- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 2-4852-292/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04422-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- B. R.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R.
- Advokatai
- Georgijus Gromovas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad ji po savo motinos O. V. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina O. V.. Motina nebuvo ištekėjusi, gyveno su ja. Motinai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 1995-02-21 ją motina įgaliojo tvarkyti visus reikalus atstatant nuosavybės teises į šią žemę. Atstačius nuosavybės teises, ji žemės sklypą prižiūrėjo, nes motinos sveikata buvo labai silpna ir ji buvo nepajėgi viena rūpintis žemės sklypu. Po motinos mirties ji ir toliau žemės sklypą prižiūri, rūpinasi juo kaip savu. Be to, po motinos mirties visas jos kilnojamasis turtas - drabužiai, baldai, papuošalai, dokumentai, indai, vazos, paveikslai - atiteko jai. Motina testamento nepaliko, ji yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Antros eilės įpėdinis yra jos sūnus V. R., kitų įpėdinių nėra. Palikimą ji priėmė iškart po motinos mirties ir valdo jį iki dabar. Ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi jos dokumentai po santuokos nutraukimo nebuvo sutvarkyti, duomenis apie santuokos akto įrašą jai turėjo atsiųsti iš Rusijos. Dokumentus ji gavo iš Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus tik 2011-06-20, dokumentai buvo išversti į lietuvių kalbą 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Be šių dokumentų ji negalėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, būtent dėl šios priežasties ji praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Šiuo metu norint įforminti paveldėjimo teises į motinai priklausantį turtą, reikia nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties jos turėtą turtą priėmė ji, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Teismo posėdyje pareiškėja B. R. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad po motinos mirties liko turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šią žemę visą laiką ji prižiūrėjo ir prižiūri ją iki šiol. Taigi, po motinos mirties ji priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta laiku ir tinkamai (b.l. 23). Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodo, jog su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja dėl pareiškime nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 20).
Byla nagrinėtina be suinteresuoto asmens (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad O. V. yra pareiškėjos motina, mirusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 12). O. V. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 8-9). Pareiškėja nurodė, kad ji praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau po motinos mirties ji paveldėjo jos turtą, faktiškai pradėdama jį valdyti (juo rūpinasi, prižiūri ir pan.). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja V. J. I., kuri parodė, kad ji yra pareiškėjos kaimynė. Po pareiškėjos motinos mirties liko turtas – miškas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir iki motinos mirties, ir po jos mirties rūpinosi šiuo mišku, ji kartu su pareiškėja ne kartą ėjo į šį mišką grybauti, uogauti. Liudytojos parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jos parodymai atitinka pareiškėjos išdėstytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l. 20).
Tokiu būdu bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po O. V. mirties jos turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti, paveldėjo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą pareiškėja B. R..
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, palikimas atsirado O. V. mirties momentu, tai yra (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.). Įvertinus visus aptartus įrodymus visumoje, darytina išvada, kad nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos O. V. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.