Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimo P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. vasario 19 d. nutarimu P. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 450 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. P. P. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2008 m. vasario 18 d., 20 val. 55 min., Marijampolėje, P. Armino g., vairavo transporto priemonę ir įvažiavo į geležinkelio pervažą, esant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 211 punkto reikalavimus.

II.

III.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

P. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 211 punktą, atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 125 straipsnyje; žodžiais nurodyta, jog P. P. vairavo transporto priemonę ir įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui.

ATPK 125 straipsnyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos), 211 punktas numato, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.

Kaip matyti iš byloje esančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažymos ir kitų byloje surinktų įrodymų, 2008 m. vasario 18 d. nuo 20 val. 27 min. iki 21 val. 07 min. geležinkelio pervažose Saulės g. ir P. Armino g. buvo gedimas ir klaidingai veikė pervažų signalizacija; minėtu laiku traukinių pervažose nebuvo; pervažas remontavo ir mašinas praleidinėjo elektromechanikas.

P. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę ir įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui 20 val. 55 min., t.y. būtent tuo laiku, kuomet buvo nustatytas gedimas geležinkelio pervažoje. P. P. bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai P. P. , R. K. , L. K. , E. P. , G. Š. , R. J. , taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“ dirbantis elektromechanikas I. R. paaiškino, kad prieš geležinkelio pervažą degė raudonas šviesoforo signalas, tačiau reguliuotojas ranka ir prožektoriumi rodė, jog galima važiuoti. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, be to šie paaiškinimai atitinka AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažymoje nurodytas aplinkybes, jog pervažoje buvo gedimas ir mašinas praleidinėjo elektromechanikas. Iš apklaustų liudytojų, keturi P. P. iki įvykio nepažinojo, kitų priežasčių, dėl kurių šie asmenys galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog visi šie asmenys, teismo posėdžio salėje, pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, būtų sakę netiesą.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog P. P. ir jo nurodytų liudytojų paaiškinimai prieštarauja policijos pareigūnų ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojo I. R. paaiškinimui, kuriame nurodyta, kad vykdamas į gedimo vietą, jis matė policijos pareigūnus sustabdžiusius du automobilius. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, I. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis pats paaiškinimo nerašė, tik pasirašė (šią aplinkybę patvirtina ir pats paaiškinimas), važiuojant į įvykio vietą policijos automobilio jis nematė, tačiau matė policijos automobilį grįždamas. Be to, minėtame I. R. paaiškinime nurodyta, jog jis atvyko į gedimo vietą 20 val. 50 min., o tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, jog automobilis sustabdytas 20 val. 55 min., t.y. vėliau nei atvyko I. R. . Todėl atsižvelgiant į šį neatitikimą, taip pat į tai, kad paaiškinimą rašė ne pats I. R. ir jo parodymai galėjo būti suprasti klaidingai (nes, kaip posėdžio metu teigė šis liudytojas, jis matė policijos automobilį, tačiau ne atvažiuodamas į įvykio vietą, o iš jos išvykdamas), teisėjų kolegija vadovaujasi teismo posėdžio metu duotais I. R. paaiškinimais. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad policijos pareigūnų parodymai ne visiškai nuoseklūs, todėl jais nesiremia.

Apeliacinio skundo argumentas, jog P. P. bylos nagrinėjimo metu nenurodė liudytojų, mačiusių minėtą įvykį, o juos nurodė tik skunde, todėl jie turėtų būti vertinami kaip subjektyvūs, taip pat nelaikytinas pagrįstu. Pastebėtina, jog tariamas pažeidimas fiksuotas 2008 m. vasario 18 d. 20 val. 55 min., o administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėta 2008 m. vasario 19 d. 13 val. 00 min., taigi asmuo turėjo tik pusę dienos pasirengti bylos nagrinėjimui. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, P. P. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą atsisakė paaiškinti, motyvuodamas tuo, kad jį per pervažą praleido reguliuotojas, t.y. P. P. nuo pat pradžių neigė padaręs pažeidimą ir laikėsi nuoseklios pozicijos, jog per pervažą degant draudžiam šviesoforo signalui važiavo vadovaudamasis reguliuotojo signalais. Ši asmens versija, teisėjų kolegijos nuomone, nėra paneigta bylos įrodymais, priešingai liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai ją patvirtina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje faktus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Panaikinti teismo nutarimą nėra įstatymo numatytų pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas