė palaikė pareiškėjo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 7 d. mirė palikėjas, 2018 m. lapkričio 12 d. mirė palikėjo sutuoktinė (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina) K. K.. Santuokos metu palikėjas ir K. K. pasistatė gyvenamąjį namą ir kitus kiemo statinius – garažą (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu įsigijo žemės sklypą. Nekilnojamasis turtas registruotas K. K. vardu. Po palikėjo mirties K. K. liko gyventi santuokos metu įgytame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, laikydama, kad turtas priklauso jai, tačiau dokumentai, patvirtinantys, kad K. K. mokėjo mokesčius po palikėjo mirties, nuo 2006 metų nėra išsaugoti, todėl teismui jų pateikti nėra galimybės. K. K. po palikėjo mirties tvarkė turtą, naudojosi juo kaip savo. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad dėl palikėjo palikimo priėmimo po palikėjo mirties niekas nesikreipė (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 3 sek. – 7 min. 18 sek.), K. K. laikė save turto savininke. Testamento palikėjas nebuvo sudaręs (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 3 sek. – 8 min. 9 sek.).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Š. nurodė, kad K. K. yra liudytojos motinos sesuo, liudytoja su tėvais dažnai lankėsi pas palikėją ir K. K.. Paaiškino, kad K. K. kartu su palikėju pasistatė namą, po palikėjo mirties jo palikimu rūpinosi K. K. – (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno visą gyvenimą, ten turėjo daržą, laikė savo daiktus, mokėjo mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė 1962 m. vasario 15 d., santuoka įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 276) (e. b. l. 10).

Palikėjas mirė 2006 m. gruodžio 7 d. (e. b. l. 9).

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė našle 2018 m. rugpjūčio 12 d. (e. b. l. 5, 22).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, K. K. nuosavybės teise nuo 1996 m. balandžio 4 d. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas pagal 1996 m. balandžio 4 d., t. y. K. K. ir palikėjo santuokos metu (e. b. l. 6-7).

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – suinteresuotas asmuo), yra palikėjo ir K. K. dukra (e. b. l. 15, 22).

Pareiškėjas yra palikėjo ir K. K. sūnus (e. b. l. 16, 22).

K. K. palikimą 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo (e. b. l. 11).

Mirus palikėjui, Kauno miesto 4-ojo notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 13).

Nei palikėjas, nei K. K. testamento nebuvo sudarę (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 10 sek. – 11 min. 18 sek.).

Kitų galimų paveldėtojų nėra (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 50 sek. – 10 min. 57 sek.).

Dėl palikėjo palikimo priėmimo po palikėjo mirties K. K. nesikreipė, kadangi nekilnojamasis turtas registruotas jos vardu, ji jautėsi turto savininke (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 30 sek. – 11 min. 47 sek.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsniu, paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Kai palikimą sudaro pastatai (nagrinėjamu atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus (pareiškėjo, suinteresuoto asmens, liudytojos žodinius parodymus teismo posėdžio metu, kad po palikėjo mirties pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina rūpinosi palikėjo turtu, mokėjo komunalinius mokesčius ir disponavo turtu kaip savo), remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina priėmė palikimą po palikėjo mirties, kadangi liko gyventi gyvenamajame name, naudojosi nekilnojamuoju turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėjo prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Nagrinėjamu atveju byloje mokėtinas 38,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis). Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą teismui, 2019 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, todėl 37,00 Eur žyminio mokesčio dalis turėtų būti grąžinama pareiškėjui (75,00 Eur – 38,00 Eur = 37,00 Eur) (SPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas turėjo 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui grąžintina 37,00 Eur žyminio mokesčio dalis, o teismas turėjo 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ši suma įskaitoma į grąžintino žyminio mokesčio dalį ir pareiškėjui grąžintina žyminio mokesčio dalis nagrinėjamu atveju yra lygi 31,63 Eur (37,00 Eur – 5,37 Eur = 31,63 Eur). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2018 m. rugpjūčio 12 d., po savo sutuoktinio P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2006 m. gruodžio 7 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Grąžinti pareiškėjui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,63 Eur (trisdešimt vieno euro 63 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymu, dalį, išaiškinant, kad žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi teismo nutartimi.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.