Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-16 · Civilinė byla Nr. e2VP-5716-905/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
e2VP-5716-905/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Suinteresuotas asmuo
N. D., I. D.
Skolininkas
N. D.
Kreditorius
UAB „Gelvora“
Kategorijos
Bylos Nr. e2VP-5716-905/2019Proceso Nr. 2-68-3-00820-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys N. D., I. D. (I. D.) ir antstolis Dainius Šidlauskas.

Reikalavimų santrauka

Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkei N. D. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio I. D. gaunamų pajamų (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-29912-868/2015 vykdomas išieškojimas iš skolininkės N. D. išieškotojui UAB „Gelvora“. Iš antstolio 2018 m. gruodžio 27 d. patvarkymo matyti, kad skolininkės sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, taip pat turi savo vardu atidarytą banko sąskaitą, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Civilinio proceso kodekso 595 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos lemia, kad tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Darytina išvada, kad suinteresuoto asmens I. D. gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens I. D. gaunamas darbo užmokestis abiems sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Dėl kitų lėšų, esančių banko sąskaitoje, pažymėtina, kad prie pareiškimo pridėtas 2018 m. gruodžio 5 d. turto arešto aktas patvirtina, jog antstolis areštavo 488,83 Eur dydžio sumą banko sąskaitoje, tačiau prie pareiškimo nepridėta įrodymų, kokia konkreti-reali areštuotų lėšų suma jau antstolio aprašyta ir būtent kokio pobūdžio lėšos yra areštuotos. Be to, šiuo metu nežinoma, kokios būtent lėšos ateityje pateks į banko sąskaitą, todėl nėra galimybės spręsti dėl tų lėšų statuso (ar tai bus asmeninės I. D. (pavyzdžiui dovana, palikimas), ar bendros abiejų sutuoktinių lėšos). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų egzistuojant antstolio aprašytas ir areštuotas I. D. realias (o ne būsimas-hipotetines) kitokias (negu darbo užmokestis) lėšas banko sąskaitose. Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad ši prašymo dalis nepagrįsta, todėl atmestina. Remiantis nurodytais motyvais, prašymas tenkinamas iš dalies – nustatoma, jog skolininkei N. D. priklauso 1/2 dalis areštuoto sutuoktinio I. D. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini).

Teismo išvada

Prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 (viena antroji) dalis antstolio areštuoto sutuoktinio I. D. (I. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) 488,83 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 83 ct) darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini).

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius